Kiek kartų per parą turi valgyti 2 mėnesių kūdikis: išsamus gidas tėvams

Neseniai susilaukusiems naujagimio tėveliams dažnai kyla klausimų, susijusių su mažylio maitinimu. Kūdikio maitinimas kartais gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei tai daroma pirmą kartą. Kaip maitinti, kada pradėti primaitinimą, kaip pereiti prie kieto maisto, kiek turi suvalgyti naujagimis - tai dalis tėvams aktualių klausimų. Turbūt dauguma yra girdėję ar kažkur skaitę nemažai skirtingų nuomonių, skirtingų pasiūlymų ir pamokymų. Be abejo, kiekvienas žmogutis yra be galo skirtingas, todėl kalbėti apie universalias, visiems kūdikiams pritaikomas griežtas maitinimo taisykles yra beprasmiška. Visgi, kad ir kokie būtų skirtingi mažyliai, maitinimo būdai tokie patys.

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi, bei gerą jo kaip vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą.

Maitinimas motinos pienu: nauda ir rekomendacijos

Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram organizmo vystymuisi. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas.

Motinos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui, besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas.

Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartų per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto.

Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Ir žinoma svarbu stebėti ką valgo kūdikio mama, nes nuo jos maistos priklauso ir pieno kokybė.

Maitinimas pieno mišiniais: kada ir kaip?

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas. Negalinčios išmaitinti savo pienu mamos mažylius pasotina specialiais pieno mišinukais kūdikiams. Pieno mišiniai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirbto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdorotas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys.

Kiek mišinuko reikia ir kaip dažnai maitinti 2 mėnesių kūdikį?

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml. Antrąjį mėnesį kūdikis per parą suvalgo maisto kiekį, lygų 1/6 jo svorio. 2 mėnesiai: Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko.

Vienas daktaras sakė duoti tiek, kiek nori, reikia, kad liktų buteliukyje. Kokia kalba Jums pakartoti? Duoti tiek, KIEK NORI. KIEK NORI. KIEK NORI. Vaikai yra skirtingi ir valgo skirtingai. Plius, vaikas auga ir nori daugiau, tai aišku, kad dabar suvalgo daugiau nei pvz. prieš mėnesį. Pas mus buvo taip, kad, kol naujagimis ir iki kokių 2.5 mėn. ribojom. Bijojom skranduką ištampyti, paskui matėm, kad trūksta to pienuko, tai ir laviravom, kad duodavom keliais ml daugiau. Ir laiką tekdavo temti, kad turėti savo ritmą, bet per mėnesį pavyko viską susitvarkyti.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Buteliuko ir žinduko pasirinkimas

Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.

Žindukas

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

• Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
• Medžiaga: Tėvai turi dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
• Tėkmės greitis: Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
• Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
• Apsauga nuo dieglių: Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko forma, tūris ir medžiaga

Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.

Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.

Siekiant išvengti dieglių, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.

Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui.

Kiek maisto turi suvalgyti kūdikis pagal amžių

Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvelgiant į kūdikio svorį.

Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio. Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml. 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml. 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml. Žinoma, reiktų nepamiršti, kad sotus žmogus (ar tai vaikas ar suaugęs) nelygu maksimaliai užpildytas jo skrandis. Šie skaičiai yra orientaciniai. Žindymo, o ypač primaitinimo etapas dažnai yra pilnas iššūkių ir neretai atrodo, kad mažylis nieko ar per mažai suvalgo, tad šie skaičiai padės suprasti, kad viskas yra gerai. Svarbiausia maisto kokybė, jo įvairovė ir galiausiai - jūsų kantrybė.

Kūdikio miegas ir dienotvarkė

Daugelis tėvų svarsto šį klausimą, ypač kai susiduria su bemiegėmis naktimis ar neramiomis dienomis. Vaikų psichologai sutaria: vaikai mėgsta aiškumą ir pasikartojančią įvykių seką. Saugumo jausmą: Kai kūdikis žino, ko tikėtis, jis jaučiasi ramiau ir saugiau. Dienotvarkė tiesiog padeda sukurti tam tikrą maitinimų ritmą natūraliai, neforsuojant.

Kaip ir pirmąjį mėnesį, didžiąją paros dalį kūdikis miega (vidutiniškai 18-20 valandų). Per parą būdrauja 5-8 val. Per dieną ilgiau pamiega 2-4 kartus. Miegodamas, ypač dieną, gali kelis kartus trumpam prabusti. Naktį neatsibudęs gali išmiegoti 7 valandas. Kadangi naktį kūdikis prabunda rečiau, pamažu galima atsisakyti vieno maitinimo.

Nusistovi natūralus maitinimo-miego-būdravimo režimas: valgo kas 2-3 val., tarp maitinimų dažniausiai apie 2 val. pamiega ir pabunda, kai išalksta. Kai suaugusieji noriai bendrauja su kūdikiu, būdravimo laikas pailgėja. Tėvai turėtų išmokti atskirti, kai vaikučio nebedomina suaugusieji ir aplinka - tada jis tampa mieguistas, abejingas.

Atminkite, tai tik vidurkiai. Svarbiausia - Jūsų vaiko savijauta ir nuotaika. Jei dieną vaikas pervargsta, tikėtina, kad ir naktį miegos neramiai.

Papildai ir skysčiai 2 mėnesių kūdikiui

Vitaminas D

Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D), vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausia stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.

Vanduo ir arbatos

Sveikam, krūtimi maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia. Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!

Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nerekomenduojama sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.

Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.

Dažniausiai pasitaikantys virškinimo sutrikimai

Svarbu įdėmiai stebėti kūdikį ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai trukdo jo gerovei.

• Diegliai: normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
• Atpylimas maistu: vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Kūdikiai atpylinėja, kai per daug suvalgo arba valgydami priryja oro. Taip nutinka godžiai žindantiems kūdikiams, kai pienas iš krūties per lengvai arba per sunkiai ištraukiamas, kai maitinama iš buteliuko, ir čiulptuko skylė per didelė ar per gulsčiai laikomas buteliukas. Prisirijęs oro kūdikis būna neramus, nenori valgyti. Reikėtų kūdikį dažniau palaikyti stačią, patrinti nugarytę, maitinant net keletą kartų leisti atsirūgti ir vėl žindyti. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto. Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
• Viduriavimas: tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
• Tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis: Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
• Vidurių užkietėjimas: diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Kūdikis gali nesituštinti nuo 3 iki 5 parų. Krūtimi maitinamiems kūdikiams retai užkietėja viduriai (išmatos nebūna kietos, formuotos, tuštinamasi lengvai ir neskausmingai). Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei dirbtinai maitinamo kūdikio išmatos yra kietos, reikia įsitikinti, ar teisingai ruošiami mišinukai (ar nėra per daug koncentruoti). Užkietėjimo priežastis gali būti ir alergija karvės pienui. Jei kūdikis retai tuštinasi, reikia išsiaiškinti, ar pakankamai gauna maisto (netrūksta pieno). Esant vidurių užkietėjimui, vystosi disbiozė. Tai gali nutikti ir dėl netinkamos vitamino D dozės. Gali būti ir organinių vidurių užkietėjimo priežasčių. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di...

Kada sunerimti dėl kūdikio maitinimo ir sveikatos?

• Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
• Atpylimas: Jei kūdikis nuolat atpila didžiąją dalį pieno, yra neramus ir neauga svoris. Jei kūdikis atpila didžiąją dalį pieno, jam neauga svoris, tuomet reikia susirūpinti. Gal tai vėmimas, kuris būna sergant infekcinėmis ligomis, prievarčio spazmu, prievarčio stenoze, smegenų patologija.
• Vidurių užkietėjimas: Paprastai 2 mėnesių kūdikiai tuštinasi 1-5 kartus per parą. Kartais nutinka, kad kūdikis nesituština kelias paras, tačiau tai retas atvejis. Jei įtari, kad mažyliui užkietėjo viduriai, pasitark su gydytoju.
• Garsai: Jeigu mažylis nereaguoja į garsus, nekrūpčioja nuo netikėtų garsų, nesuka galvytės garso šaltinio link.
• Žvilgsnis: Jeigu mažylis nesidomi aplinka, nežiūri į žaislus, nefokusuoja žvilgsnio.
• Momenėlis: Jeigu ramybės būsenoje vaiko momenėlis pastebimai išsipūtęs ar įdubęs.
• Neurologas: Neurologas turėtų apžiūrėti tuos kūdikius, kurie priklausė rizikos grupei iki gimimo, gimstant ar po gimimo. Tai tokie vaikeliai, kurie gimė neišnešioti, buvo komplikuotas gimdymas, kūdikis patyrė gimdymo traumą, mama nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, vartojo alkoholį, narkotikus, daug rūkė ir t.t.

Apibendrinanti informacija apie maitinimą ir vystymąsi 2 mėnesių kūdikiui

Šeimos daktaras. Iki metukų kūdikis kas mėnesį sveriamas, matuojamas, vertinama fizinė ir psichomotorinė būklė, renkami medicininiai duomenys. Jeigu šeimos gydytojas ar pediatras pastebi kokių nors sveikatos sutrikimų ar patologiją, gali siųsti konsultuotis su specialistais arba atlikti kraujo ar kt. išsamesnius tyrimus.

Tuštinasi 2 mėnesių vaikai 1-5 kartus per dieną, dažniausiai tuoj pat po žindymo. Šlapinasi net iki 20 kartų.

Didžiausias dviejų mėnesių mažylio pasiekimas - galvytės pakėlimas. Tokio amžiaus kūdikiai remiasi į kietą pagrindą rankytėmis, galvutę kelia maždaug 45 laipsnių kampu ir svyruojančią bei siūbuojančią išlaiko apie 10 sekundžių. Kasdien bent kelis kartus guldykite vaikelį ant pilvuko, leisdami jam stiprinti bei mankštinti rankų, nugarytės ir sprando raumenukus. Gimęs mažylis paprastai laiko suspaustus kumštukus. Dabar gali stebėti vis dažniau atsigniaužiančius delniukus. Jeigu paduosi žaisliuką, galbūt kelias sekundes jį išlaikys. 2 mėnesių vaikutis stebi aplinką, girdi garsus. Kūdikis vis geriau reaguoja į garsus. Anksčiau, išgirdęs garsus, jis krūpteldavo, net susiraukdavo. Dabar atrodo, kad išgirdęs stengiasi suprasti: kas čia per garsas? 2 mėnesių mažylis susidomi savo rankytėmis, bando kišti jas į burną.

tags: #kiek #kartu #per #para #turi #valgyti

• Rizikos nėštumo metu
• Pramogos ant sniego vaikams
• Daugiau apie Martyno Starkaus gyvenimą
• kaip išrinkti dovanas vaikams darželyje
• Pagalba gyvūnams Šiauliuose