Auklėjimo Stiliai: Nuo Autoritariškumo Iki Sąmoningos Tėvystės

Psichologai jau seniai domisi, kokią įtaką vaiko vystymuisi turi tėvų auklėjimas. Kartais išgirstame klausimą „Kaip gali būti, kad tų pačių tėvų, rodos vienodai auklėti, o tokie skirtingi?“. Arba atvirkščiai - augę visiškai skirtingose aplinkose vaikai išauga stebėtinai panašiomis asmenybėmis? Taigi tiesioginiai tėvų elgsenos ir vaikų asmenybės ryšiai lieka iki galo nenustatyti. Nepaisant to, tam tikros sąsajos vis dėlto stebimos.

Auklėjimas - tai žmogaus socializacijos procesas, kurio metu žmogų veikia kryptinga, tikslinga ugdytojų ir chaotiška fizinės bei socialinės aplinkos įtaka. Dėl šio proceso susiformuoja asmenybės savybės, veiklos bei elgesio motyvacija ir įgyjama kompetencija (Dumčienė, 2004). Kiekvieno iš mūsų suvokimas apie tėvystę formavosi priklausomai nuo aplinkos, kurioje augome, tėvų auklėjimo stiliaus ir daugelio kitų faktorių.

Auklėjimo stilius gali būti stipriai išreikštas, gali dominuoti keli auklėjimo stiliai. Įvairūs autoriai nurodo skirtingus auklėjimo stilius, bet visi vienodai siekia išsiaiškinti jų įtaką asmenybės vystymuisi daugeliu aspektų. Skirtingi auklėjimo stiliai apibūdina tėvų elgesį su vaiku, formuojamą tarpusavio emocinį santykį, tai atspindi aplinką, kurioje vyksta individuali raida. Autorių išskirti auklėjimo stiliai turi nemažai tarpusavio panašumų, kas tik patvirtina tokių elgesio modelių su vaikais egzistavimą.

Dianos Baumrind auklėjimo stilių klasifikacija

Viena labiausiai pripažintų tėvų auklėjimo stilių klasifikacijų sudaryta amerikiečių psichologės D. Baumrind. Praėjusio amžiaus viduryje psichologė Diana Baumrind, tyrinėjusi discipliną, tėvų ir vaikų santykius, išskyrė keturis tėvystės stilius, kurių kiekvienas neša skirtingą komunikacinę žinutę vaikams ir kuria skirtingą santykį su vaikais. Juos panagrinėti yra įdomu siekiant rasti save ir perėjus per stilius rasti tą stilių ar tiesiog požiūrio kampą, kuriuo norima keliauti tolyn. Svarbu suvokti, kad tėvystė - procesas, kuris keičiasi keičiantis vaikui ir pačiam suaugusiajam.

Valdingi (autoritariški) tėvai

Valdingi (autoritariški) tėvai. Šio auklėjimo stiliaus vaikai turi laikytis griežtų taisyklių, o nesugebėjimas jų laikytis sukelia bausmes. Reikalaujama visiško paklusimo, o paklausus paaiškinimo, įprastas atsakymas - „Nes aš taip sakau“. Autoritariniai tėvai kelia aukštus reikalavimus, tačiau iš tiesų jiems labiau rūpi jų pačių idėjos ir lūkesčiai nei vaikų poreikiai ir interesai. Tėvai atrodo nutolę nuo savo vaikų, griežti, bijo parodyti vaikams švelnumą, geri vaiko poelgiai vertinami kaip savaime suprantami.

Tėvų tipas, kuris remiasi aukšta kontrole ir drausminimu, yra autoritarinis tėvystės stilius. Šio stiliaus tėvai meilės išraišką vaikui rodo per didelius lūkesčius ir aukštus standartus, taisykles, ribas bei discipliną, reikalauja brandos. Dažnu atveju autoritarinis tėvystės stilius prašo vaiko patenkinti tėvų lūkesčius, naudojamas ir reikalaujantis tonas. Tėvams, bendraujantiems tokiu tonu, dažnai pritrūksta šilumos ir paramos iš tėvų pusės. Bendradarbiavimas ir komunikacija su vaiku yra labai ribota, nors lūkesčiai - dideli. Komunikacija remiasi vienpusiškumu ir liepimo formatu, kuris grindžiamas griežtomis taisyklėmis, ribomis bei disciplina, autoritarinio tėvystės stiliaus komunikacijoje svarbiausia elgesio kontrolė. Autokratinis auklėjimo stilius, pasižymintis griežtu vaikų baudimu už blogą elgesį ir neginčytinu tėvų žodžiu, yra labai panašus į Baumrind išskirtą autokratinį auklėjimo būdą.

Atlaidūs (viską leidžiantys) tėvai

Atlaidūs (viską leidžiantys) tėvai. Iš principo tarpusavio bendravimas labiau primena draugų nei tėvų - vaikų santykį. Tėvai atlaidūs, retai drausmina savo vaikus, daug nereikalauja ir neskatina atsakyti už savo elgesį. Vaikai neišmoksta elgtis savarankiškai, priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Nesitiki brandžių vaiko poelgių, tėvai neįprastai švelnūs, vengiantys konfliktų. Šeima, kurioje nėra aiškių taisyklių, atrodo nedisciplinuota, chaotiška. Tokių tėvų vaikai pasižymi prastesniais socialiniais įgūdžiais, nėra orientuoti ką nors pasiekti, dažnai turi problemų mokykloje.

Liberalus tėvystės stilius pasižymi meile, dėmesiu vaikams, vaiko emocinės gerovės siekimu, o bendravimas tarp tėvų ir vaiko yra atviras, tačiau tėvai linkę nenurodyti krypties kur link judėti, o vaikui leidžia pačiam nuspręsti ir pasirinkti sprendimą, o ne duoda kryptį. Nors liberalusis tėvystės stilius pasižymi ir atsižvelgia į vaiko požiūrio svarbumą, šis tėvystės stilius taiko mažai reikalavimų vaikams, o santykiai tampa labiau panašūs į bendraamžių bendravimą. Liberalusis stilius - vaikai auklėjami laisvai, būdingi viską leidžiantys santykiai, ignoruojamos normos ir taisyklės. Šeimoje vyrauja anarchija (cit. M. Eisemann, C. Perris, W. A. Arrindel, 1988).

Neįsitraukę tėvai

Šiam auklėjimo stiliui, panašiai kaip ir atlaidžiam, būdinga mažai reikalavimų vaikams, abejingas reagavimas į vaikų poelgius ir ribotas bendravimas. Atlaidaus ar atsipalaidavusios tėvystės stiliaus tėvai suteikia daug laisvės, būna nuošalyje. Jie šilti ir rūpestingi, puikiai patenkina vaiko pagrindinius fizinius poreikius, tačiau labai mažai įsitraukę į vaiko gyvenimą, skiria mažus lūkesčius, paramą ir palaikymą savo vaikui. Dažnai atlaidžiojo tėvystės stiliaus tėvai leidžia savo vaikams daryti tai, ko jie patys nori, siūlo ribotas gaires, o bendravimas ir komunikacija su vaiku yra labai ribota. Nors šie tėvai tarsi patenkina pagrindinius vaiko poreikius, tačiau tuo jų dalyvavimas vaiko gyvenime ir apsiriboja. Ypatingais atvejais šie tėvai gali net atsisakyti užtikrinti arba apskritai pamiršti apie vaikų poreikius. Kai kurie tėvai gali sąmoningai nuspręsti auklėti savo vaikus tokiu būdu, o kiti mažiau domisi vaiko auklėjimu arba nežino, kaip tą daryti.

Autoritetingi tėvai

Ketvirtasis ir labiausiai subalansuotas tėvystės stilius yra autoritetingasis. Kaip ir autoritariški tėvai nustato aiškias taisykles, kurių reikia laikytis, kontroliuoja, kaip jų laikomasi, tačiau yra kur kas demokratiškesni. Skirtingai nuo autoritarinių tėvų, jie linkę išklausyti ir atsižvelgti į savo vaiko prašymus bei klausimus. Drausminimo metodai labiau palaikantys ir skatinantys pasitaisyti, o ne nubausti. Tėvai yra užsispyrę, tačiau linkę į kompromisus. Tėvų ir vaikų bendravimas nėra ribojantis ir liepiantis paklusti, o kviečiantis bendradarbiauti. Šis tėvystės stilius vaikams suteikia daug dėmesio ir meilės, santykis yra abipusiai pagarbus. Dažnai ieškoma kompromisų, tačiau tėvų žodis - galutinis. Yra nustatytos aiškios ribos, keliami aiškūs reikalavimai, vyrauja aukšti pasiekimų lūkesčiai, suteikiama reikiama parama vaikui. Tėvai iškomunikuoja vaikui aiškias taisykles, kurios pagrindžiamos informacija. Bendravimas yra nuolatinis ir atitinka vaiko supratimo lygį, lūkesčiai iškeliami dideli, tačiau ypač aiškiai išreiškiami. Šio tėvystės stiliaus tikslas - parodyti vaikui, kad pasaulis yra saugi vieta. Autoritetinis stilius - tai normalus ir protingas tėvų elgesys su vaiku, skatinantis paauglio atsakomybės jausmą, savarankiškumą, teigiamą savęs vertinimą, savikontrolę.

Nedaugelio iš mūsų puikiai tinka tik vienas stilius, dažnai priklausomai nuo situacijos, vaiko amžiaus, vaiko poreikių naudojame stilių derinį. Nereikia visuomet išlikti nuosekliems ir taikant vieną stilių. Tai mokymosi ir augimo procesas, kur palengva galime pereiti iš vieno į kitą.

Kitų tyrėjų požiūris į auklėjimo stilius

Analizuojami autokratinis, autoritetinis, liberalus auklėjimo stiliai. Taip pat nagrinėjami auklėjimo ypatumai, pasižymintys atstūmimu, perdėta globa ir emocine šiluma. Išskiriami panašūs auklėjimo stiliai, kaip pozityvus, direktyvus, priešiškas, autonominis ir nenuoseklus.

Štai keli papildomi apibūdinimai:

• Atstumiantis stilius pasireiškia fizinių bausmių taikymu, vaiko kaip individualybės atstūmimu, priešiškumu, pagarbos stoka, peikimu, vaikų kritikavimu kitų žmonių akivaizdoje.
• Emocinė šiluma - tai šiluma ir dėmesys, neįkyri pagalba, pagarba vaiko požiūriui ir intelekto stimuliavimas. Pozityvus auklėjimas remiasi visapusiška pagarba paaugliui ir emocine šiluma.
• Autonominiam auklėjimo stiliui būdingas visiškos laisvės suteikimas, ribų ir taisyklių stoka.
• Nenuoseklus auklėjimo stilius pasižymi savo išskirtinumu.

Auklėjimo stilių įtaka vaiko raidai ir elgesiui

Paskaičius apie auklėjimo stilių poveikį vaikų asmenybei, veikiausiai gali kilti klausimas, kodėl gi visi tėvai nepasirenka auklėti autoritetingai? Vis dėlto priežastys gali būti labai įvairios. Dažnai mūsų auklėjimo pobūdis būna sąlygotas asmeninės patirties, socialinės - ekonominės padėties, išsilavinimo, šeimos dydžio, kitų aplinkybių. Tad ir blaškymasis, nerimas, abejonės ir kaltės jausmai atsiranda veikiami visų aplinkybių.

Jakavičienės (2009) atliktame tyrime apie paauglių emocinių ir elgesio problemų ryšį su tėvų auklėjimu, teigiama, kad netinkami auklėjimo ypatumai, blogas auklėjimo stilius turi ryšį su paauglio emocinėmis problemomis, tarp kurių išryškėja paauglio nerimastingumas. Aleknienė (2010) nurodo, kad dažnai psichologinių sunkumų kyla paaugliams bendraujant su tėvais, nes paaugliai siekia laisvės, savarankiškumo, o tėvų nelankstus auklėjimo stilius kaip tik skatina paauglius maištauti, priešintis.

Savianalizė ir savo auklėjimo stiliaus paieška

Rasti savo tėvystės stilių nelengva. Atrasti savo tėvystės stilių gali tapti tikru išbandymu. Vienas iš būdų pabandyti užduoti sau klausimus ir girdėti viduje aiškiai jų atsakymus. Tai tarsi 3 klausimų formulė ir sąmoningumo technika, kuri leis įnešti į tėvystę atsakymus. Norint sužinoti, kuriam tėvystės stiliui priklausote, visų pirma reikėtų atsakyti į tam tikrus klausimus - KODĖL? KAIP? KĄ?

KODĖL? KAIP? KĄ? klausimų formulė

Edukologė, švietimo konsultantė, „Family Lab Academy“ įkūrėja, knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ bendraautorė Jovita Starkutė dalijasi mintimis ir idėjomis apie šią formulę:

1. Klausimas „Ką?“ yra apie tai, ką darote kiekvieną dieną šeimoje, su savo vaikais? Kaip leidžiate laiką, ką konkrečiai veikiate laisvalaikiu su savo vaikais? Kaip ir apie ką kalbate? Kaip dažnai kalbate? Ką atsakote ir kaip reaguojate į skirtingas vaiko emocijas bei situacijas? Tačiau atsakyti sau į klausimą „Ką?“ ne taip ir lengva, jeigu nežinote KAIP tai padaryti.
2. Klausimas „Kaip?“ yra apie tai, kaip tai darote kiekvieną dieną? Kaip elgiatės ištikus situacijai? Kaip reaguojate į vaiko emocijas? Kaip ir kokiais būdais kuriate ryšį su vaiku, kaip kalbate ir įtvirtinate svarbius jūsų šeimai dalykus?
3. Trečiasis klausimas, apie kurį retai tėvai pamąsto ir išties dažnai susikoncentruoja ties klausimu „Ką?“, yra „Kodėl?“. Kodėl vienus ar kitus dalykus darote kiekvieną dieną? Kodėl svarbu kurti ryšį su vaiku? Kodėl taip darote? Ko siekiate ir kokio santykio norite su vaiku? Kokias vertybes ir kodėl norite įdiegti tokiu kuriamu santykiu?

Tik pradėjus nuo klausimo „Kodėl?“ jums tai svarbu (pvz., stipriam ryšiui su vaiku kurti ir pan.), labai lengvai susidėliosite „kaip“ tai norite daryti (pvz. savaitgaliais po vieną valandą skirsite perklausti vieną seminarą taip įgydami reikalingas žinias trūkstamoje srityje, įrankius valdyti emocijų situacijoms ir pan.) ir gerokai lengviau bus rasti būdus, „ką?“ norite daryti kiekvieną dieną (pvz., drauge visada vakarieniauti, visada perskaityti prieš miegą vieną knygelę, kurią išsirenka pats vaikas).

Auklėjimo stilių klausimynai

Pagal atliktus tyrimus, egzistuoja 4 pagrindiniai vaikų auklėjimo stiliai. Kuris atitinka jūsų? Kiekvienam iš žemiau pateiktų scenarijų ar klausimų pasirinkite jums tinkamiausią atsakymą. Tikimės, kad jums patiko mūsų testas ir išmokote ką nors naujo apie skirtingus vaikų auklėjimo stilius!

Galbūt todėl mūsų vaikai kartais gali pasijusti kaip kareiviai per pratybas: „Susirink žaislus“, „Saugok drabužius“, „Užsidėk kepurę“, „Žiūrėk, kur bėgi“, „Būk mandagus“, „Valgyk pietus“ ir t.t. Vis dėlto kartais atrodo, jog kuo daugiau įsakinėjame, t.y. būname autoritariški, tuo labiau jie priešinasi.

Patarimai sąmoningai tėvystei ir auklėjimui

Pakeisti savo praeityje priimtų veiksmų ir sprendimų negalite, tačiau elgtis taip, kaip norite tėvystėje, galite tiesiog dabar. Ir yra keletas paprastų būdų, kaip pradėti eiti sąmoningos tėvystės link. Jei norite šiek tiek pakeisti savo auklėjimo techniką ir pagerinti santykius, galite atlikti keletą paprastų žingsnių, kuriuos sekdami didinsite tiek savo sąmoningumą, tiek džiaugsitės matomais rezultatais:

1. Skirkite laiko klausymuisi ir vaikų girdėjimui. Vadinasi, laikui drauge. Galima jį vadinti individualiu laiku, pasimatymu su vaiku ar kitaip drauge sugalvotu žodžiu, svarbiausia - kurti tradiciją tokį laiką turėti.
2. Pažinkite savo vaiką dalyvaudami jo gyvenime, kalbėdamiesi, padėdami jo kasdieniuose iššūkiuose ir problemose kiekvieną dieną. Tegul vaikas jaučia kiekvieną dieną, kad jums rūpi. Leiskite savo vaikams daryti savo klaidas. Tik taip jie galės iš tikrųjų išmokti dalykų patys. Vadinasi, reikia plėsti ir leisti patiems plėsti tyrinėjimo erdves, o kartu ir sau.
3. Nustatykite ribas, bet leiskite savo vaikams išsakyti savo rūpesčius. Nereikalaukite, kad vaikas ką nors padarytų, prieš tai nesužinoję jo matymo ir požiūrio.
4. Ir aukite patys. Tikriausiai asmeninis augimas ir sąmoningo požiūrio į tėvystę didinimas yra vienas svarbiausių dalykų siekiant būti tokiais tėvais, kokiais tik patys norite būti.

Jei pastebėjote, kad Jums labiau būdingas ne autoritetingas auklėjimo stilius ir norite tai pakeisti, pabandykite auklėjime taikyti šiuos kelis patarimus:

• Stenkitės išklausyti savo vaikus, jų idėjas ir rūpesčius;
• Nustatykite taisykles ir aiškiai jas išsakykite vaikams, paaiškinkite jų reikalingumą;
• Atsižvelkite į vaikų indėlį ir įvertinkite jų pastangas, kad geri darbai ar taisyklių laikymasis neliktų tik savaime suprantami;
• Taisykles, pagyrimus ar padrausminimus naudokite nuosekliai, kad vaikai nesijaustų pasimetę ir žinotų, už kokį elgesį kokių pasekmių gali tikėtis.

Nereikia tikėtis, kad visus patarimus pavyks iškart įgyvendinti ar kad po kelių dienų Jūsų požiūris į auklėjimą bus kardinaliai pasikeitęs. Tam reikalingas laikas, nuoseklumas ir kantrybė.

Veiksmingos komunikacijos taisyklės

Štai keli patarimai, kaip efektyviau bendrauti su vaikais, siekiant teigiamų pokyčių:

1. Suteikite informaciją: Pasakykite, kas negerai. Vaikai labiau linkę keisti savo elgesį, kuomet jiems ne priekaištaujame (pvz.: „Kur tu matei, kad kas nors paišytų ant sienų?“) ar žeminame (pvz.: „Valysi nors ir iki nakties, kad neliktų nei dėmelės!“), o informuojame (pvz.: „Ant sienų nepaišome, paišome ant popieriaus.“).
2. Leiskite pasirinkti. Įsakinėjami (pvz.: „Ar negirdėjai ką sakiau - laikas tvarkytis ir eiti miegoti“) ir gąsdinami (pvz.: „Jei ir toliau manęs neklausysi, pasiimsiu diržą“) vaikai jaučiasi bejėgiai ir neklauso. Pasirinkimas atveria naujas galimybes (pvz.: „Ruošimės miegui. Nuomonę išreikškite žodžiu ar gestu.“).
3. Pasakykite, ką jaučiate. Vaikams nepatinka klausytis barimo ir ilgų aiškinimų (pvz.: „Kiek kartų turėsiu kartoti, kas netriukšmautum? Juk vėlu - žmonėms rytoj į darbą, reikia pailsėti ir t.t.“). Vaikai mieliau klauso ir teigiamai reaguoja, kuomet tai, ką jaučiame, pasakome be sarkazmo (pvz.: „Ar aš panaši į medį - nelipk man ant nugaros“) ir gėdinimo (pvz.: „Kaip tau negėda tokiai didelei ropštis ant kelių?“).
4. Nurodymus užrašykite. Dažnai vaikai neatlieka tai, ko prašome, dėl to, kad tiesiog nesiklauso, ką kalba suaugę.
5. Būkite žaismingi (pakeiskite balsą arba akcentą).

Amerikiečių psichologo, filosofijos mokslų daktaro Johno Grėjaus teigimu, trukdydami ir stengdamiesi, kad jiems būtų lengviau, vaikus silpniname, bet jeigu jiems per sunku, o mes nepadedame, tuomet atimame iš jų tai, ko reikia jiems augti. Vaikai neįstengia to padaryti vieni.

Tačiau svarbu atminti, kad visi vaikai yra skirtingi, o tai reiškia, kad jiems visiems reikia skirtingų metodų skirtingose situacijose. Kiekvieni tėvai, rinkdamiesi, kas jų vaikui yra svarbiausia, renkasi ir skirtingą tėvystės stilių. Nesilyginkite ir nelyginkite. Nedaugelis tinka tik vienam tėvystės stiliui. Tėvystė yra sunkus ir ilgas kelias, kupinas iššūkių ir nenumatytų situacijų, todėl nejauskite kaltės ar gėdos jausmo, tai nėra naudinga nei tėvams, nei vaikui. Svarbiausia tėvystėje klausti savęs: ar santykyje su vaiku jaučiuosi gerai? Ar vaikas jaučiasi gerai? Ar jaučiuosi laimingas? Ar sunkiose situacijose jaučiuosi tvirtai? Sau užduodami klausimai ir ieškomi atsakymai padės tobulėti ir siekti jums labiausiai tinkančio ir trokštamo tėvystės stiliaus.

tags: #klausimynas #auklejimui #stiliui

• Vadovų kompetencijų stiprinimas ir teisės aktų naujienos
• Kaip tėvų dalyvavimas darželio veikloje veikia vaikų emocinį vystymąsi
• Motyvacinio laiško pavyzdys auklėtojai
• Bulgarijos aiškiaregės palikimas
• Darbo galimybės Utenoje šeimoms