Naujagimių žagsulys: kodėl kyla ir kaip padėti?

Kūdikio žagsulys - tai reiškinys, su kuriuo jaunieji tėveliai susiduria jau nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Žagsi dauguma kūdikių - kai persivalgo arba per godžiai čiulpia mamos krūtį, tai pat - kai pasidaro žvarboka. Tik labai reta žagsėjimo priežastis yra kokia nors liga. Vieniems tai atrodo miela ir juokinga, kitiems - kelia nerimą bei klausimų, ar kūdikiui viskas gerai. Žagsulys yra vienas dažniausių naujagimių ir kūdikių refleksų, kuris atrodo, jog dažniausiai pasireiškia be jokios aiškios priežasties ir išnyksta savaime. Tačiau nors žagsėjimas atrodo gana įprastas, ne visi žino, kodėl jis atsiranda ir kaip su tuo susijusi kūdikio fiziologija.

Žagsėjimą sukelia staigūs pasikartojantys diafragmos susitraukimai, kai greitai įkvepiamas oras. Šie judesiai sudirgina diafragmos nervą. Tai lyg kvėpavimo sutrikimas, kuris dažniausiai nėra pavojingas. Ypač dažnai žagsi naujagimiai, tai gali prasidėti net be aiškios priežasties ir savaime liautis po kelių minučių. Trumpas žagsėjimas normalus ir visiškai toleruojamas, o žagsėjimo periodų pirmaisiais gyvenimo metais pasitaiko labai dažnai.

Atsako gydytoja, vaikų neurologė Rūta Maciulevičienė: „Žagsėjimą sukelia nevalingai susitraukinėjanti diafragma bei tarpšonkauliniai raumenys. Tuo metu, kai diafragma ir tarpšonkauliniai raumenys pradeda spazmuoti, labai greitai įkvepiame oro, užsidaro antgerkliai. Tai ir sukelia žagsėjimą. Nors žagsėjimas yra visiškai normalus reiškinys, jis neturi jokios fiziologinės funkcijos, priešingai nei kosulys, kai kosint oras yra iškvepiamas pro burną ir valosi kvėpavimo takai, ar čiaudėjimas, kuris reikalingas nosiai išsivalyti. Žagsėjimas žmogui yra tarsi nereikalingas arba jo reikšmė iki šiol neatrasta, o vadinamas jis dar gerybiniu kvėpavimo sutrikimu. Žagsėjimas yra refleksas, bet iki šiol nėra tiksliai žinomas jo anatominis mechanizmas. Tai reiškia, kad mes nežinome, ką reikia sudirginti, kad sukeltume žagsėjimą. Pavyzdžiui, norėdami sukelti čiaudulį, galime padirginti nosies gleivinę, o štai žagsėjimo sąmoningai neišprovokuosime.“

Vaisiaus žagsėjimas mamos įsčiose

Šis refleksas stebimas dar kūdikiui būnant motinos įsčiose, todėl jis nėra naujas reiškinys net naujagimiui. Besilaukiančios skaitytojos dažnai savo laiškuose klausia apie vaisiaus žagsėjimą įsčiose. Tai, kad kūdikis žagsi, mamos sužino dar tada, kai jis gyvena pilvelyje. Pastabios moterys atskiria, kad ritmingas bilsnojimas pilve yra ne kas kita, o žagsulys. Kartais jautrios mamos jaučia švelnius, ritmiškus vaisiaus judesius - tuomet jis žagsi.

Vaisiaus žagsėjimas - subjektyvus nėščios moters jutimas, kurio priežastys nėra aiškios. Manoma, kad šiam pojūčiui įtakos turi moters centrinės nervų sistemos (CNS) būklė, profesinis užimtumas, socialinė padėtis, suinteresuotumas nėštumu ir t.t. Iš tiesų žagsėjimas - tai ženklas, kad vystosi vaisiaus nervų sistema, kuri siunčia signalus į raumenis ir diafragmą. Manoma, kad taip vaikutis reaguoja į švelnius dirgiklius - į garsą, šviesą, pasikeitusią mamos kūno padėtį.

Vaisiaus vystymosi etapai ir žagsėjimas

Maždaug 20-ąją nėštumo savaitę nėščią moterį pasiekia pirmieji joje spurdančios gyvybės signalai - iš pradžių dar silpni, bet jau aiškiai jaučiami vaisiaus judesiai. Vėliau švelnus krutėjimas perauga į stiprų kumščiavimą ar spardymąsi. Mamos gali vaisiaus žagsėjimą nuraminti. Kiekvienam vaikučiui tiks vis kitoks raminimo būdas.

Ką daryti, kai vaisius žagsi? Ar pasakyti gydytojui? Vaisiaus žagsėjimas - tai švelnūs, ritmiški judesiai, kuriuos moterys pajunta dažniausiai nėštumo pabaigoje. Jei moteris retkarčiais pajunta, kad vaisius žagsi, tikrai nieko blogo. Pakalbintos kelios jaunos mamos apie vaisiaus žagsėjimą kalba skirtingai. Viena sako, kad vaisiaus žagsėjimą pradėjo jausti nuo 20 savaitės ir jausdavo kelis kartus per dieną. Kita mama vaisiaus žagsėjimą jausdavo tik egzaminų sesijos metu! Trečia mama pasakojo, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus žagsėjimą jautė nuo 24 savaitės iki pat gimdymo, o kai laukėsi antrojo vaikelio, vaisiaus žagsėjimo nejautė. Visos šios moterys gimdė laiku, normaliai, o naujagimių būklės įvertinos 8-10 balų, pagal Apgar skalę.

Kaip nuraminti žagsintį vaisių?

Viena mama pasakojo, kad nuramindavo savo žagsintį vaikutį ranka švelniai glostydama pilvą. Kita glostydavo pilvą švelniai pastuksendama ir kalbėdama švelnius žodžius. Trečia moteris pasakojo, kad jos vaisius nustodavo žagsėti išgirdęs tėčio balsą (tėtis kalbėdavo ne bet ką, jis sakydavo vaikučiui, kokia švelni, graži ir rūpestinga yra jo mama). Dar viena šeima prisiminė, kad jų vaikutis nustodavo žagsėti, kai mama pradėdavo dainuoti, o tėtis - groti gitara. Dauguma besilaukiančių mamų sako, kad klausydamasis ramios klasikinės muzikos, vaisius nurimsta. Mokslininkai, tyrinėjantys muzikos įtaką dar negimusiems vaikams, atrado, kad naudojant tam tikrus garsinius dažnius galima pakeisti skleidžiamų smegenų bangų raštus. Klausantis muzikos tobulėja tam tikros smegenų bangos, kurios susijusios su galimybe ateityje geriau mokytis, būti kūrybingesniam, gimti su lakesne vaizduote. Todėl nėščiai moteriai patariama saugoti savo vaiką nuo garsios muzikos, triukšmo, riksmo.

Kodėl kūdikiai dažnai žagsi? Pagrindinės priežastys

Nepaisant to, daugeliui tėvų kyla klausimų: ar žagsėjimas kūdikiui nekelia diskomforto? Ar tai normalu? Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Kūdikio organizmas yra ne tik mažesnis nei suaugusiojo, bet ir labai jautrus. Jo organai ir sistemos, įskaitant nervų sistemą, dar tik bręsta.

Nervų sistemos nebrandumas

Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl kūdikiai dažnai žagsi, yra jų nervų sistemos nebrandumas. Žagsulys atsiranda dėl to, kad kūdikio nerviniai impulsai, kontroliuojantys diafragmos veiklą, yra jautresni išoriniams ir vidiniams dirgikliams nei suaugusiųjų. Kūdikio nervų sistema dar tik formuojasi ir jį gali sudirginti paprasčiausi dalykai: intensyvus žaidimas, juokas, didelis žmonių būrys. Sukelti mažyliui diskomfortą gali net triukšmas, pasikeitusi aplinka ar kitokia dienotvarkė ir jis ims žagsėti.

Diafragmos jautrumas ir virškinimo sistemos ypatumai

Kita svarbi priežastis - kūdikio diafragmos dydis ir padėtis. Ji yra maža ir jautri, todėl lengvai reaguoja į spaudimą ar stimuliaciją, pavyzdžiui, dėl pilvuko tempimo arba staigių kvėpavimo pokyčių. Pilnas skrandis spaudžia diafragą, nervų galūnės dirginamos, diafragma ima susitraukinėti, plaučiai ima orą, todėl ir atsiranda specifinis garsas. Be to, kūdikiai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, o tai gali prisidėti prie papildomo spaudimo diafragmai ir žagsulio suaktyvėjimo.

Virškinimo sistemos nebrandumas taip pat turi įtakos. Kūdikių skrandis ir žarnynas dar tik mokosi tinkamai apdoroti maistą. Skrandžio tempimas, kuris vyksta maitinimo metu, gali dirginti diafragmą ir sukelti žagsulį. Žagsėti kūdikis gali pradėti po valgio, kai persivalgo, nes mažylių virškinimo sistema dar nesubrendusi. Dažniausiai tai reakcija į godų krūties žindimą, kai priryjama oro ar persivalgoma.

Maitinimo ypatumai ir oro nurijimas

Greitas valgymas arba oro prarijimas yra dažnos priežastys. Kūdikiai dažnai praryja šiek tiek oro žįsdami krūtį ar gerdami iš buteliuko, ypač jei jie valgo labai greitai arba jei buteliuko čiulptuko srautas per stiprus. Oro burbuliukai skrandyje gali sukelti spaudimą diafragmai, dėl kurio atsiranda refleksiniai susitraukimai - žagsulys.

Temperatūros pokyčiai

Staigūs temperatūros pokyčiai yra dar viena svarbi priežastis. Kūdikio organizmas labai jautriai reaguoja į aplinkos temperatūros pokyčius. Jei kūdikis staiga atsiduria vėsesnėje aplinkoje arba jei jo oda greitai atvėsta, tai gali sudirginti nervų sistemą ir sukelti žagsulį. Kartais žagsėjimas gali atsirasti dėl šalčio, bet ne visada. Pradėjo žagsėti oro voniomis ir laisve nuo sauskelnių besidžiaugiantis mažylis arba maudomas vėsokame vandenyje? Gali būti, kad mamytė persistengė - greičiau reikia baigti pramogas ir apsirengti.

Kada žagsulys yra normalus ir kada reikėtų sunerimti?

Kūdikio žagsėjimas paprastai yra visiškai normalus reiškinys, dažniausiai nesukeliantis jokio diskomforto. Sveikas kūdikis gali žagsėti net kelis kartus per dieną, ypač po maitinimo ar esant staigiems temperatūros pokyčiams. Daugeliui mažylių žagsulys praeina savaime vos per kelias minutes ir netrukdo jų įprastai veiklai, miegui ar maitinimuisi. Kai kūdikis žagsi, tai dažniausiai nėra skausminga ir netrukdo jų kvėpavimui. Žagsėjimo epizodai, trunkantys iki 10-15 minučių, yra visiškai normalūs, o kai kurie kūdikiai žagsi dar ilgiau, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai rodo jų aktyvią nervų sistemos veiklą ir jautrią diafragmą. Nepaisant to, daugeliui tėvų kyla klausimų: ar žagsėjimas kūdikiui nekelia diskomforto? Ar tai normalu?

Situacijos, reikalaujančios gydytojo konsultacijos

Tačiau yra situacijų, kai reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Žagsėjimas gali būti itin dažnas, trukdyti kūdikiui valgyti ir miegoti, labai pavojinga, jeigu tai apsunkina kvėpavimą. Jei žagsėjimas yra labai dažnas, trunka ilgą laiką (daugiau nei kelias valandas), trukdo kūdikiui miegoti ar valgyti, tai gali būti požymis, kad kažkas negerai. Be to, jei žagsėjimas pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip vėmimas, dirglumas, kosulys ar sunkumas kvėpuoti, tai gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kitus virškinimo trakto sutrikimus ar kvėpavimo sutrikimus. Dažnai ir ilgai žagsi nervų sistemos ligomis sergantys mažyliai, turintys virškinimo sutrikimų. Žagsulys gali būti ir ligos pranašas. Tačiau tokį žagsėjimą tikrai atskirsite. Taip pat svarbu stebėti, ar žagsėjimas nesusijęs su tam tikrais veiksniais, pavyzdžiui, maitinimu ar kūdikio padėtimi.

Galimos žagsėjimo priežastys, susijusios su ligomis

Nors žagsėjimas yra „nekaltas“ reiškinys, vis dėlto kartais jis gali kelti problemų - kai niekaip nepavyksta liautis žagsėjus, sutrinka normali plaučių ventiliacija. Dažniausiai tokį niekaip nesiliaujantį žagsėjimą sukelia psichogeninės, organinės arba tiesiog nežinomos priežastys. Psichogeninės tai stresas, nervinės reakcijos, nervinė anoreksija, kai kurie asmenybės sutrikimai. Organinės - hidrocefalija, nervų sistemos traumos, encefalitai, meningitai. Visa tai gali suaktyvinti žagsėjimo refleksą, ir jis tapti nevaldomu. Persirgus plaučių uždegimu, bronchitu, žagsėjimas taip pat gali tapti įkyrus ir sunkiai nuslopinamas. Šį refleksą gali išprovokuoti ir kai kurie vaistai.

Viena dažniausių yra skrandžio pertempimas, kai į skrandį patenka per daug oro, arba kai per daug prisivalgoma. Žagsėjimą gali sukelti ir angliarūgštės prisotinti gėrimai (gazuoti) bei alkoholis. Temperatūrų kaita taip pat gali išprovokuoti žagsėjimą. Karštas arba šaltas oras, šaltas arba karštas gėrimas. Žagsėjimą gali sukelti net ir maudymasis po šaltu dušu ar šaltame vandens telkinyje.

Žagsėjimo diagnostika ir gydymas

Žagsėjimas netiriamas jokiais medicininiais testais. Pagrindinis tyrimas bandant rasti pasikartojančio, labai varginančio žagsėjimo priežastis - krūtinės ląstos rentgenograma. Jeigu vaikas ilgesnį laiką nesiliauja žagsėjęs, yra daroma krūtinės ląstos rentgenograma ir tikrinama, ar nėra uždegiminių procesų. Žagsėjimas gydomas tik tada, jeigu yra labai dažnas ir stiprus - trukdo valgyti, miegoti, gyventi. Skiriami neuroleptiniai, prieštraukuliniai vaistai, kartais mažinantys skrandžio rūgštingumą. Norėdami sustabdyti žagsėjimą, prašome vaiko sulaikyti kvėpavimą arba išgerti vandens, bet neaišku, ar šie būdai padeda, ar žagsėjimas liaujasi savaime. Jei kyla abejonių dėl žagsėjimo pobūdžio arba jei žagsėjimas atrodo neįprastas, nedelskite pasitarti su gydytoju, kad greičiau nustatyti galimą priežastį ir išspręsti šią problemą.

Kaip padėti žagsinčiam kūdikiui ir išvengti žagsėjimo?

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikiai žagsi, kokios yra dažniausios šio reiškinio priežastys ir kaip atskirti normalų žagsėjimą nuo galimų sveikatos problemų. Taip pat pasidalinsime praktiniais patarimais, kaip sumažinti žagsulio epizodus ir užtikrinti, kad jūsų kūdikis jaustųsi patogiai. Kai kūdikis pradeda žagsėti, daugeliu atvejų galite jam padėti naudodami paprastus metodus, kurie sumažina diafragmos dirginimą ar padeda atsipalaiduoti.

Pagalbos metodai žagsinčiam kūdikiui

• Laikyti kūdikį vertikaliai. Po maitinimo kūdikį reikėtų palaikyti vertikalioje padėtyje bent 15-20 minučių. Tai leidžia maistui natūraliai nusėsti skrandyje ir sumažina spaudimą diafragmai. Priglaustas glėbyje mažylis greitai nurims. Pamaitintam ar pavalgiusiam kūdikiui reikėtų bent 20-30 min. pabūti ramiai, vertikalioje padėtyje. Jeigu taip nutinka bevalgant, padarykite pertraukėlę ir palaikykite mažylį vertikaliai, kad atsirūgtų, o paskui vėl pasiūlykite krūtį arba buteliuką.
• Raminantis pilvo masažas. Švelniai masažuokite kūdikio pilvuką sukamaisiais judesiais. Galite pamasažuoti švelniai spausdama kairę pilvuko pusę po šonkauliais, paplekšnoti delnu per nugarą.
• Šiluma. Neleiskite kūdikiui sušalti. Kartais žagsulys gali būti susijęs su temperatūros pokyčiais. Apklokite kūdikį šilta antklode arba aprenkite šiltesniais drabužiais, jei patalpoje vėsu. Vaikų ligų gydytoja Lilija Žirgulienė sako, kad vaiko žagsėjimas gali būti nesusijęs su maitinimu. Tada apžiūrėkite, ar vaikučiui nešalta, nes šaltis gali būti žagsulio priežastis. O gal maistelis (pieno mišinukas), kurį valgo mažylis, yra vėsokas? Priežasčių gali būti ne viena.
• Čiulptukas. Kai kurie kūdikiai nustoja žagsėti, jei pradeda čiulpti čiulptuką. Tai padeda atpalaiduoti diafragmą ir sukurti tolygesnį kvėpavimą.
• Pasiūlyti atsigerti. Kaip ir straipsnio pradžioje pasakojo Rapolo mama, vienas iš pagalbos būdų - duoti vaikui atsigerti. "Žindanti mama gali pasiūlyti savo pienuko, kitos - vandens, sulčių" - sako vaikų ligų gydytoja. Kad žagsint vaikučiui, reikia jam pasiūlyti pieno, taip dažniausiai ir darydavom.

Kaip išvengti žagsėjimo ar jį sumažinti?

Tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti žagsulio atsiradimo dažnumą. Visų pirma, tai tinkama maitinimo technika. Pažiūrėkite, ar kūdikis gerai apžioja krūtį - ne tik spenelį, bet ir rusvąjį plotelį aplink jį. Jeigu maitinate mišiniu, patikrinkite, ar pienas nebėga per stipria srove. Įsitikinkite, kad kūdikis valgo lėtai ir kad spenelis ar buteliuko čiulptukas tinkamai priglunda, kad mažylis neprarytų per daug oro.

Taip pat svarbu ir reguliarios pertraukos maitinimo metu. Jei kūdikis linkęs praryti daug oro, darykite pertraukas, kurių metu kūdikį reikia atrūginti. O taip pat venkite staigių temperatūros pokyčių kūdikio aplinkoje. Be abejo, svarbu stebėti ir kūdikio reakcijas. Kai kurie mažyliai ima žagsėti, jei yra permaitinami arba jei juos stipriai paveikia aplinkos temperatūra. Stenkitės išlaikyti ramią aplinką, ypač maitinimo metu ir po jo.

Maitinimo buteliukų pasirinkimas ir jų įtaka

Geriausio maitinimo buteliuko pasirinkimas

Geriausio maitinimo buteliuko pasirinkimas kūdikiui priklauso nuo individualių poreikių, tačiau renkantis svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių kriterijų. Pirmiausia, buteliukas turėtų būti pagamintas iš saugių medžiagų, tokių kaip BPA neturintis plastikas, pavyzdžiui, Medela ar Mother-K buteliukai, o taip pat iš stiklo ar silikono. Antra, buteliuko čiulptukas turi būti minkštas ir anatomiškai pritaikytas kūdikio burnai. Taip pat svarbu buteliuko dydis - naujagimiams tinka mažesni (apie 120 ml) buteliukai, o augant kūdikiui verta pereiti prie didesnių. Be to, patogumas valyti ir sterilizuoti yra labai svarbus, todėl patariama rinktis buteliukus su plačiu kakleliu. Bet visgi, svarbiausia yra atsižvelgti į kūdikio reakciją - jei kūdikis jaučiasi patogiai ir gerai valgo, tikėtina, kad pasirinktas buteliukas yra tinkamas.

Maitinimo buteliukai nuo dieglių

Buteliukai kūdikiams nuo dieglių yra specialiai sukurti siekiant sumažinti kūdikio patiriamą diskomfortą dėl pilvo pūtimo ar dieglių. Jie išsiskiria inovatyviomis technologijomis, kurios padeda sumažinti oro patekimo į kūdikio skrandį riziką maitinimo metu. Daugelyje tokių buteliukų naudojamos pažangios ventiliacijos sistemos arba vožtuvai, kurie leidžia išvengti vakuumo susidarymo ir sumažina oro burbuliukų patekimą į mažylio skrandį. Šie buteliukai itin naudingi, nes oro nurijimas yra viena pagrindinių kūdikio pilvo dieglių priežasčių. Vieni populiariausių yra Avent buteliukai, pavyzdžiui, Anti colic buteliukas naujagimiams. Taip pat gamintojai atsižvelgia į čiulptukų formą, kad jie kuo labiau primintų motinos spenelį, skatinant natūralų čiulpimą ir palengvinant perėjimą nuo žindymo prie buteliuko. Renkant buteliuką nuo dieglių, svarbu atsižvelgti į kūdikio amžių, maitinimo poreikius ir individualius poreikius, kad maitinimas būtų kuo patogesnis ir malonesnis.

tags: #kodel #naujagimis #zagsi

• Sužinokite apie Princesės Margaret biografiją
• Kaip spręsti vaikų elgesio problemas
• Sužinokite apie asmenų, turinčių teismo globą, laidojimo procesą
• Sužinokite Daivos Žeimytės istoriją apie šeimos šilumą
• Apie galvos juostelių stilių ir praktiškumą