Kūdikio svorio prieaugis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais: kas normalu ir ką svarbu žinoti

Pirmaisiais gyvenimo metais svarbiausi mažylio vertinimo rodikliai, pagal kuriuos gydytojai sprendžia apie jo vystymąsi, yra svoris, ūgis ir galvytės apimtis. Viena pirmųjų žinių, kurias gimdymo namuose gydytojai praneša tėveliams, - tai gimusio kūdikio svoris ir ūgis. Šie duomenys svarbūs tiek gydytojui, kuris vertina gimusio mažylio būklę, tiek tėveliams, skubantiems pranešti šią naujieną giminėms ir draugams. Naujagimio ir kūdikio svoris - labai delikatus reikalas visų pirma dėl to, kad mažyliai gimsta skirtingo svorio, svorį lemia lytis, genetika, mamos įpročiai nėštumo metu, įvairūs kiti faktoriai. Tačiau sveikų ir išnešiotų naujagimių svoris turėtų būti artimas standartiniam vidurkiui.

Optimalus naujagimio svoris laikomas nuo 3000 iki 4000 g. Išnešioti naujagimiai įprastai gimsta sverdami 2500-4000 g. Mažas vaikelio svoris gali būti susijęs su tam tikrų medžiagų stoka, kurią jautė būdamas mamos pilvelyje, arba dėl įvairių nėštumo komplikacijų. Mažo svorio būna neišnešioti mažyliai, taip pat dvynukai ar trynukai. Tačiau ne visada mažas svoris susijęs su ligomis ar komplikacijomis. Stambių vaikų pastaruoju metu gimsta vis dažniau. Nors tėveliai ir ypač seneliai džiaugiasi, kad jų mažylis lenkia savo bendraamžius svoriu, itin tuo didžiuotis nereikėtų. Pirma, riebaliukų perteklius kūdikystėje gali pereiti į ankstyvąjį nutukimą. Antra, per didelis svoris kartais signalizuoja apie rimtas endokrinines (cukrinis diabetas, skydliaukės patologija) ir nervų ligas.

Fiziologinis svorio kritimas ir atsigavimas po gimimo

Po gimimo naujagimio svoris pradeda kristi. Šis svorio kritimas - visiškai įprastas ir normalus. Taip nutinka dėl kelių priežasčių: tik gimęs vaikutis patenka į visai kitą aplinką, nutrūksta jį ir mamą jungusi kraujotaka, jis pradeda savarankiškai kvėpuoti, maitintis, bando prisitaikyti naujame pasaulyje. Visa tai kainuoja daug pastangų. Apie 3/4 naujagimio kūno masės sudaro vanduo, kurio dalis iš naujagimio organizmo palaipsniui pašalinama.

Per pirmąsias 5-6 paras naujagimis netenka 5-6 proc. svorio. Naujagimiai netenka skysčių ne tik su šlapimu ir išmatomis (mekonijumi), bet ir per odą bei plaučius. Naujagimis gimsta pilnu žarnynu ir šlapimo pūsle. Be to, naujagimio skrandžio talpa gimus yra maža - išnešioto naujagimio skrandžio talpa gimus yra 20-30 ml, pirmosios savaitės pabaigoje - 40-60 ml. Neišnešiotuko ji vos 2-4 ml vienam kilogramui svorio, o penktą-šeštą parą jau 16-19 ml vienam kilogramui svorio. Taigi į tokį skranduką nelabai daug maistelio ir tilps. Be to, pirmomis dienomis ne itin daug ir mamos pienuko pasigamina. Pirmasis naujagimių maistas - priešpienis, padedantis iš žarnyno greičiau pašalinti mekonijų ir „užvedantis“ visą virškinimo sistemą. Pirmosiomis dienomis naujagimiui visiškai užtenka priešpienio.

Nustatyta, kad vidutiniškai naujagimiai netenka 6-7 proc. svorio. Daugiau svorio (iki 7-10 proc.) netenka motinos pienu maitinami naujagimiai. Jeigu nukrenta daugiau nei 7 proc., tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis. Nuo pat gimimo pieno mišiniu maitinami naujagimiai netenka maždaug 5 proc. svorio. Pirminė kūno masė 70-80 proc. naujagimių atgauna apie dešimtą parą po gimimo, kiti - apie keturioliktą-šešioliktą parą. Pirminis svoris greičiau sugrįžta pieno mišiniais maitinamiems naujagimiams. Per 10-14 dienų naujagimis turėtų atgauti gimimo svorį.

Bendrieji svorio prieaugio ypatumai ir jo stebėjimo svarba

Kūdikis auga itin sparčiai. Jo svoris pirmąjį gyvenimo pusmetį padidėja vidutiniškai po 700-800 g, antrąjį pusmetį - po 400-500 g kas mėnesį. Tačiau kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daug svorio, kitą - mažiau. Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį-antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį. Taip pat nustatyta, kad kūdikio svoris dažniausiai didėja tarsi laiptuota kreive - laiptuko šuolį keičia horizontalė ir tai yra normalu. Tačiau jei kūdikio svoris krinta, reikėtų susirūpinti. Kūdikio svorio augimas yra individualus ir gali smarkiai svyruoti tarp skirtingų to paties amžiaus kūdikių.

Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais:

• padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui;
• gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas;
• tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant ar vaikelis auga normaliai, ar atitinka nustatytas normas ir kriterijus.

Naujagimio svorio augimas - svarbus bendro vystymosi ir sveikatos būklės rodiklis. Bet kokie nukrypimai, pastebėti iš anksto, užtikrins galimybę laiku imtis reikiamų priemonių, ir vaikelis galės toliau sėkmingai augti ir vystytis.

Kaip stebėti kūdikio svorį namuose?

Jei neramu, kad mažylis per mažai priauga, įsigykite ar išsinuomokite svarstykles, geriausia elektronines. Sverti mažąjį geriausia prieš vakarines maudynes ir tuščiu skranduku. Ant svarstyklių užtieskite vystyklą, tik tada įjunkite svarstykles (tada svarstyklės nerodys vystyklo svorio, o rodys gryną vaiko svorį) ir paguldykite ant jo vaikelį.

Suvalgyto pienuko kiekiui sužinoti: sveriant šiuo tikslu, mažylio galima ir nenurengti. Pasverkite jį su tais pačiais drabužėliais prieš maitinimą ir po jo. Svorio skirtumas ir bus suvalgyto pienuko kiekis gramais. Šį kiekį padauginę iš maitinimo skaičiaus sužinosite, kiek mažylis suvalgo per parą.

Pasauliniai ir vietiniai augimo standartai

Kiekvieno kūdikio raidos istorijoje yra diagramos, kuriose pažymimas vaiko ūgis, svoris, galvos apimtis ir brėžiama augimo kreivė. Yra atskira diagrama, parodanti, kaip svoris atitinka ūgį. Šiose diagramose pažymėtos ir procentilėmis išreikštos normos, kurias turėtų atitikti tam tikro amžiaus vaikutis. Taip patogu stebėti mažylio augimą. Gydytojas kiekvieno mėnesinio vizito metu kūdikį pasvers, pamatuos jo ūgį ir galvytės apimtį. Kūdikio svoris yra vienas iš daugelio svarbių parametrų, kuriuos gydytojas gali pasitelkti tam, kad nustatytų, kaip vystosi kūdikis.

Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai. Naujagimių ir kūdikių augimui ir vystymuisi įvertinti naudojamos specialios lentelės ir diagramos. Jų esmė - dydžiai suskirstyti į 100 intervalų. Jeigu gydytojas sako, kad kūdikio svoris yra 25 procentilėje, tai reiškia, kad 75 proc. tokio pat amžiaus kūdikių sveria daugiau už jūsiškį, o 25 proc. sveria mažiau. Kūdikis yra vidutinio svorio, tačiau į mažesnę vidurkio pusę.

Pasauliniu lygmeniu, siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje. Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą, Indiją, Norvegiją, Omaną ir JAV. Jame dalyvavo daugiau nei 8000 kūdikių ir vaikų, kurie turėjo atitikti griežtus kriterijus: turėjo būti pilnai išnešioti, sveiki, natūraliai gimę ir žindomi bent 4-6 mėnesius.

Buvo prieita prie šių išvadų:

• Žindymas yra biologinė norma ir per šią prizmę reikia vertinti ir lyginti vaikų augimo rodiklius.
• Visame pasaulyje žindomi vaikai ir kūdikiai auga ir vystosi labai panašia tendencija.
• Vaiko augimui mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką nei genetika.
• Nustatyta, kad normaliai besivystantys ir augantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni bei aukštesni nei anksčiau manyta.
• Žindomų kūdikių svorio augimas pirmaisiais mėnesiais buvo spartesnis, bet vėliau lėtėjo.
• Mamos pienu maitinami kūdikiai, net jei jų svoris tam tikrais laikotarpiais buvo mažesnis nei mišiniu maitinamų kūdikių, vis tiek augo sveiki ir turėjo mažesnę antsvorio ir nutukimo riziką vėlesniame gyvenime.

Šios augimo kreivės tapo visuotiniais augimo standartais, kurie padeda sveikatos specialistams visame pasaulyje vertinti kūdikių augimą ir vystymąsi. Lenteles galima rasti PSO puslapyje.

Svorio prieaugio normos žindomiems kūdikiams

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius svoris auga greičiau (priaugama vidutiniškai po 800-1000 g per mėnesį). Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje. Ir tai yra normalu ir priimtina.

Mamos pienu ir mišinėliu maitinamų kūdikių svorio augimas skiriasi. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį. PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės.

Iš esmės yra tikimasi tokių vaiko svorio augimo tendencijų:

• Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis.
• Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.
• Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.
• Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
• Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį.
• Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.

Kada reikėtų sunerimti dėl kūdikio svorio?

Kiek svorio turi priaugti kūdikis - vienas aktualiausių klausimų pirmagimių mamoms. Minimalus svorio augimas - 125 g per savaitę. Jei žindomas 1-6 mėn. kūdikis yra per mažo svorio, nepatartina nenutraukti žindymo, tačiau vertėtų pasitarti su žindymo konsultante. Labai svarbu įvertinti, ar kūdikis tinkamai apžioja krūtį ir efektyviai išraukia pieną; žindyti pagal poreikį. Jei kūdikis žvalus, neirzlus, šlapinasi ne mažiau 6 kartų per parą, šlapimas šviesiai gelsvas, nekoncentruotas - pieno pakanka.

Sunerimti verta, kai:

• augimas ne toks spartus, kokio tikimasi;
• nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse;
• netenka svorio;
• jeigu gimęs naujagimis pirmosiomis dienomis po gimimo netenka daugiau nei 10 proc. svorio.

Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju. Privalote pasitarti su pediatru. Gydytojas apžiūrės jūsų kūdikį, paklausinės jo tėvus, jeigu reikia, paskirs papildomus tyrimus, arba patikrins, ar teisingai maitinama krūtimi, arba, tikėtina, jog rekomenduos primaitinti.

Kiti svarbūs augimo rodikliai: ūgis ir galvos apimtis

Ūgis per pirmuosius tris mėnesius padidėja vidutiniškai po 3-4 cm kas mėnesį; ketvirtą-šeštą mėnesį - po 2-3 cm; antrąjį pusmetį didėja po 1-2 cm kas mėnesį. Taigi per pirmuosius metus vaikas paauga vidutiniškai pusantro karto, tai yra apie 25-30 cm. Vėlgi kiekvieno kūdikio augimo tempai labai individualūs, vieni mažyliai būna aukštesni, kiti žemesni. Tam įtakos turi ne tik tėvelių, bet ir senelių ar net prosenelių ūgis. Štai kodėl kartais neaukštų tėvų vaikai ištįsta iki krepšininkų. Įdomumo dėlei galite susiskaičiuoti, koks vaikelis išaugs: sudėkite tėčio ūgį su mamos ir padalykite jį pusiau. Tuomet prie gautos sumos berniukams pridėkite 9 cm, o mergaitėms - 3 cm. Aišku, tai nėra 100 proc. Kita vertus, jokie skaičiavimai nebus tikslūs, jeigu vaikeliui augti nebus palankių sąlygų. Mažylio augimą stabdo infekcijos nėštumo metu, toksikozės, netaisyklinga mityba, rūkymas, paveldimos ligos. Taigi labai svarbu stebėti, kad kūdikio ūgis didėtų nuolatos.

Labai svarbus mažylio vystymosi rodiklis yra galvos apimtis - pagal ją sprendžiama, kaip vystosi galvos smegenys. Tik gimusio kūdikio galvos apimtis didesnė nei krūtinės. Pirmąjį pusmetį galvos apimtis vidutiniškai paauga nuo 35 cm iki 43-44 cm (1-1,5 cm kas mėnesį). Antrąjį pusmetį toks spartus augimas gerokai sulėtėja ir galvos apimtis padidėja iš viso tik 2-4 cm.

Primaitinimas: kada ir kaip?

Krūtimi maitinamam kūdikiui, kuriam tinkamai auga svoris, primaitinimo nereikia. Kartais tėvai apie jį pagalvoja, jeigu vaikas dažniau reikalauja maisto. Akivaizdu, kad tuo metu jam reikia daugiau pieno - gali būti, kad jam pasireiškia raidos šuolis, o natūralų motinos pieną kūdikis greitai suvirškina. Kartais kūdikis verkia, priglaustas prie krūties pavalgo, o po to vėl verkia.

Primaitinti pieno mišiniu rekomenduojama naujagimius, o vėliau tuos kūdikius, kurie praranda arba priauga per mažai svorio. Kai kuriais atvejais kūdikiai turi žindimo problemų, atsisako žįsti, jiems pasireiškia įvairios kilmės žindimo sutrikimai arba gimsta su defektu, kuris neleidžia jiems teisingai apžioti krūties. Kartais neišnešiotas naujagimis būna per silpnas žįsti krūtį, jis gali pavargti ir atsisakyti žįsti arba per anksti užmigti prie krūties. Kai kurios moterys krūtyse turi mažai pieno, todėl prie krūties pridėtas kūdikis pyksta ir nervinasi, nes jo pastangos yra bergždžios, todėl galiausiai jis gali atsisakyti žįsti. Tokiu atveju kūdikio alkiui numalšinti taikomas primaitinimo metodas. Labai svarbu stimuliuoti laktaciją kiek įmanoma dažniau glaudžiant kūdikį prie krūties, nutraukinėti pieną pientraukiu, tęsti žindymą naktimis ir motinai gerti kuo daugiau skysčių.

Taurelė turėtų būti iš permatomos medžiagos, kad galėtumėte matyti pieno kiekį kūdikio burnoje. Taip pat ji turėtų būti ganėtinai minkšta, kad galima būtų ją suspausti norint kūdikiui palengvinti gėrimą. Jos kraštas turėtų būti palenktas į išorę ir užapvalintas. Turite specialų taurelės kraštelį priglausti prie kūdikio apatinės lūpos, kad prie jos liestųsi ir taurelė, ir palaukti, kol kūdikis pradės griebti pieną viršutine lūpa. Šaukštelis turėtų būti mažas, plokščias ir, pageidautina, plastikinis. Panašiai kaip su šaukšteliu, kūdikiui esant padėtyje pusiau gulomis, galite jį maitinti pipete.

Jeigu primaitinate kūdikį, tuomet kuo labiau jūs norite, kad jis pamažu sugrįžtų prie krūties žindimo, tuo svarbesnis yra žinduko pasirinkimas. Be medžiagos, iš kurios pagamintas buteliukas ir žindukas, ir kuri turi būti saugi kūdikiams, kita būtina sąlyga yra tai, kad žindukas neturėtų trukdyti natūraliam žindimo būdui ir ritmui. Svarbu, kad žinduko čiulpimo technika būtų kiek įmanoma panašesnė į krūties žindimą; žindukas turėtų pailgėti ir susitraukti kūdikio burnoje kaip krūties spenelis, ir tuo pačiu metu, jo pagrindas turėtų sudaryti stabilią atramą lūpoms (jis neturėtų būti per minkštas). Žindukai iš homogeninio silikono šios funkcijos neužtikrina, nes kieti žindukai neturi pailgėjančio galiuko, o minkštų žindukų pagrindą kūdikiai kandžioja. Todėl geriausias pasirinkimas yra dinaminis žindukas, kurį sudaro heterogeninio silikono sluoksniai, plonas, minkštas galiukas ir kietas pagrindas. Žinduko dizainas turėtų būti toks, kad kūdikio lūpos galėtų tvirtai priglusti prie žinduko ir šitaip būti visą maitinimo laiką.

Plauti, virinti ir sterilizuoti buteliukus ir žindukus gali pasirodyti nepatogu, tačiau visa tai yra labai svarbu kūdikio sveikatai. Maitinti kūdikį iš buteliuko nesudėtinga, tačiau norint, kad maitinimas būtų saugus ir veiksmingas, reikia laikytis keleto taisyklių. Po kelių kartų teisingai maitinti pavyks savaime.

tags: #kiek #svorio #turi #priaugti #kudikis #pirma

• Almodóvaro temos
• Lietuvos kraujagyslių chirurgijos istorija
• Intymus gyvenimas nėštumo pradžioje
• kaip priteisti alimentus vaikui
• kaip saugiai vartoti ACC miltelius vaikams?