Dažniausios alergijos vaikams: priežastys, simptomai ir prevencija

Alergija - tai neįprastai aktyvi žmogaus imuninės sistemos reakcija į dažniausiai nekenksmingas aplinkos medžiagas, vadinamas alergenais. Remiantis statistika, kas penktasis vaikas pasaulyje kenčia nuo alergijos. Ligos pasireiškimas ankstyvoje stadijoje labai dažnai būna panašus į kitų ligų simptomus, ir daugelis tėvų tikisi, kad jie išnyks. Alergijų gydymas yra sudėtingas procesas ir reikalauja griežtai individualaus požiūrio. Tačiau, nepaisant to, kad gydyti alergiją būtina tik pasitarus su gydytoju, mama ir tėtis turi rūpintis prevencija. Ir galvoti apie tai būtina dar prieš gimstant kūdikiui, nes alergija kūdikiui gali pasireikšti iškart po gimdymo.

Metams bėgant žmonės vis dažniau suserga alerginėmis ligomis, kūdikiai - ne išimtis. Paveldima ne liga, o polinkis ja sirgti. Taigi, jei abu tėveliai alergiški, tai dar nereiškia, kad toks bus ir jų mažylis. Tačiau tikimybė gana didelė - 80 procentų. Be to, vaikutis gali įgyti visai kitokios formos alergiją - pavyzdžiui, astma sergančių tėvų vaikas gali sirgti atopiniu dermatitu. Būtent pastarąja alergijos forma, pasak R. Pavasarį gimę kūdikiai labiau linkę sirgti alergija. Kodėl?

Atopija - tai tam tikra įgimta organizmo savybė, kai į įvairius maisto produktus, medžiagas bei dirginančius poveikius organizmas reaguoja alergine reakcija. Jeigu atopijos nėra, organizme šitie dirgikliai alerginės reakcijos nesukelia. Reikia pažymėti, kad ir vaikui, turinčiam atopija, ne visada atsiranda alergijos požymių. Optimaliomis gyvenimo sąlygomis jis gali niekada nesusirgti alergine liga. Jeigu namuose, kur yra nuolatinis kontaktas su alergenais, gyvena du vaikai, tai alergine liga susirgs tas, kuris turi atopija. Vaikams, turintiems atopija, būtinai atsiras alergijos požymių nuo jų namuose gyvenančių katės ar šuns plaukų.

Dažniausios alergijų vaikams priežastys

Maisto alergenai - tai maisto produktų baltymai, galintys sukelti alergines reakcijas. Bet koks maisto produktas gali sukelti alergines reakcijas, tačiau kai kurie produktai alergizuoja dažniau, nors dar nėra išaiškintos tai sąlygojančios šių maisto produktų savybės. Europoje kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai būna alergiški karvės pieno ir kiaušinio baltymams, o vyresni vaikai - žuviai, jūros gėrybėms, riešutams. Daugelio mokslininkų duomenimis, maisto alergenai - pienas, soja, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės - apibūdinami kaip vieni pagrindinių, sąlygojančių alergiją maistui. Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”.

Maisto alergenų spektras yra skirtingas įvairiose amžiaus grupėse. Kūdikiams būdingiausi alergenai - karvės pienas ir kiaušiniai, vaikams - kiaušiniai, pienas, riešutai, kviečiai, soja, žuvis, suaugusiems - daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis, vėžiagyviai, prieskoniai. Dažnai alergenais yra maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų, pavyzdžiui, riešutai, kiaušiniai, pienas, pupelės. Be to, dažnai alergijos vaikams iki metų amžiaus atsiranda nuo medaus. Tikriausiai labiausiai „antialergiška” ir, be to, labai naudinga vaikui yra košė. Tai gali būti bet kuri - grikiai, avižiniai dribsniai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai, išskyrus manų kruopas. Bet jums reikia užvirti košę ant vandens ar daržovių sultinio be pieno. Galite įlašinti alyvuogių arba kito augalinio aliejaus.

Didžiausią poveikį turi alergenai - esantys ore, gaunami su maistu, vaistais, buityje naudojami cheminiai junginiai ( skalbimo, valymo priemonės, kosmetika). Antroje vietoje yra dirginantys veiksniai, kurie pasunkina alerginės ligos eigą. Daugelis stebėjimų patvirtina, kad meteorologinės sąlygos - temperatūra, drėgmė, vėjo kryptis - taip pat turi įtakos alergine liga sergančiam žmogui. Žolių žydėjimo metu, esant šiltam ir sausam orui, didėja žiedadulkių kiekis. Aplinka, kurioje vaikas praleidžia daugiausia laiko, yra namai, jei ten daug alergenų ir dirginančių veiksnių, jo savijauta blogėja. Dėl to alerginės ligos priežasčių pirmiausia reikia ieškoti jo namuose.

Nematomos, vizualiai nepastebimos ir neretai randamos būtent lovos čiužiniuose ir patalynėje - dulkių erkutės. Joms alergiją gali turėti ir suaugusieji, tik paprastai ji pasireiškia lengvesne forma. Netgi, jei neseniai keistas vaiko miegojimo čiužinys, ar patalynė, dulkių erkutės randamos ir kilimuose, sofoje ar fotelyje. Verta atidžiai stebėti, kuriame kambaryje vaikas jaučiasi prasčiau. Nustačius, kad alergija yra būtent dulkių erkutėms svarbu pašalinti dirgiklius. Naudoti priemones, mažinančias dulkių erkučių atsiradimą. Be dulkių erkučių vaikams gali alergiją sukelti ir dulkės, pelėsis. Neretai alergizuoja ir priemonės, kurios naudojamos namų buityje: rūbų skalbiklis, indų ploviklis, cheminės valymo priemonės, namų kvapai. Naminiai gyvūnai - viena dažnų vaiko alergijos priežasčių, ypač jei gyvūnas nuolatos gyvena toje pačioje patalpoje. Alergizuoti gali gyvūno plaukai, pleiskanos, plunksnos.

Šienligė nebėra tik suaugusiųjų liga. Dažnas mažylis, pradėjus sprogti pirmiesiems pumpurams, pradeda sloguoti, čiaudėti, ašaroti. Tyrimai rodo, kad nemažai daliai vaikų alerginės reakcijos kyla nuo lazdyno ir beržo žirginėlių. Alergija suaktyvėja augalų žydėjimo laikotarpiu.

Kai kurie autoriai nurodo, kad ribojant alergizuojančius maisto produktus ir tik vėliau įvedant papildomą maistą kūdikiams, galima išvengti alergijos. Tačiau keleto iki klinikinių ir klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvas įvedimas neturi neigiamo poveikio ir netgi gali apsaugoti nuo alergijos atsiradimo bei paspartinti tolerancijos atsiradimą. Be to, griežtas maisto įvairovės ribojimas gali turėti įtakos nepakankamam maistinių medžiagų suvartojimui, augimo sulėtėjimui ir mitybos problemų atsiradimui.

Kryžminės alerginės reakcijos

Dažnai alergija maistui, prasidėjusi paauglystėje ar suaugus, yra sąlygota įkvepiamųjų alergenų, kurie sukelia kryžmines alergines reakcijas maisto alergenams. Kartais stebimos kryžminės reakcijos tarp maisto alergenų ir žiedadulkių bei latekso antigenų. Yra aprašyta keletas sindromų, susijusių su žiedadulkėmis: žiedadulkių - maisto alergijos sindromas, latekso - vaisių - daržovių - riešutų sindromas, paukščio - kiaušinio sindromas (dažnai pasitaiko astma sergantiems, įsijautrinusiems paukščio antigenams), namų dulkių erkučių - jūros gėrybių (esant respiracinei alergijai namų dulkių erkutėms).

Kryžminės reakcijos taip pat vyksta ir tarp atskirų grupių bei skirtingų rūšių maisto produktų.

Alergijos simptomai vaikams

Čiaudulys, vandeninga sloga, nosies užgulimas, niežėjimas, uoslės praradimas; akių paraudimas, ašarojimas; bėrimai, patinimai, odos niežulys; sausas kosulys, dusulys; viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmai; galvos skausmai, svaigimas, sumažėjęs kraujospūdis. Dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia būnant tam tikroje aplinkoje arba tam tikru sezono (pvz., pavasarį) ar paros metu (pvz., naktį, ankstyvą rytą). Alerginėms ligoms būdingas simptomų pasikartojimas. Pastebėjus besikartojančius minėtus simptomus ar pasireiškus jiems itin stipriai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją alergologą.

Maisto alergijos požymiai gali būti įvairūs. Kūdikiams ir vaikams ji dažniausiai pasireiškia odos bėrimu ir virškinamojo trakto sutrikimais (vėmimu, viduriavimu.), rečiau - kvėpavimo organų pakenkimu. Atopinis dermatitas (atopinė egzema) - tai lėtinė odos liga, kuriai būdingas niežulys, barjerinės odos funkcijos sutrikimas, recidyvuojantis odos uždegimas ir sąsaja su kitomis alerginėmis ligomis. Alerginis rinitas - tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas čiaudulys, nosies niežulys, vandeningos išskyros ir nosies paburkimas. Jei alerginį rinitą sukelia tik žiedadulkės, jis gali būti vadinamas polinoze arba šienlige. Dažnai kartu būna ir akių junginės uždegimas. Ryškiausias šienligės bruožas - vienodų simptomų pasikartojimas kasmet vienu ir tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Bronchinė astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti švokštimu, dusulio ir/ar kosulio priepuoliais. Alerginis kontaktinis dermatitas - tai alerginis odos uždegimas alergeno kontakto vietoje. Dilgėlinė - tai liga, pasireiškianti bėrimu pūkšlėmis ir odos niežėjimu.

Alerginėms ligoms būdingas simptomų pasikartojimas. Pastebėjus besikartojančius minėtus simptomus ar pasireiškus jiems itin stipriai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją alergologą. Alergijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Skiriamos lėto ir greito tipo alerginės reakcijos, kurių pavojingiausia - anafilaksinis šokas. Tai greitai besivystanti, prasidedanti pirmos valandos bėgyje alerginė reakcija, kurios simptomai stebimi ne vienoje, bet keliose organizmo sistemose: kvėpavimo takuose, odoje bei širdies-kraujagyslių sistemoje. Itin svarbu anafilaksiją atpažinti ir imtis skubių jos suvaldymo priemonių. Dažniausiai anafilaksinės reakcijos simptomai: kūno bėrimas ar/ir tinimas, dusulys, švokščiantis kvėpavimas, bendras silpnumas, stipriai sumažėjęs kraujo spaudimas, pilvo skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, kartais ir sąmonės praradimas.

Alergijų diagnostika ir gydymas

Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti alergiją maistui. Ankstyvas maisto alergijos išaiškinimas apsaugo kūdikius ir mažus vaikus nuo nereikalingų empirinių griežtų dietų, kurios gali sąlygoti nepakankamą mitybą bei blogesnį fizinį vystymąsi, pagerina vaiko klinikinę būklę bei atlieka antrinės profilaktikos vaidmenį, apsaugant nuo tolesnės alergijos maistui vystymosi. Jei šeimoje yra alergiškų asmenų, rekomenduojama papildomus maisto produktus ir sultis kūdikiui pradėti duoti ne anksčiau kaip šeštą gyvenimo mėnesį. Naujus maisto produktus patartina duoti po vieną ir tik po vieną naują produktą per savaitę. Jei įtariate alergiją, būtina kreiptis į gydytoją. Patariama atlikti RAST (radioalergosorbentinį) tyrimą arba odos dūrio mėginius, patvirtinančius alergiją.

Alergijos maistui gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš dietoterapijos ir medikamentinio gydymo. Skiriant dietą negalima pamiršti apie galimus „paslėptus“ alergenus ir kryžmines alergines reakcijas, kurios būna ne tik tarp atskirų maisto produktų, bet ir tarp inhaliacinių ir maisto alergenų. Alergiškiems vaikams, kuriems nustatyti alergizuojantys maisto produktai, rekomenduojama skirti individualią, subalansuotą, pakaitinę dietą. Šios dietos principas - vaiką alergizuojančius maisto produktus pakeisti kitais, nealergizuojančiais maisto produktais, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų maistinių medžiagų kiekį ir energinę vertę.

Simptomų kontrolei ir mažinimui gali būti skiriami vaistai, slopinantys alergijos simptomus ar sukeliamą uždegimą (tabletės, lašai, purškalai, tepalai ir kt.). Vis labiau populiarėja ir alergijos gydymas personalizuota alergenų specifinė imunoterapija. Šis gydymo būdas žymiai pagerina sergančiųjų alerginėmis ligomis gyvenimo kokybę, sumažina ilgalaikes gydymo sąnaudas dėl pastebimai sumažėjusio ar išnykusio poreikio vartoti alergijos simptomus mažinančius vaistus ir užkertantis kelią alerginių ligų progresavimui. Naudojant šį metodą, imuninė sistema pratinama prie konkretaus alergeno, skiriant jį pastoviu ritmu bei pastovia koncentracija ilgą laiką, siekiant sukelti imuninę toleranciją. Specifinė alergenų imunoterapija gydo ne simptomus, o jos priežastį. Jį taikant, galima visiškai išgydyti alergiją įkvėpiamiems alergenams (dulkėms, žiedadulkėms, pelėsiams, naminiams gyvūnams).

Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija, gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.

Alergijų prevencija

Nėštumo metu moterys dažniausiai prisižiūri maistą. Tačiau, gimus kūdikiui, namuose po truputį pasirodo uždrausti maisto produktai. Ir, žinoma, maisto alergenus kūdikiai gauna su motinos pienu. Mamos pienu kūdikį stenkitės maitinti kuo ilgiau, bent iki 6 mėnesių amžiaus (PSO rekomenduoja iki 2 metų). Alerginėmis ligomis sergančių vaikų papildomas maitinimas neturėtų būti skiriamas anksčiau kaip nuo 4 mėnesių amžiaus (vaikams, kurie vartojo pieno mišinius) arba nuo 6 mėnesių (vaikams, kurie yra maitinami krūtimi). Naujas produktas duodamas nuo 1 / 4-1 / 2 šaukštelio. Jei vaikui alergija nepasireiškė, vis tiek iki 18 mėnesių nemaitinkite maisto produktais, kurie gali sukelti ligą (pvz, šokoladas, citrusiniai vaisiai, kiviai, ananasai, mango, braškės, pomidorai).

Sumažinkite dulkių kaupimosi vietas - nuimkite natūralius kailius, kilimus, užuolaidas pakeiskite žaliuzėmis, medžiaginius baldų apmušalus pakeiskite odiniais. Jei vaikas miega su minkštais žaislais, juos periodiškai plaukite. Pakeiskite plunksnų, pūkų ir medvilnės pagalves, čiužinius ir antklodes sintetiniais (iš poliesterio), jie gali atlaikyti dažnus plovimus.

Namie, kur auga alergiškas kūdikis, nereikėtų laikyti gyvūnėlių su kailiu - jie aktyvina ligą.

Vaikui paaiškinti yra daug sunkiau, kodėl košės naudingesnės nei šokoladas. Vaikai yra kaprizingi maistui. Svarbu ne tik išskirti galimus alergenus, bet ir įvertinti, kokias alergines reakcijas jie iššaukia. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, dažniausiai pasireiškia odos alergija: bėrimas, niežėjimas, paraudimas, patinimas. Šiandiena sveikatos specialistai rekomenduoja tyrimus, kurie padeda nustatyti alergijos priežastis. Šie tyrimai nėra skausmingi, atliekami nesudėtingai, todėl gali būti daromi ir vaikams.

Didžioji dalis alerginių reakcijų, vaikams augant, palaipsniui mažėja.

tags: #dazniausiai #pasitaikati #alergija #vaikams

• kaip išrinkti tobulą staigmeną
• Patikimi Philips AVENT virtuvės sprendimai
• Kaip gauti vaiko pinigus Lietuvoje?
• socialinės garantijos nėštumo metu
• Natūralūs būdai mažinti temperatūrą kūdikiui