Nėštumas yra ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, lūkesčių ir, žinoma, pokyčių. Vienas iš dažniausių ir nemaloniausių pirmųjų nėštumo trimestrų palydovų - pykinimas ir vėmimas. Nors medicina pažengusi, nėštumo pykinimo visiškai pažaboti dar nepavyko. Ši būklė gali varginti iki 90% nėščiųjų, o vėmimas pasireiškia apie 60%.
Nėščiųjų pykinimo kilmė nėra iki galo aiški, tačiau siejama su padidėjusiu tam tikrų hormonų, tokių kaip chorioninis gonadotropinas ir estrogenai, kiekiu moters organizme. Taip pat manoma, kad tai gali lemti sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Pykinimas dažniausiai prasideda apie 4-10 nėštumo savaitę ir paprastai baigiasi apie 12-16 savaitę, maždaug tuo metu, kai pradeda funkcionuoti placenta. Tačiau svarbu pastebėti, kad „rytinis pykinimas“ nėra visai tikslus terminas, nes nėščiąsias jis gali ištikti bet kuriuo paros metu, o jo trukmė gali svyruoti nuo poros valandų iki visos dienos.
Apie keturioms penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20% moterų jis gali tęstis ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį. Kai kurioms moterims pykinimas ir vėmimas būna tokie stiprūs ir (ar) trunka ilgai (kartais net ir visą nėštumą), reikšmingai pablogėja gyvenimo kokybė. Tokiais atvejais kyla pavojus, kad moteriai gali pritrūkti skysčių ir (ar) maistinių medžiagų bei sutrikti elektrolitų pusiausvyra.

Yra ir itin sunki nėščiųjų pykinimo forma, vadinama Hyperemesis gravidarum, kuri pasireiškia apie 0.2-2% nėščiųjų. Mediciniškai tai reiškia „gausus vėmimas nėštumo metu“. Daugeliu atvejų patologinis vėmimas pasireiškia pirmojo nėštumo metu. Patologinio vėmimo rizika didesnė, jei artimos giminaitės (mama, sesuo) kentėjo nuo šios būklės, jei nešiojamas ne vienas vaisius, jei moterį pykina nuo streso, jei nėštukė serga migrena, kurią lydi pykinimas ir vėmimas. Jei moteris parą laiko nepavalgo, nes arba negali, arba viską išvemia, arba jei ima kristi svoris, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Esant sunkesniems atvejams, rekomenduojamas stacionarinis gydymas, skysčių infūzija, vėmimą slopinantys vaistai.

Artėjant gimdymui kai kurias moteris vėl gali pykinti, tačiau dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad gimda labai spaudžia skrandį. Kartais nėštumo metu atsiradęs pykinimas gali nebūti susijęs su nėštumu, o pranešti apie opas, netinkamą mitybą, skydliaukės ar tulžies pūslės problemas. Taip pat antroje nėštumo pusėje ir nėštumo pabaigoje atsiradęs pykinimas gali rodyti, kad kyla kraujo spaudimas, vystosi preeklampsija, arba būti vienas iš gimdos kaklelio plėtimosi požymių. Tokiu atveju reikia stebėti kraujospūdį, šlapimo tyrimus, vaisiaus vystymąsi.
Gera žinia ta, kad pats pykinimas vaisiui paprastai nekenkia. Yra tyrimų, kurie teigia, kad rytinis pykinimas ir vėmimas tiesiogiai susijęs su mažesniu persileidimų skaičiumi. Tačiau, jei moterį pykina ir vemia labai stipriai, ir dėl to organizmas negauna reikalingų maisto medžiagų, gali kilti mitybos nepakankamumas, ypač greitai prarandami vandenyje tirpūs vitaminai, pvz., tiaminas. Jei mama nesugeba nuryti ir suvirškinti maisto, gali kristi svoris, atsirasti dehidracija ir elektrolitų disbalansas.
Nors visiškai išvengti pykinimo gali būti sunku, yra keletas būdų, kaip jį sumažinti:
Spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio. Taip pat galima naudoti specialias riešines (Sea Bands).

Nėštumo metu svarbu atidžiai stebėti savo organizmą ir, jei pykinimas yra labai stiprus, nuolatinis, sukelia dehidraciją ar svorio kritimą, nedelsiant kreiptis į gydytoją.