Vaikų darželis - tai privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikų darželis - ugdymo įstaiga, skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs. Skirstomi į grupes pagal amžių.
Prieš pradedant lankyti darželį, rekomenduojama vaikui papasakoti, kas yra darželis, ką vaikai veikia darželyje. Atliekant kasdienes veiklas, aptariamos vaiko emocijos. Ankstyvasis ugdymas darželyje yra svarbus vaiko raidai, formuojantis savarankiškumą, bendravimo, emocijų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžius. Darželis suteikia unikalią patirtį, leidžiančią augti, mokytis ir džiaugtis vaikyste, ugdant asmenybę, socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.
Istorinis kontekstas ir evoliucija rodo, kad vaikų darželiai atsirado pramonės revoliucijos metu, kai žmonėms kraustantis iš provincijos į miestus, ženkliai padidėjo pramoninėje gamyboje dirbančių moterų skaičius. Tuo tarpu vaikai gyveno ypač greitai augančiuose didmiesčių daugiabučių rajonuose. Šiandieninėms, valstybės pripažintoms, vaikų darželiams aprašyti XIX a. egzistavo daug skirtingų pavadinimų. Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“.
Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija). Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamąją „mezgimo mokyklą“. Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo grafienė Tereza fon Brunsvik. 1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Ji pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų. Iki jos mirties 1861 m. valstybinių vaikų auklėjimo įstaigų skaičius užaugo iki 80-ies.
1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Jis sugalvojo terminą „vaikų darželis“, palyginęs vaiką su augalu, kurį reikia prižiūrėti ir puoselėti. Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms.
Istorijoje buvo laikotarpių, kai darželiai buvo uždrausti. 1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius. Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis. Tačiau 1860 m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete vaikų darželių draudimas buvo panaikintas.
Nuo XX amžiaus smarkiai paplito įvairios pedagogikos, tokios kaip Montessori. 1919 m. Hamburge pradėjo veikti pirmasis kurčnebylių vaikų darželis. Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika.

20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Lietuvoje veikia įvairios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios gali būti valstybinės arba privačios. Pavyzdžiui, darželis-mokykla „Saulutė“ skirta tautinių mažumų vaikams ugdytis gimtąja - lenkų ir rusų kalba, suteikiant galimybę mokytis ir lietuvių valstybinės kalbos. Ugdymo(si) proceso organizavimo pagrindas remiasi visuminiu ugdymu(si), universaliu dizainu mokymuisi, vaiko žaidimu, patirtine veikla.
Privatūs darželiai yra įsikūrę Vilniuje, adresais: Antakalnio g. 17, Ateities g. 44 ir Žemuogių g. Jie dirba pagal autorinę STEAM ugdymo programą ir taiko pasaulyje pripažintą STEAM metodologiją, integraliai ugdydami gamtos pažinimo, technologijų, menų, inžinerijos ir matematikos gebėjimus. Kiti darželiai, pavyzdžiui, „Vitlio darželis“, organizuoja muzikos, dailės pamokėles, anglų kalbos užsiėmimus, maitinimą tris kartus per dieną.

Darželyje organizuojamos veiklos, kurios skatina pagrindinių kompetencijų ugdymą: kūno ir judėjimo, pojūčių ir suvokimo, kalbos, vertybių, fantazijos ir kūrybos, socialinę, motyvacijos ir koncentracijos. Skatinamas vaikų savarankiškumas ir bendruomeniškumas.
Ugdomoji veikla vykdoma pagal darželio pedagogų sudarytą programą, kuri remiasi metų laikų ritmu. Programa apima gamtos ir pasaulio pažinimo pagrindus, pirmuosius matematikos ir lietuvių kalbos žingsnius. Taip pat įgyvendinama emocinio intelekto ugdymo programa, padedanti vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti socialines-emocines situacijas.
Kiekviena diena ir savaitė darželyje turi savo ritmą, kuris vaikams suteikia saugumo jausmą. Dienos prasideda ryto ratu, kurio metu aptariama dienos tema, bendraujama, mokomasi naujų dalykų. Po ryto rato vyksta įvairi veikla: muzika ir šokis, keramika, anglų kalba, sportas. Visus užsiėmimus veda savo sričių specialistai.
Didelis dėmesys skiriamas veikloms lauke, kur vaikai atranda, pažįsta, juda ir žaidžia. Darželio teritorijoje dažnai įrengiami dideli kiemai su smėlio dėžėmis, nameliais, čiuožyklomis ir sūpynėmis. Kai kuriuose darželiuose įrengiami tvarteliai su gyvūnais, kad vaikai galėtų pažinti gyvūnų gyvenimą iš arti ir jais rūpintis. Taip pat įrengiamos daržovių lysvės, kur vaikai mokosi sodinti, auginti ir skinti daržoves. Pušynuose įrengtos aikštelės leidžia žaisti pavėsyje ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais. Skatinama kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, ją tyrinėjant ir stebint. Mokomasi gamtoje ir iš gamtos - skaičiuojant grybus miške ar piešiant raides ant smėlio. Gamta suteikia visas galimybes mokytis linksmai, sveikai ir kūrybingai.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl darželyje pastebima ir priimama kiekvieno vaiko individualybė. Ugdymo metodai pritaikomi prie vaiko prigimties, patirties, gebėjimų ir galimybių. Mokymasis vyksta per žaidimą, kuris yra pagrindinė vaiko veikla ir gyvenimo būdas. Žaidžiant lavėja vaiko intelektas, socialiniai gebėjimai, turtėja dvasinis pasaulis. Žaidybinėje situacijoje pateikiamos ugdomosios užduotys vaikams yra įdomesnės ir mažiau nuobodžios, skatinančios aktyvumą ir geresnį ugdomosios medžiagos įsisavinimą. Žaidimas - tai rimta protinė veikla, skatinanti vaiko sugebėjimų formavimąsi ir plečianti aplinkos pažinimą.
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Į lopšelį (iki 3 metų) gali keliauti savarankiški, ekstravertai ir aktyvūs vaikai, kuriems trūksta erdvės veiklai namuose. Jautresniems ir intravertiškiems vaikams, kurie labiau linkę į namų aplinką, lopšelis gali sukelti nepatogumų ir net negalavimų.
Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas ir apimti visas lavinimui svarbias sritis. Svarbu rinktis darželį, kuris atitinka vaiko gabumus ir kuriame jis jaustųsi gerai. Šiuolaikinis darželis turėtų užtikrinti vaiko poreikius: priežiūros, saugumo (fizinio ir psichologinio) bei lavinimo. Taip pat svarbus bendradarbiavimas su tėvais ir bendruomenės nariais.
Tėvams svarbiausia yra šiltas ir dėmesingas pedagogas, gebantis prie vaiko prieiti, jį sudominti ir nuraminti. Augant vaikui, svarbu, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, siūlydama įvairias priemones pažintinei veiklai, sportui ir kūrybai.
Valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos orientuojasi į standartinį vaiką, tačiau jei vaikas yra jautresnis ar išskirtinis, gali nepakakti papildomo dėmesio. Privačios ugdymo įstaigos dažnai siūlo mažesnes grupes ir daugiau individualaus dėmesio, tačiau tai ne visada garantuoja geresnę ugdymo kokybę - yra daug gerų valstybinių darželių su patyrusiais pedagogais.
Šiuolaikinių tėvų lūkesčiai ne visada atitinka ikimokyklinių įstaigų galimybes. Tėvai dažnai tikisi pernelyg daug individualaus dėmesio, pamiršdami, kad grupėje yra daug vaikų. Kartais tėvai linkę visą atsakomybę už vaiko auklėjimą perkelti darželiui. Renkantis darželį, svarbu ne tik jo artumas namams, bet ir ugdymo programa, aplinka, personalas. Nereikėtų aklai pasitikėti informacija forumuose. Neteisingai pasirinkus įstaigą, vaikas gali nepritapti, atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.
Adaptacijos periodas darželyje yra normalus procesas, trunkantis nuo 1 savaitės iki pusės metų. Vaikas gali tapti jautresnis, piktesnis ar tylesnis. Jei elgesio pakitimai išlieka ilgai, svarbu kalbėtis su auklėtojomis ir specialistais. Miego, valgymo sutrikimai ar fiziniai simptomai (pvz., vėmimas prieš darželį) gali signalizuoti apie vaiko diskomfortą.
Tėvams rekomenduojama:
Darželio auklėtoja patarė, kaip geriausia vaikus pripratinti prie darželio.
| Miestas | Registracijos būdas | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Vilnius | Internete, savivaldybės svetainėje | Aktuali informacija apie priėmimą |
| Kaunas | Internete | Galima nurodyti ne daugiau nei dvi įstaigas |
| Klaipėda | Per Elektroninius valdžios vartus arba spausdinta forma | Automatiškai formuojama vaikų registracijos eilė |
| Panevėžys | Savivaldybės svetainėje | Aktuali informacija apie priėmimą |
