Tridienė karštinė: viskas, ką reikia žinoti tėvams

Tridienė karštinė, dar vadinama staigiąja egzantema arba šeštąja liga, yra dažna virusinė infekcija, ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Ši liga pasižymi staigiu temperatūros pakilimu, kuris trunka kelias dienas, ir vėliau atsirandančiu odos bėrimu. Nors pati liga dažniausiai nepavojinga, tėvams svarbu žinoti jos simptomus, kaip tinkamai rūpintis vaiku ir kada kreiptis į gydytoją.

Vaikų ligų gydytoja Audra Kūrienė, Klaipėdos vaikų ligoninės specialistė, naujienų portalui tv3.lt pasakojo apie šią ligą: „Tridienė karštinė, dar vadinama staigiąja egzantema arba šeštąja liga, yra kūdikių ir mažų vaikų virusinė liga, kuriai būdingas 3-5 dienas trunkantis karščiavimas ir po to atsirandantis odos bėrimas.“ Ji pridūrė, kad „ligą sukelia žmogaus 6 tipo (HHV-6), rečiau - 7 tipo (HHV-7) herpes virusai. HHV-6 ir HHV-7 virusai paplitę visame pasaulyje.“ Dažniausiai šia liga suserga vaikai nuo 6 iki 15 mėnesių amžiaus, tačiau ji gali pasireikšti ir vyresniems vaikams, nors ir rečiau.

Sergamumas tridiene karštine dažniausiai padidėja rudenį ir pavasarį, galimi net ir nedideli protrūkiai. Užsikrečiama kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje nuo sergančių asmenų ar virusų nešiotojų per kvėpavimo takų sekretą, seiles. Sveikimo laikotarpiu virusai dažniausiai išskiriami su seilėmis, taip pat galima rasti ir sergančiųjų išmatose 1-2 mėnesius, kai išnyksta ligos simptomai.

Tridienės karštinės simptomai

Kaip pasakojo A. Kūrienė, liga prasideda staigiu temperatūros pakilimu - ji gali užkilti net iki 39,5-41 laipsnio. Karščiavimas įprastai trunka tris dienas, tačiau gali užsitęsti iki penkių. „Temperatūrai nukritus iki normalios, tą pačią dieną ar kitą atsiranda rausvas makulinis (dėminis) ar makulopapulinis, nesusiliejantis, paspaudus išnykstantis bėrimas liemens, krūtinės, nugaros odoje. Veide ir galūnėse bėrimai būna gana retai. Bėrimai laikosi nuo kelių valandų iki 3-5 dienų“, - apie ligai būdingą bėrimą pasakojo gydytoja.

Kiti simptomai gali apimti:

• Nedidelis dirglumas.
• Sumažėjęs apetitas.
• Kartais gali pasireikšti kosulys, akių junginių paraudimas, minkštojo gomurio ir liežuvėlio enantema, gali trumpai viduriuoti.
• Aukštos temperatūros fone gali įvykti traukuliai.
• Gali padidėti pakaušio limfmazgiai.

Svarbu pastebėti, kad nukritus temperatūrai vaiko būklė paprastai tampa nesunki.

Tridienės karštinės diagnozavimas ir diferenciacija

Vaikų ligų gydytoja aiškino, kad liga dažniausiai diagnozuojama kliniškai, be laboratorinio patvirtinimo. Tačiau kol nenukrenta temperatūra ir neišberia odos, diagnozavimas gali būti sudėtingas.

„Mažų vaikų karščiavimas be kvėpavimo takų infekcijos imituoja bakterinę infekciją. Todėl vertėtų atlikti kraujo tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, CRB) dėl uždegimo rodiklių, taip pat bendrą šlapimo tyrimą dėl šlapimo organų infekcijos“, - pataria gydytoja, norint atmesti kitas galimas infekcijas.

Atsiradus bėrimams, gydytoja pataria juos pasitikrinti. Virusiniai bėrimai, skirtingai nuo kai kurių kitų, išnyksta paspaudus ar ištempus išbertą odą, o ją atleidus vėl atsiranda. Tridienė karštinė taip pat diferencijuojama su kitomis virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip enterovirusinė infekcija, adenovirusinė infekcija, infekcinė mononukleozė, citomegalovirusas, raudoniukė, tymai, taip pat alergijos, medikamentinė alergija, šlapimo organų infekcija, meningitas.

Galimos komplikacijos ir gydymas

A. Kūrienės teigimu, tridienės karštinės komplikacijos dažniausiai pasireiškia imunosupresiniams ligoniams, t. y. vaikams, kurių imunitetas yra nuslopintas. Komplikacijų sąraše - miokarditai, encefalitai, hepatitai, organų infekcijos bei meningitas.

Ligos gydymas yra simptominis. „Skiriami temperatūrą mažinantys vaistai, jei ištinka traukuliai - preparatai nuo jų, taip pat skysčių vartojimas“, - sakė gydytoja. Nuo šios ligos skiepų nėra, ja susirgus izoliuoti sergančiojo nereikia. Persirgus tridiene karštine, įgyjamas ilgalaikis atsparumas ligai, tačiau imunodeficitą turintys asmenys gali susirgti pakartotinai.

Kadangi nuo ligos skiepų nėra, A. Kūrienė pabrėžia, kad paprasčiausia užsikrėtimo rizikos mažinimo priemonė - tinkama rankų higiena.

Kaip padėti vaikui tridienės karštinės metu?

• Duokite karščiavimą mažinančių vaistų (pvz., paracetamolio arba ibuprofeno), jei reikia, kad vaikas jaustųsi geriau ir galėtų gerti skysčius.
• Užtikrinkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių.
• Leiskite vaikui ilsėtis.
• Lengvai rengkite, kad vaikas neperkaistų.
• Bėrimui jokio gydymo nereikia - svarbu nešlapinti, netepti stipriais tepalais, nebent gydytojas pataria kitaip.

Anot gydytojos, temperatūros mažinimo vaistai paprastai veikia nuo 4 iki 6 valandų, o kiti vaistai kaip Ibuprofenas - net iki 8 valandų, todėl matuoti temperatūros nereikėtų kas pusvalandį. Pavojinga riba yra 39-40 laipsnių, tačiau duoti vaistukų reikėtų, kad vaikas būtų geresnės savijautos, pradėtų gerti skysčius, užvalgytų, o nelaukti, kol temperatūra pasieks 38,5.

Sumažėjus karščiavimui, vaikas turi būti aktyvus. Gal ne toks linksmas kaip būdamas visiškai sveikas, tačiau jis turi norėti ką nors veikti.

Gydytoja Audra Leipuvienė, Vilniaus m. Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja, papildė, kad pagrindinis tridienės karštinės požymis - tris dienas, galbūt net savaitę trunkantis karščiavimas iki 39 °C ir daugiau. „Taip pat gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų infekcija: sloga, parausta ryklė, vargina kosulys (rečiau). Esant aukštai temperatūrai vaikas gali prarasti sąmonę, taip pat gali prasidėti priepuoliai, galūnių ar viso kūno traukuliai, kurie trunka 2-3 min. Krintant temperatūrai, pradeda berti liemens sritį arba visą kūną“, - sakė gydytoja.

tags: #ar #pavojingatridiene #vaiku #karstine #nesciosioms

• Šilalės sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos veiklos apžvalga
• Sargėnų darželio priėmimo taisyklės
• Nuo baisaus vilko iki miško globėjo
• Vaiko raidos pagrindai ir ypatumai
• gimdos atsistatymas po gimdymo