Lietuvos valstybinių ir ikimokyklinių ugdymo mokyklų sistema

Lietuvos švietimo sistema yra daugiapakopė ir apima įvairias mokymo įstaigas, pradedant ankstyvuoju vaikų ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo etapai, taip pat supažindinama su profesiniu mokymu, aukštojo mokslo studijomis bei neformaliuoju švietimu, pabrėžiant valstybinių ir savivaldybių mokyklų vaidmenį.

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis, skirtas vaikams nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo pradžios, paprastai iki tų mokslo metų, kuriais vaikui sueina 6 metai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose lavinami vaikai, kurių amžius 0-6 metai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tai - vaikų lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai. Jos būna privačios arba savivaldybių. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai nustatyta, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) patys ugdo vaiką šeimoje arba, jei nori, vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį;
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas;
• žaismės principas;
• sociokultūrinio kryptingumo principas;
• integralumo principas;
• įtraukties principas;
• kontekstualumo principas;
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas;
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas;
• reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas;
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ikimokyklinio ugdymo sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“;
• „Aš ir bendruomenė“;
• „Aš kalbų pasaulyje“;
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“;
• „Kuriu ir išreiškiu“.

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Išskiriami šie kontekstų tipai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės kontekstas - paskirtis palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas - paskirtis skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbos įvairovės kontekstas - paskirtis kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - paskirtis atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas - paskirtis papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioriteto teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ vertybinė nuostata yra domėjimasis, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai, priklausomai nuo amžiaus, vystosi nuosekliai:

• A1. Maistas ir mityba:
  • Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
  • Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Higiena ir savitvarka:
  • Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
  • Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugus elgesys:
  • Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
  • Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
  • Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ vertybinė nuostata „Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus“ apima gebėjimus:

• B1. Judėjimas ir koordinacija:
  • Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
  • Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
  • Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
  • Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkioji motorika:
  • Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
  • Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
  • Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Ikimokyklinio ugdymo finansavimas

Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas skiria įstaigos steigėjas, sumoka tėvai, paaukoja rėmėjai.

Priešmokyklinis ugdymas

Priešmokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis, kuri nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. yra privaloma. Jis pradedamas teikti vaikui, kai jam / jai tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, išimties atvejais - nuo 5 metų. Priešmokyklinio ugdymo programos trukmė yra vieneri metai. Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 val.

Priešmokyklinio ugdymo finansavimas

Visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, sumoka tėvai, paaukoja rėmėjai. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos.

Bendrojo ugdymo etapai

Mokslo įstaigos Lietuvoje skirstomos į grupes, kurios sudaro šalies švietimo sistemą. Šiame skyriuje pristatomi bendrojo ugdymo etapai - pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas. Vaikas privalo mokytis iki 16 metų.

Švietimo etapai Lietuvoje:

1. Pradinis ugdymas

Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo [i] dalis ir yra privalomas, nes, pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Jei vaikas pradėjo mokytis anksčiau pagal priešmokyklinio ugdymo programą, jis / ji pradeda anksčiau mokytis ir pagal pradinio ugdymo programą. Pradinio ugdymo programa yra 4 metų (1-4 klasės). Bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus. Tai yra, per trejus metus išeinamas 1 ir 2 klasių kursai. Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, Pradinio ugdymo bendrąja programa, konkrečių metų pradinio ugdymo programos bendruoju planu ir kt. teisės aktus.

2. Pagrindinis ugdymas

Pagrindinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis ir taip pat yra privalomas. Pagal įstatymus, vaikai privalo mokytis iki 16 metų, taigi privalomasis mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės. Mokinys pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kai jis / ji įgija pradinį išsilavinimą. Pagrindinis ugdymas trunka 6 metus (5-10, gimnazijų I-II kl.). Pagrindinio ugdymo programa yra sudaryta iš dviejų dalių. I programos dalis trunka 4 metus (apima 5-8 klases). II dalis - 2 metus ir apima 9-10 (I-II gimnazijos) klases. Pagrindinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, konkrečių metų bendraisiais ugdymo planais ir kt. teisės aktais.

3. Vidurinis ugdymas

Vidurinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis, bet jau nėra privalomas. Valstybė jį garantuoja. Mokinys pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kai jis / ji įgija pagrindinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo programa yra dvejų metų. Ją sudaro 2 metų programa (11-12 ar III-IV gimnazijos klasės). Ją sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Jei vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesiniu mokymu, programa trunka ilgiau nei 2 metus. Vidurinio ugdymą renkasi moksleiviai, planuojantys toliau mokytis bei įgyti profesinę specialybę ar aukštojo mokslo diplomą. Vidurinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Mokykla rengia ugdymo planą vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, konkrečių metų bendraisiais ugdymo planais ir kt. teisės aktais.

Bendrojo ugdymo finansavimas

Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai.

Profesinis mokymas

Moksleiviai, nepageidaujantys studijuoti aukštojo mokslo institucijose, gali mokytis pagal profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. Profesinis mokymas nėra privalomas, bet valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą.

Profesinis mokymas gali būti pirminis, kai įgyjama pirmoji kvalifikacija. Mokinys mokytis profesijos gali ne anksčiau kaip 14 metų. Mokinys, kuris nebaigė pagrindinio ugdymo, mokosi profesijos ir kartu - pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokinys, kuris jau įgijo pagrindinį ugdymą, gali mokytis tik profesijos arba profesijos ir kartu mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programa trunka 3 metus. Profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programos trukmė - taip pat 3 metai. Kartu su kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2 - 3 metai - priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Baigęs formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) gavęs savo kompetencijų įvertinimą, mokinys įgyja atitinkamo lygio kvalifikaciją. Mokinys, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigęs pagrindinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą. Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą. Profesinį mokymą teikia profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas, kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo, kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla. Pirminiame profesiniame mokyme finansuojamos valstybės finansuojamos studijų vietos. Vietas - kokioje profesinio mokymo įstaigoje ir kiek - valstybė nustato, įvertinusi nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas, sektorinių profesinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu ir kt. Ūkio lėšas skiria institucija, turinti įstaigos savininko statusą.

Aukštojo mokslo studijos

Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis ir teikiamos aukštosiose mokyklose, kurios gali būti dviejų tipų - universitetai ir kolegijos. Aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės.

Laipsnį suteikiančios studijos gali būti trijų pakopų:

• Pirmoji pakopa: profesinio bakalauro ir bakalauro. Koleginės aukštojo mokslo studijos yra skirtos įgyti žinias, reikalingas profesinei veiklai. Baigus studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos. Universitetinės studijos yra skirtos įgyti universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesines žinias. Universitetinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės universitetinės bakalauro studijos dažniausiai trunka penkerius metus. Baigus studijas įgyjamas bakalauro laipsnis. Bakalauro studijų programas vykdo universitetai. Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180 / 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.
• Antroji pakopa: magistrantūros. Turint bakalauro laipsnį, galima tęsti studijas magistrantūroje. Turintys praktinės patirties (darbo patirties) ir baigę papildomąsias studijas, gali toliau studijuoti universitetų magistrantūroje. Šios studijos trunka 1,5-2 metus. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas vykdo universitetai. Magistrantūros studijų apimtis yra 90 − 120 kreditų.
• Trečioji pakopa: doktorantūros. Baigus magistrantūros studijas, galima studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė - ketveri metai). Šios studijos yra pagrindas tolimesnei akademinei veiklai. Doktorantūros nuolatinės formos studijų trukmė yra iki 4 metų, o ištęstinės studijų formos - iki 6 metų.

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės. Nuolatinių studijų įprasta vienerių metų apimtis yra 60 kreditų. Ji gali būti kitokia, bet ne mažesnė kaip 45 kreditai. Ištęstinių studijų vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai.

Aukštojo mokslo finansavimas

Asmenys, stojantys į valstybinę aukštąją mokyklą, gali pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Tokiu atveju studentas nemoka už studijas. Asmenys, kurie geriausiais rezultatais baigė bendrojo ugdymo mokyklą ir nori mokytis nevalstybinėje aukštojoje mokykloje, gali gauti valstybės studijų stipendiją. Šios stipendijos dydis metams atitinka norminės vienerių metų studijų kainos dydį. Jei aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra didesnė už norminę studijų kainą, likusią studijų mokesčio dalį turi kompensuoti pats studentas.

Neformalusis švietimas

Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU skiriasi nuo neformaliojo vaikų švietimo tuo, kad jis yra vykdomas pagal ilgalaikes programas ir sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius, suteikia asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. Vaikas pagal neformaliojo vaikų švietimo programą gali būti ugdomas nuo pat gimimo. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis. Mokesčio dydį už neformalųjį švietimą valstybinėje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje nustato institucija, turinti savininko statusą. Jei NVŠ teikėjas - nevalstybinė institucija, mokesčio dydį nustato teikėjo savininkas ar pats teikėjas.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui. Asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų.

Ugdymasis šeimoje

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai). Ne visos mokyklos gali sudaryti sąlygas ugdytis šeimoje, todėl savivaldybė tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, galinčių padėti ugdytis šeimoje, sąrašą.

Galimybių ugdytis šeimoje vertinimas

Mokyklos vadovas sudaro grupę, kuri įvertina, ar vaikas gali ugdytis šeimoje. Grupę sudaro savivaldybės administracijos, švietimo pagalbos / pedagoginės psichologinės tarnybos, kitų institucijų atstovai, mokyklos mokytojai. Vertinama, ar vaikas yra brandus mokytis pagal 1-os klasės programą (jei norima pradėti vaiką ugdyti namuose nuo pirmos klasės).

Reikalavimai tėvams (globėjams, rūpintojams)

Tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi turėti pedagoginio išsilavinimo, norėdami ugdyti vaiką šeimoje. Bet tėvams yra keliami tam tikri reikalavimai, be jau minėtų reikalavimų aplinkai. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų neformaliajame ugdyme, vyktų vaiko socializacija. Kartu tėvai (rūpintojai, globėjai) turi pasirūpinti vaiko sveikatos periodiniu tikrinimu, užtikrinti, kad vaikas atvyktų į mokyklą konsultacijoms, pažangai patikrinti ar atsiskaityti.

Priemonės vaiko pažangai stebėti ir užtikrinti

Mokykla priskiria vaiką, kuris pradeda mokytis namuose, konkrečiai klasei. Mokykla aprūpina vaiką dalykų vadovėliais, paskiria mokytojus, kurie konsultuos mokinį. Mokslo metų pradžioje su vaiko tėvais (rūpintojais, globėjais) raštiškai susitariama, kokių dalykų mokysis vaikas, kokios kompetencijos ir pasiekimai bus vertinami. Mokiniui teikiamos konsultacijos. Priešmokykliniame ugdyme galimos ne daugiau kaip 18 valandų konsultacijų per mokslo metus, pagal pradinio ugdymo programą ne daugiau kaip 32 valandos per mokslo metus, pagal pagrindinio ugdymo programą ne daugiau kaip 76 valandas per mokslo metus, pagal vidurinio ugdymo programą ne daugiau kaip 44 valandas per mokslo metus. Mokykla du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus.

Mokinių ir tėvų teisės bei pareigos

Svarbiausia teisė, kurią turi kiekvienas Lietuvos pilietis ir nuolatos ar laikinai Lietuvoje gyvenantis užsienietis, tai teisė mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Mokinių teises ir pareigas detaliai nustato Švietimo įstatymo 46 str. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teises ir pareigas detaliai nustato Švietimo įstatymo 47 str.

[i] Formalusis švietimas - švietimas, kuris yra vykdomas pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas. Jas baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas.

tags: #i #valstybines #bendrojo #ugdymo #ir #ikimokyklinio

• egzotiškų kiaušinių kulinarija
• Kaip pasirinkti skalbimo miltelius jautriai odai?
• Katės sterilizacijos procedūra ir priežiūra
• Nėščiųjų bronchito gydymas ir saugios arbatos
• Saugus aromaterapijos naudojimas nėštumo metu