Vaiko pavardė, gimusio nesantuokoje: teisinės procedūros ir tėvystės pripažinimas Lietuvoje
Įvadas: Vaiko kilmės nustatymas ir pavardės svarba
Kai vaikas gimsta santuokoje, klausimų, kokia pavardė atsiras ant vaiko gimimo liudijimo, nekyla. Tačiau susilaukus vaikelio nesusituokus ir tėvų pavardėms esant skirtingoms, kyla daug klausimų dėl teisinių procedūrų. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko gimimą nesantuokoje ir su tuo susijusias teises bei procedūras Lietuvoje.
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas.
Viena iš pagrindinių tėvų pareigų yra rūpintis vaiku, užtikrinti jo priežiūrą, suteikti gyvenamąją vietą, sudaryti sąlygas bendrauti su abiem tėvais, taip pat suteikti vaikui vardą ir pavardę. Vardo ir pavardės suteikimas yra svarbus įrašant duomenis į vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą - gimimo liudijimą.
Vaiko gimimo registravimas ir pavardės suteikimas
Nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės suteikimo pagrindus ir tvarką nustato 2006 m. gegužės 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 32-33 punktai (2008 m. liepos 22 d. Nr. 1R-294 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Visi kūdikiai (nesvarbu, ar jie gimė susituokusiems tėvams, ar ne) įtraukiami į tą patį registrą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta (pranešta Civilinės metrikacijos skyriui) ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Vaikui gimus santuokoje, taikoma tėvystės prezumpcija - tėvu pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko motina yra sudariusi santuoką arba santuoka nutraukta ne daugiau nei prieš 300 dienų. Ta pati taisyklė galioja, jei vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po sutuoktinių separacijos ar santuokos nutraukimo. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą (Taisyklių 32.7 punktas). Analogiškai, jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas (Taisyklių 33.2 punktas). Pavyzdžiui, vaikas gali turėti mamos pavardę, kaip atveju, kai sūnus turi mamos pavardę - Liaudanskis.
Dažniausiai vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė. Jei tėvai yra susituokę, paprastai pavardės suteikimas nekelia klausimų. Tačiau jei tėvų pavardės skirtingos, bendru tėvų sutarimu vaikui gali būti suteikta: motinos pavardė, tėvo pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš abiejų tėvų pavardžių. Susituokusių tėvų teisė bendru sutarimu išrinkti vaikui vardą, suteikti vieno iš tėvų pavardę ir tautybę numato Taisyklių 33.1 punktas.
Tėvystės pripažinimas notaro tvarka
Kadangi tėvai nėra susituokę, duomenys apie vaiko tėvą į gimimo įrašą gali būti įrašomi pagal tėvų pateikiamą notaro patvirtintą vaiko tėvo ir motinos bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tuomet gimimo įraše vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu (Taisyklių 32.6 punktas).
Tokį tėvystės pripažinimą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.141-3.142 straipsniai. Vyras, laikantis save vaiko tėvu, kartu su motina kreipiasi į notarą, kur patvirtinamas nustatytos formos notarinis pareiškimas. Sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę. Pavyzdžiui, vaiko sūnus gali būti Joakimas Liaudanskis Ratiuk, jei tėvai susitaria dėl dvigubos pavardės.
Norint vaikui duoti pavardę, pavyzdžiui, kitokią nei mamos arba dvigubą, jei pora nėra susituokusi, reikia kreiptis į notarą, kad vyras pripažintų tėvystę. Tuomet tik su šiuo dokumentu galima pildyti dokumentus vaiko gimimo liudijimui gauti. Vaikas gali turėti mamos pavardę, net jei tėvas įrašytas į gimimo liudijimą, jei tėvai taip susitaria. Kai kurie notarai tvirtina tėvystę ir prieš vaikui gimstant, pristačius pažymą apie nėštumą, tačiau ir vyras turi dalyvauti tuo metu.
Ką reikia su savimi turėti? Vaiko gimimo pažymą, kurią gauna mama gimdymo įstaigoje. Ją taip pat galima rasti e-sveikatoje. Taip pat reikia notarui pateikti tėvų asmens tapatybės dokumentų kopijas, nuspręsti, koks/ia bus vaiko vardas/pavardė.
Vilniaus ešeriai pabudo. Sezono atidarymas su realiais rezultatais ir klaidomis
Tėvystės nustatymas ir pavardės suteikimas teismo tvarka
Jeigu tėvai nesusitaria dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Vis tik sistemiškai vertinant visas taisykles ir įstatymų normas, vaikui savo pavardę galima suteikti teismo keliu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.173 straipsnį vaiko tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria. Teismas prašymą suteikti vaikui vardą ar pavardę nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai. Save laikantis tėvu asmuo privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas, bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai. Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi.
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Pavardės keitimo ginčų sprendimas teisme
Tuo tarpu, kai tarp tėvų kilo ginčas dėl vaiko vardo ir pavardės, nesutarimus turėtumėte spręsti teisme supaprastinta tvarka, pateikiant prašymą. Prašyme turėtumėte nurodyti motyvus kodėl siekiate suteikti vaikui savo pavardę (pavyzdžiui, įrodytų vaiko ryšį su Jumis, vienintelis vaikas, galimybė pratęsti pavardės gyvavimą ir kita). Kai vaiko pavardę reikia pakeisti, jei abu tėvai sutaria - procedūra paprastesnė. Tačiau ginčai kyla tada, kai vienas iš tėvų nesutinka dėl pavardės pakeitimo ir neduoda sutikimo. Tokiu atveju ginčą sprendžia teismas. Remiantis teismo sprendimu, vaiko pavardė gali būti pakeista, o civilinės metrikacijos įstaiga išduoda naują gimimo liudijimą.
Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės prašymą pakeisti jos nepilnamečio sūnaus pavardę. Byloje išvadą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyrius. Institucija pasiūlė teismui vaikui suteikti biologinio tėvo pavardę arba dvigubą pavardę, nepaisant to, kad motina su biologiniu tėvu negyveno, jis su vaiku nebendravo ir faktiškai juo nesirūpino. Institucija savo poziciją grindė prielaida, kad ateityje motina gali sukurti naujus santykius ar ištekėti, todėl vaiko pavardės klausimas galėtų kilti dar kartą. Institucijos nuomone, biologinio tėvo pavardė užtikrintų vaikui stabilumą.
Ieškovės interesus byloje atstovavęs advokatas Raimondas Simonavičius kėlė klausimą, ar teikiant išvadą buvo išsamiai ištirtos faktinės aplinkybės: ar buvo vertinti vaiko socialiniai ryšiai su biologiniu tėvu; ar institucijos darbuotojai lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje; ar buvo bendrauta su motina, šeimos nariais, kaimynais; ar buvo nustatyta, kaip vaikas bendrauja su biologiniu tėvu. Institucijos atstovai nurodė, kad vertinant pavardės klausimą socialinių ryšių tyrimas nėra būtinas, nes biologinis tėvas moka išlaikymą vaikui ir jo tėvų valdžia nėra apribota. Advokatas atkreipė dėmesį, kad institucija iš esmės tik formaliai įvertino situaciją ir neištyrė realių vaiko gyvenimo aplinkybių bei socialinių ryšių.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nustatė, kad vaiko biologinis tėvas neturi jokio realaus ryšio su vaiku. Atsižvelgiant į vaiko amžių (ketveri metai) ir faktinę situaciją, teismas nusprendė, kad vaikui turi būti suteikta vieno iš tėvų pavardė. Kadangi tėvai negyvena kartu ir nėra susituokę, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vaikui suteikti dvigubą pavardę. Teismas taip pat pažymėjo, kad tėvystė reiškia ne tik teisinį, bet ir socialinį ryšį su vaiku.
Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Viena iš pagrindinių tėvų pareigų yra rūpintis vaiku, užtikrinti jo priežiūrą, suteikti gyvenamąją vietą, sudaryti sąlygas bendrauti su abiem tėvais, taip pat suteikti vaikui vardą ir pavardę. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.
Jeigu tėvystė yra pripažinta arba nustatyta, tėvas privalo išlaikyti visus savo vaikus, nesvarbu, jis susituokęs su mažylio mama, ar ne. Nei Darbo kodeksas, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų įstatymas išimčių tėvams, neesantiems santuojoje su vaiko motina, nenustato. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų.
Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Todėl dėl galinčių kilti įvairių situacijų (tėvų negyvenimas kartu, tėvų negalėjimas rūpintis vaiku ir t. t.) vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rūpinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktą ir užtikrina jo kaip savarankiškos asmenybės ugdymą.
Nesantuokinės partnerystės turto ir paveldėjimo aspektai
Pagal teisės aktus, visas santuokoje įgytas turtas yra bendras. Kas kita, jei esate nesusituokę. Nepaisant to, kad gyvenate kartu, vieno iš jūsų įgytas turtas bus laikomas to, kuris jį įsigijo, asmenine nuosavybe, nors kitas ir būtų įdėjęs į tą turtą ar jo pagerinimą (pvz., buto remontą) savo asmenines lėšas. Tokiu atveju, esant ginčui norint tokį turtą padalyti, lieka vienintelis kelias - teismas.
Jeigu pora yra susituokusi ir vienas iš sutuoktinių miršta, viskas gana aišku - likęs sutuoktinis paveldi turtą kartu su pirmosios (palikėjo vaikais) bei antrosios eilės įpėdiniais (tėvai ir vaikaičiai), remiantis tam tikra dalių paskirstymo tvarka (jei sutuoktinis testamentu jums nepaskyrė daugiau). Tačiau sutuoktinis testamentu jums negali paskirti mažiau nei numatyta įstatymo. Tačiau jei esate nesusituokę, niekas jūsų negins. Jeigu apskritai nėra palikta testamento, gali kilti nemažai problemų. Apie tai, kad jūs gyvenote kartu ir vedėte bendrą ūkį, teks įrodinėti teisme.
Patikimesni įrodymai yra banko pavedimai iš jūsų asmeninės sąskaitos, kadangi leidžia atsekti piniginių įplaukų šaltinį į jūsų sąskaitą bei išlaidas, skirtas bendram turtui pagerinti ar įsigyti. Iš anksto susitarkite, kaip ateityje dalysitės turtą, jeigu tai tektų daryti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
