Cezario pjūvis - tai alternatyva natūraliam gimdymui, puiki galimybė atkeliauti kūdikiui į pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Šiandien panagrinėsime cezario pjūvio istoriją, aplinkybes, kada jis atliekamas, jo rizikas ir privalumus bei atsigavimą po šios operacijos.
Manoma, kad cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos, siekiant jį išgelbėti, pakrikštyti ar atskirai palaidoti. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tokiu būdu gimė vienas iš Cezario protėvių, kiti - kad pats karvedys gimė jam motinai atlikus pjūvį. Senovės žydų, romėnų, babiloniečių raštuose, mituose bei folklore galima rasti įrodymų, kad ši operacija buvo atliekama labai seniai. Po to dar 200 metų Cezario pjūvio operacijos dažniausiai būdavo nesėkmingos. Moterys mirdavo nukraujavusios ar vėliau po komplikacijų. Paryžiuje 1789-1790 m. po Cezario pjūvio operacijos neišgyveno nė viena moteris. Praėjus 100 metų padėtis šiek tiek pagerėjo.
Pavadinimo kilmė jau seniausiai pamiršta, bet tokiu būdu gimusių žmonių pasaulyje vaikšto maždaug tiek pat, kiek ir kinų tautybės žmonių.

Ši operacija gali būti atliekama planine ir skubia tvarka. Kiekvieną kartą gimdymo taktiką parenka gimdyvę prižiūrintis gydytojas. Planine tvarka gimdymas cezario pjūvio būdu gali būti numatytas esant neatitikimui tarp vaisiaus ir motinos dubens matmenų, kai gimdyvė serga tam tikromis ligomis ir gimdymas natūraliais takais yra draudžiamas, esant netaisyklingai vaisiaus padėčiai ir t.t. Ši operacija gali būti atliekama skubia tvarka, t. y. nelaukiant gimdymo termino, pavyzdžiui, esant preeklampsijai, eklampsijai, vaisiaus hipoksijai, kai kurioms akušerinėms-ginekologinėms būklėms. Taip pat, jei vaisius yra labai didelis (sveria daugiau nei 4 kg), gimdymas natūraliu būdu gali būti ypač sunkus.
Kai moters organizmas užkrėstas infekcija (ŽIV ar aktyvia lytinių organų pūsleline), kurią, natūraliai gimdydama, moteris gali perduoti vaisiui, taip pat gali būti atliekamas cezario pjūvis. Dar kelios cezario pjūvio indikacijos: daugiavaisis nėštumas, anksčiau atliktas cezario pjūvis (nebūtinai) arba gimdos plyšimo pavojus.
Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad cezario pjūvio operacijomis turėtų baigtis ne daugiau nei 15 proc. visų gimdymų. Taigi, vadovaudamiesi šia rekomendacija, medikai stengiasi, kad kuo daugiau moterų pagimdytų natūraliai. Oficialiai Lietuvoje Cezario pjūvio operacija vien tik nėščiosios pageidavimo pagrindu - neatliekama. Pasaulinės sveikatos organizacijos pozicija tuo klausimu yra tokia: atlikti Cezario pjūvio operaciją vien tik motinos pageidavimu yra neetiška. Tačiau išskirtiniais atvejais, paniška gimdymo baimė gali būti indikacija cezario pjūviui. Paniškai gimdyti bijančios moterys turėtų turėti psichikos sveikatos specialisto paruoštą dokumentą - išvadą, jog nėščioji negali gimdyti natūraliai.

Kiekviena operacija turi savo rizikų bei komplikacijų. Cezario pjūvio operacija atliekama itin dažnai, ji yra saugi, tačiau operacijos metu perpjaunama pilvo siena bei gimda. Gali būti pažeisti pilvo raumenys, šlapimo pūslė, į pooperacinę žaizdą gali patekti infekcija, egzistuoja ir tokių komplikacijų, kaip tromboembolija, masyvus kraujavimas, pavojus. Po cezario pjūvio operacijos nerekomenduojama pastoti anksčiau nei po 2 metų, o štai tikimybė, kad moteriai bus problemų dėl pastojimo ir vaisiaus nešiojimo - padidėja.
Visuomenėje egzistuoja nuomonė, kad šiuo metodu gimę vaikai netraumuojami ir dėl to yra sveikesni, pavyzdžiui, išvengia cerebrinio paralyžiaus. Tai netiesa. Kai kuriais neurologiniais sutrikimais, cerebriniu paralyžiumi vaikai gali sirgti dar būdami mamos įsčiose, tiesiog ligos požymiai pasireiškia vėliau. Kita vertus, gimstant natūraliais takais, naujagimio krūtinės ląsta suspaudžiama, išstumiamas skystis iš kvėpavimo takų, pirmas įkvėpimas būna gilesnis. Cezario pjūvio būdu gimusiems vaikams dažniau diagnozuojamas kvėpavimo sutrikimo sindromas. Be to, operacijos metu gali būti kliudytas ir vaikelis. Tačiau šios operacijos metu neįmanoma pažeisti gyvybiškai svarbių vaikelio organų.
Privalumai:
Rizikos Motinai:
Rizikos Kūdikiui:

Atlikus cezario pjūvio operaciją (esant sveikam išnešiotam kūdikiui) išrašoma iš ligoninės 5-7-tą parą po operacijos. Gimdant natūraliu būdu - 2-3 parą po gimdymo. Žaizda paprastai gyja apie 6 savaites. Ilgą laiką negalima kelti nieko sunkaus, be artimųjų pagalbos sunku savarankiškai prižiūrėti mažylį.
Laikai, kai visi aplinkiniai, pamatę pilvą, galėjo jūsų paklausti apie patirtį gimdant Cezario pjūvio būdu, jau praeityje. Ir pliaže galėsite degintis, ir pirtelėse kaitintis ir vargu ar kas pastebės ant jūsų pilvo pjūvio žymes. Cezario pjūvis daromas apatinėje pilvo dalyje, natūralios odos raukšlės projekcijoje, audiniai susiuvami specialia siūle, taigi randas būna nedidukas. Siekdamos kuo optimalesnių rezultatų, vos sugijus žaizdai, galite pradėti imtis specialių priemonių - tepti randų gijimą skatinančiu kremu. Tai sumažina nemalonius pojūčius, su randu susijusį niežulį, spalvos pasikeitimą, o kartu ir paplokština, suminkština ir palygina randus.
Nesvarbu, gimdymas vyko natūraliai ar buvo atliktas cezario pjūvis, pogimdyminiu laikotarpiu vyksta gimdos apsivalymas - iš makšties teka kraujingos išskyros, vadinamos lochijomis. Pirmas tris paras kraujavimas būna gausus, todėl reikėtų turėti specialiai po gimdymo skirtų paketų ar net sauskelnių. Visiškai normalu, jeigu išskyrose pasirodo keletas nedidelių (iki 2 cm skersmens) krešulių. Maždaug nuo ketvirtos dienos lochijos šviesėja, tampa nebe tokios gausios. Įprastai pakanka įprastų per menstruacijas naudojamų paketų. Beje, tinka tik jie ir niekas kitas - nei tamponai, nei menstruacinės taurelės po gimdymo nenaudojami, nes didina infekcijos riziką! Antrą savaitę lochijos jau gali būti vos rausvos, jų kiekis mažėja, galiausiai tampa gelsvai balkšvos, joms suvaldyti pakanka kasdienių įklotų. Normaliai šis gimdos apsivalymo procesas užtrunka iki 6 savaičių. Beje, normalu, kad lochijų išsiskiria daugiau po žindymo, didesnio fizinio aktyvumo ar atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar gulėjimo.
Kadangi po gimdymo išsiskiria lochijos, prausti intymią zoną tenka dažniau nei įprastai. Kol išskyros gausios, apiprausti rekomenduojama kaskart keičiant paketą. Geriausia apsiplauti tekančio vandens srovele. Tam nebūtina kiekvieną kartą eiti į dušą, galima naudoti buteliuką su vandeniu sėdint ant klozeto. Taip pat nebūtina kaskart naudoti prausiklio - pakaks pagal poreikį kelis sykius per dieną. Derėtų naudoti specialius intymios zonos prausiklius, jokiu būdu ne paprastą dušo gelį. Intymiai zonai skirti prausikliai veikia kur kas švelniau, nedirgina pažeistos odos, palaiko natūralų pH pusiausvyrą ir taip mažina infekcijų riziką.
Moterims nedrąsu apie tai kalbėti, bet dauguma jų po gimdymo susiduria su didesniu ar mažesniu šlapimo nelaikymu. Taip nutinka dėl nusilpusių dubens dugno raumenų, todėl juos būtina stiprinti. Laukti nėra ko, Kėgelio pratimus galite atlikti iš karto, nereikia laukti, kol kūnas visiškai atsigaus. Pradžiai užteks kelis kartus per dieną po keliolika kartų sutraukti ir vėl atpalaiduoti dubens dugno raumenis taip, tarsi bandytumėte sulaikyti šlapimą. Šis pratimas visiškai saugus, jį galite atlikti diskretiškai bet kur, kad ir ką darytumėte. Net žindant kūdikį ar valgant pietus. Reguliarūs dubens dugno pratimai padeda gerinti šlapimo pūslės kontrolę, makšties tonusą ir bendrą dubens sveikatą.
Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus po cezario pjūvio ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote:
Daugelis moterų dalijasi savo patirtimi po cezario pjūvio, teigdamos, kad atsigavimas buvo ilgas ir sunkus, tačiau tinkama priežiūra ir pagalba padeda greičiau atgauti jėgas. Svarbu klausytis savo kūno ir nepersistengti, kad išvengtumėte komplikacijų. Mulka5 nebūtinai 3 metus laukti, man pirmas buvo cezaris, antrą pagimdžiau pati, po dviejų metų. Visas gimdymas, nuo pirmų sąrėmių iki gimimo truko 7,5 val. Taip kad viskas priklauso nuo organizmo.
Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.
Nors cezario pjūvis yra svarbi procedūra, kartais yra galimybė bandyti natūralų gimdymą po cezario pjūvio (NGPK). Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija.
Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų. Lietuvoje vyrauja tendencija moteris skatinti gimdyti pačias. Žinoma, labai svarbus gimdyvės noras: viena iš paskutiniųjų yra pasiryžusi pagimdyti pati, kita neturi tokio ryžto ar tiesiog greičiau pavargsta. Moters nuomonė - gana svarbi.