Lietuvoje asmens kodas yra unikali vienuolikos dešimtainių skaitmenų seka, žyminti asmenį ir naudojama duomenims apie jį kaupti valstybės tvarkomose duomenų bazėse. Ši sistema sudaryta pagal standartą Lietuvos RST 1185-91 „Asmens kodas. Sudėtis ir struktūra“, įsigaliojusį nuo 1991 m. gruodžio 1 d.

Pirmasis skaitmuo rodo gimimo šimtmetį ir asmens lytį:
Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė patikino, jog naujieji skaičiai, atsiradę asmens koduose, žymi ne tik žmogaus lytį, bet ir prieš beveik septynerius metus prasidėjusį kitą šimtmetį. Nuo 2000-ųjų berniukų asmens kodas prasideda skaičiumi 5, o mergaičių - skaičiumi 6. G. Misevičienė prisiminė, kaip pradžioje žmonės stebėdavosi dėl neįprastų skaičių asmens koduose, kurie suteikiami jų vaikams, tačiau šiandien nauji asmens kodų skaičiai stebina retą.
Kiti, po 5-eto ar 6-eto einantys asmens kodo skaitmenys rašomi pagal iki šiol galiojusį principą: paskutiniai gimimo metų skaitmenys, gimimo mėnuo ir diena. Paskutinius keturis skaičius parenka Gyventojų registro tarnyba, kuri atsiunčia Civilinės metrikacijos skyriui žiniaraščius, pagal kuriuos žmogui ir suteikiamas identifikacijos numeris.
Paskutinysis, vienuoliktasis skaitmuo, yra kontrolinis. Jo gavimo algoritmas yra toks:
Egzistuoja ir išimtys: pavyzdžiui, asmens kodai, suteikiami vyresnio amžiaus žmonėms, neprisimenantiems savo gimimo mėnesio ar dienos (įrašomi 0), arba kodai, prasidedantys 9, kuriems netaikomos įprastos taisyklės.
| Laikotarpis | Vyras | Moteris |
|---|---|---|
| XIX a. (iki 1900 m.) | 1 | 2 |
| XX a. (1900-1999 m.) | 3 | 4 |
| XXI a. (nuo 2000 m.) | 5 | 6 |
Šiuo metu generuojamas asmens kodas turi griežtą vidinę struktūrą, pagal kurią lengva nustatyti asmens amžių, lytį ar net gimimo vietą, todėl esą iš esmės tai pažeidžia asmens teisę į privatumą. Gyventojų registro įstatymo pataisose siūloma, kad asmens kodą sudarytų vienuolika atsitiktinai parinktų skaitmenų.
Atsisakius dabartinės reikšminės asmens kodo struktūros, tikimasi užtikrinti geresnę asmens teisės į privatumą ir duomenų apsaugą. Tai ypač svarbu didelių duomenų rinkiniams, kuriuose individų sąrašus bus galima pateikti neatskleidžiant papildomos informacijos. Be to, nauja struktūra turėtų pasunkinti tapatybės vagystę, nes žinant lytį ir gimimo datą, šiuo metu lieka tik trys nežinomi skaičiai.

Visgi, reikšminį asmens kodą pačiam piliečiui įsiminti yra lengviau, todėl jį pakeitus vienuolikos atsitiktinių skaičių deriniu, susidarys šiek tiek nepatogumų. Vis dėlto, įstatymo pataisose teigiama, kad asmens kodų pakeitimas būtų vykdomas palaipsniui, taikant naujus nuostatus tik tiems gyventojams, kurie keis dokumentus.