Antibiotikai - vienas didžiausių praėjusio amžiaus medicinos laimėjimų, tačiau neteisingas ir besaikis jų vartojimas gali pridaryti daugiau žalos nei pagelbėti. Būtent todėl patiems, be gydytojo žinios, antibiotikų vartoti negalima, nes tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligonio ir ligos ypatybes, skirti gydymą, vertinti sveikatos būklės pokyčius ir nuspręsti, kiek laiko reikia vaistą vartoti. Ištyręs ligonį gydytojas gali skirti ne tuo metu madingą, o reikalingą, gerą ir kryptingai veikiantį medikamentą.
Dauguma mano, jog infekcinėmis ligomis užsikrečiama tik nuo aplinkinių, tačiau infekcinius susirgimus gali sukelti ir „nuosavos“ bakterijos. Kiekviena organizme gyvenanti bakterija turi savo vietą, kur gyvendama ji nepavojinga, bet patekusi į jai neįprastą vietą arba nusilpus organizmo imuninei sistemai, gali sukelti ligą. Pavyzdžiui, auksinį stafilokoką nosies ertmėje „nešiojasi“ net apie 40 proc. žmonių.
Apsirgus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Paskyrus antibiotiką, ligonis privalo žinoti, kodėl jam skiriamas. Kartais užtenka tik kelias dienas pavartoti ne tą antibiotiką, kad bakterijos taptų jam atsparios. Profilaktiškai antibiotikų tikslinga skirti tuomet, kai ligonis, sergantis sunkia liga, pvz., turintis širdies ydą, sergantis cukriniu diabetu ar kitais atvejais, yra ruošiamas planinei operacijai.
Visuomet vartojant antibiotikus būtina laikytis gydytojo nurodymų. Būtinai atlikite tyrimus, patvirtinančius, kokio tipo infekcija (t.y. bakterinė) yra kilusi.
Yra žinoma, kad peršalimo ligas sukelia per 200 rūšių virusų. Dažnai pasigavę virusą žmonės geria antibiotikų tam, kad, neva, išvengtų ligos komplikacijų. Tačiau antibiotikai veiksmingi tik prieš bakterijas, o ne prieš virusus. Jei kažką skauda ar maudžia, iškart griebtis antibiotikų tikrai nebūtina, tačiau jei infekciją sukėlė bakterijos, veikiausiai nebus kitos išeities, kaip tik vartoti antibiotikus. Antibiotikai padeda sunaikinti patogenines (t. y. ligas sukeliančias) bakterijas.
Nėštumo metu imunitetas funkcionuoja visiškai kitaip, todėl net ir menkiausia infekcija gali nulemti sunkią ir ilgai besitęsiančią ligą. Nėštumo metu būsimosioms mamoms gali būti skiriama antibiotikų, nes tai efektyviausia priemonė kovoje su tiek moteriai, tiek vaisiui pavojingomis bakterinėmis infekcijomis. Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija. Negydomos bakterinės infekcijos gali sukelti komplikacijas, kurias gydyti reikės didesnėmis antibiotikų dozėmis, o gydymo kursas taps ilgesnis.
Sulfonamidai gali didinti širdies ligų, geltos ir apsigimimų riziką. Net ir nėštumo metu saugūs antibiotikai gali sukelti įvairių šalutinių poveikių.
Nėštumo metu kinta ne tik moters organizmo fiziologija, bet ir gyvenimo būdas. Besilaukiančioms moterims dažnai kyla klausimų, ar saugu vartoti vaistus ir kokius medikamentus reikėtų rinktis. Kauno klinikų gydytojas klinikinis farmakologas Vaidotas Galaunė teigia, kad šiuo laikotarpiu nereikėtų užmiršti ligų, kuriomis moterys serga. „Svarbiausia pasikonsultuoti su gydytoju ir kartu su juo susidėlioti gydymo planą - kokius vaistus reikės pakeisti, o kokių medikamentų vartojimą galima tęsti. Nėštumo metu svarbu rasti saugių gydymo alternatyvų“, - pranešime spaudai pastebi V. Galaunė.
Nėštumo metu kūdikiai deguonimi, krauju ir maisto medžiagomis aprūpinami per placentą. Šis organas veikia kaip filtras ir apsaugo vaisių, tačiau kai kurie vaistai taip pat gali prasiskverbti pro placentą ir paveikti kūdikio augimą ar sukelti kitų sveikatos problemų.

Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kitokie poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus. Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Vaistus rekomenduojama pradėti gerti tik pasitarus su gydytoju ir tęsti vartojimą su jo priežiūra.
Trečiadienį geros reputacijos mokslo žurnale BMJ publikuotame tyrime nurodoma, kad mokslininkai nustatė didesnę vaisiaus apsigimimų riziką, jeigu motina pirmų trijų nėštumo mėnesių metu vartojo makrolidų klasės antibiotikus, lyginant su moterimis, kurios tuo pačiu laikotarpiu vartojo penicilinų klasės antibiotikus. Makrolidų klasės antibiotikai - tokie, kaip eritromicinas, klaritromicinas, azitromicinas ir kiti - yra vartojami bakterinėms infekcijoms (plaučių uždegimui, bronchitui, šlapimo takų infekcijoms, lytiškai plintančioms ligoms) gydyti. Neretai šie vaistai būna skiriami asmenims, kuriems pasireiškia alerginė reakcija į penicilinų klasės antibiotikus. Tyrimo autoriai teigia, kad makrolidai yra viena iš dažniausiai skiriamų antibiotikų klasių vakarų pasaulyje.
Tyrimo autoriai analizavo nuo 1990 iki 2016 metų Jungtinėje Karalystėje gimusių vaikų, kurių motinos nėštumo pradžioje vartojo penicilinus arba makrolidus ir kurių buvo 104 605, duomenis. Tyrėjai lygino šių vaikų apsigimimų ir vėlesniu gyvenimo metu nustatomų neurologinių bei raidos ligų dažnumą. Nustatyta, kad motinoms, kurios nėštumo pradžioje vartojo makrolidus, vaikai su apsigimimais gimdavo 28 iš 1000 atvejų. Jeigu būdavo vartojami penicilinai, apsigimimų pasitaikydavo 18 iš 1000 atvejų. Konkrečiau - išaugo širdies ydų dažnumas. Mokslininkai nenustatė ryšio tarp kurių nors antibiotikų ir neurologinių bei raidos ligų dažnumo. Taip pat nebuvo nustatyta ryšio tarp apsigimimų ir makrolidų, kurie buvo vartojami iki nėštumo pradžios.
Viena iš tyrimo autorių, Londono universiteto koledžo (JK) profesorė Ruth Gilbert sakė, jog toks apsigimimų skaičiaus padidėjimas nėra didelis, tačiau statistiškai reikšmingas. Remiantis šiuo atradimu mokslininkai rekomenduoja medikams ieškoti kitokios alternatyvos nėščiųjų moterų bakterinėms infekcijoms gydyti. R. Gilbert taip pat įspėjo, jog antibiotikų nevartojimas apskritai, kai to iš tiesų reikia, taip pat yra labai žalingas. „Jeigu jums prasidėjo bakterinė infekcija, labai svarbu vartoti antibiotikus, nes vaisiaus raidai gali pakenkti pati infekcija“, - sakė mokslininkė. Mokslininkai išvadas padarė analizuodami didelės sveikatos duomenų bazės, kurią pildė šeimos gydytojai, mažesnės imties tyrimus. R. Gilbert nurodė, kad dar didesnė tiriamųjų imtis gali parodyti ir konkretesnius duomenis apie retesnius apsigimimus ar kitas pasekmes, galinčias kilti dėl antibiotikų vartojimo.
2005 m. Švedijos mokslininkai įspėjo nevartoti makrolido eritromicino pirmojojo nėštumo trimestro metu, nes atlikto tyrimo metu buvo aptiktas ryšys tarp šių vaistų ir naujagimių širdies ydų. Pagal dabartines JAV ir JK gaires medikams azitromicino ir klaritromicino įspėjama vengti skirti tik pacientams su didesne širdies ir kraujotakos ligų komplikacijų rizika.
| Antibiotikų klasė | Vartojimas nėštumo pradžioje (1-3 mėn.) | Vaisiaus apsigimimų dažnumas (iš 1000 atvejų) | Specifinė rizika | Rekomendacijos |
|---|---|---|---|---|
| Makrolidai (eritromicinas, klaritromicinas, azitromicinas) | Gydymas nuo bakterinių infekcijų (plaučių uždegimas, bronchitas, šlapimo takų infekcijos, LPL), alternatyva alergiškiems penicilinui. | 28 | Išaugo širdies ydų dažnumas. Nėra ryšio su neurologinėmis/raidos ligomis. | Rekomenduojama ieškoti alternatyvų nėščiųjų bakterinėms infekcijoms gydyti, tačiau negydyti infekcijos yra dar žalingiau. |
| Penicilinai | Gydymas nuo bakterinių infekcijų. | 18 | Nėra statistiškai reikšmingo ryšio su apsigimimais. | Paprastai laikomi saugesne alternatyva. |

Gal kiek nuraminsiu, kad ankstyvo nėštumo metu galioja tam tikras dėsningumas vadinamas "viskas arba nieko". Tai reiškia, kad jei embrioną ankstyvo nėštumo metu veikia koks nors kenksmingas išorės faktorius, tai rezultatas būna arba nutrūkęs/nesivystantis nėštumas arba vaikelis sėkmingai auga ir vystosi toliau. Taigi manau, kad ir jūsų atveju viskas bus gerai ir išnešiosite ir pagimdysite sveiką vaikutį.
Nėštumo metu kinta ne tik moters organizmo fiziologija, bet ir gyvenimo būdas. Ne išimtis ir aknės gydymas. Aknės eiga nėštumo metu gali smarkiai pakisti - arba paūmėti, arba užgyti. Yra ganėtinai sunku vertinti aknės gydymo metodų saugumą nėštumo metu, kadangi nėra atlikta jokių mokslinių tyrimų šia tema. Deja, medicinos mokslas nėra sukaupęs daug duomenų apie aknės gydymą nėštumo metu.
Vis dėlto, yra žinomos kelios medžiagos ir procedūros, kurios laikomos saugiomis arba turi apribojimų:
Medikamentinės priemonės, tokios kaip purškiami vaistai į nosį, yra neefektyvios nėščiųjų slogai gydyti. Sergant nėščiųjų sloga, rekomenduojama plauti nosį druskos tirpalais ir nepamiršti fizinės veiklos, kuri sutraukia nosies kraujagysles, o tai palengvina ligos simptomus.
Nėščioms moterims paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui. Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A. Siekiant vartoti kokybiškus maisto papildus, reiktų pirkti tik tuos, kurie yra patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Specialistams įvertinus situaciją, bus paskirtas individualus gydymas.
Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti. Vaistų vartojimo nėštumo ir žindymo metu rekomendacijas galima rasti vaistinių preparatų charakteristikų santraukose, kurios yra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklapyje.
tags: #antibiotikai #ir #nestumas