Sausio 13-osios įvykių atgarsiai ir ugdymo įstaigos Karoliniškėse

Sausio 13-oji Lietuvoje yra vadinama „Laisvės gynėjų diena“ ir yra valstybinė šventė. Tūkstančiai beginklių žmonių stojo prieš tankais ir automatais ginkluotus Sovietų Sąjungos desantininkus, budėjo prie laužų Nepriklausomybės aikštėje, kad apgintų savo valstybę. Ši diena giliai įsirėžusi mūsų atmintyje skaudžios netekties ir drauge - didvyriškos aukos patirtimi.

Lietuvos Nepriklausomybės siekis ir pirmieji iššūkiai

Lietuvos žmonių valia ir prigimtine teise 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga nebegalėjo sulaikyti Lietuvos priimtų sprendimų, tačiau toliau gąsdino, demonstravo karinę galią ir tikėjosi smurtu sunaikinti Laisvės siekį. Lietuvos žmonių laikysena buvo išbandyta 1991 metų sausį, Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš Lietuvos valstybę dienomis.

Įvykiai prieš kruvinąją Sausio 13-ąją

Dar 1990 metų pabaigoje buvo didinamos Lietuvos Respublikoje dislokuotos okupacinės kariuomenės karinės pajėgos, karinės mašinos vykdė reguliarų patruliavimą miestų gatvėse. Įtampą ypač padidino Lietuvoje pradėtas priverstinis 18 metų sulaukusių Lietuvos jaunuolių ėmimas į Sovietų Sąjungos kariuomenę bei konstitucine teise pasinaudojusių ir tarnybą kariuomenėje nutraukusių lietuvių persekiojimas.

1991 m. sausio 7 d. į visas tris Baltijos respublikas buvo atsiųsti kariniai pastiprinimai. Į Lietuvą buvo atsiųsta specialiosios paskirties Sovietų Sąjungos desantininkų divizija jaunuolių prievartiniam ėmimui į sovietinę armiją. Lietuvos Respublikos vadovai perspėjo jaunuolius apie grėsmes ir ragino nepaklusti šaukimams į Sovietų Sąjungos kariuomenę. Naktį iš 1991 m. sausio 7-osios į 8-ąją pagrindinėse Vilniaus miesto gatvėse pasirodė daugiau kaip 100 Sovietų Sąjungos kariuomenės tankų ir šarvuočių.

1991 m. sausio 8 d., prisidengusi kainų pakėlimu, tūkstantinė prosovietiškai nusiteikusi minia, protestuodama prieš atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, pabandė veržtis į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos valstybės valdžią. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją kreipėsi į Lietuvos žmones kviesdama atvykti ginti Lietuvos nepriklausomybės. Į kvietimą paremti Lietuvos valdžią atsiliepę vilniečiai, taikiai išstūmė demonstrantus iš parlamento kiemo.

1991 m. sausio 10 d. Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas atsiuntė ultimatyvų raštą, reikalaudamas nedelsiant ir visiškai atkurti Sovietų Sąjungos konstitucijos ir Lietuvos TSR konstitucijos galiojimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atmetė ultimatumą. Kitą dieną, 1991 m. sausio 11-ąją, prosovietinė organizacija „Jedinstvo“ surengė eitynes prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Prieš „Jedinstvo“ minią stojo tūkstančiai Lietuvos nepriklausomybės rėmėjų. Nors buvo susidariusi grėsminga situacija, provokacijų pavyko išvengti.

Tą pačią, 1991 m. sausio 11-ąją, sovietų kariuomenė ėmėsi atviro smurto. Tą dieną sovietų kariai pradėjo užiminėti valstybinių įstaigų pastatus įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose, tarp jų ir Vilniuje. Žmonės rinkosi prie šių pastatų ir, tapę gyvąja barikada, saugojo Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. sausio 11 d. taip pat buvo pabandyta užgniaužti laisvą ir nepriklausomą spaudą. Priešpiet, sovietų kariškiai užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą, o vidurdienį - Spaudos rūmus ir spaustuvę. Buvo pralietas pirmasis kraujas. Sovietų kariškiams užėmus Spaudos rūmus, keletui dienų nutrūko pagrindinių Lietuvos laikraščių leidyba. Tačiau, jau kitą dieną, sausio 12-ąją, pasirodė pirmasis jungtinio laikraščio „Laisva Lietuva“ numeris, atspausdintas lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, kurį parengė 13-os leidinių redakcijos.

Karoliniškės ir Televizijos Bokšto šturmas

Karoliniškių mikrorajone 1981 metais pastatytas aukščiausias statinys Lietuvoje - Vilniaus televizijos bokštas yra kruvinųjų 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykių ir apgintos Laisvės simbolis. Sovietų Sąjungos agresijos dienomis Televizijos bokštas tapo natūraliu taikiniu dėl svarbios jo komunikacinės funkcijos. Užgrobus televizijos bokštą iš Lietuvos radijo ir televizijos būtų atimta transliavimo galimybė, sutrikdyti pagrindiniai informacijos sklaidos kanalai Lietuvos Respublikoje.

Žmonės prie Televizijos bokšto pradėjo budėti dar 1991 m. sausio 9 d. Kelias paras truko nenutrūkstama bokšto sargyba, žmonės buriavosi ir šildėsi prie laužų, nenujausdami artėjančios grėsmės. 1991 m. sausio 13 d. sovietiniai tankai apsupo bokštą ir jį jėga užėmė, kad atimtų iš Lietuvos radijo ir televizijos transliavimo galimybę, o patys galėtų nekliudomai transliuoti sovietinę antilietuvišką propagandą. Bokšto papėdėje gynėjų atminimui įrengtas paminklas. Prabėgo vos pora dienų, ir Televizijos bokšto prieigos vėl dėmesio centre, primindamos istoriją.

Kruvinos nakties chronologija

1991 m. sausio 12 d., šeštadienio, vakaras Lietuvoje nežadėjo kruvinos atomazgos, atrodė, kad įtampa slūgsta, tačiau tuoj po vidurnakčio, ankstyvą sekmadienio, sausio 13-osios rytą, viskas pasikeitė. Apie 1-ą valandą ryto iš Šiaurės miestelio tankai pajudėjo link Televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Televizijos bokšto kryptimi judėjo 16-os tankų ir šarvuočių kolona. Apie 1 val. 36 min. netikėtai nugriaudėjo pirmas tanko šūvis. Apie 1 val. 44 min. sovietų šarvuočiai pasirodė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prieigose, tačiau į pastatą nesikėsino. Nepriklausomybės aikštėje susirinkę žmonės skandavo „Lietuva“.

Tuo metu prie Televizijos bokšto susidarė grėsminga padėtis. Link jo artėjanti tankų ir šarvuočių kolona paleido daugiau pabūklų šūvių. Prie bokšto buvo susirinkę keli tūkstančiai žmonių. Netrukus pasirodė dar daugiau tankų ir šarvuočių, kurie artėjo išvertę teritoriją juosusias tvoras. Tuo metu žmonės jau buvo apjuosę bokštą. Tankai ir šarvuočiai apsupo juos žiedu. Po to sekė apie dvi valandas trukęs smurtas prieš beginklius žmones. Tamsoje blyksčiojo tankų prožektorių spinduliai, griaudėjo pabūklai, kaleno automatai, į žmonių minią skriejo sprogstamieji paketai. Tankai traiškė greta stovėjusį transportą ir judėjo į beginklius žmones, bandančius sustabdyti juos savo kūnais ar plikomis rankomis. Nuo šarvuočių ir iš sunkvežimių iššokę desantininkai, šaudydami iš automatų puolė prie stovėjusių žmonių - mušdami ginklais ir šaudydami automatais, pradėjo beginklius žmones stumti nuo bokšto. Sovietų kariai šaudymą prie bokšto tęsė iki 4 val.

Lietuvos Radijo ir Televizijos pastato užėmimas

1991 m. sausio 13-osios naktį visa Lietuva tapo Lietuvos radijo ir televizijos pastato užgrobimo liudininke. 1 val. 53 min. žurnalistė Eglė Bučelytė tiesioginiame televizijos eteryje pranešė apie pastato puolimą ir perdavė kvietimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatams kaip galima greičiau grįžti į parlamentą. Darbo vietose likę ir į darbą atskubėję žurnalistai, diktoriai, operatoriai, redaktoriai buvo pasiryžę nesitraukti. Tą naktį jį taip pat saugojo beginkliai žmonės.

Netrukus, iš tanko pabūklo, buvo šauta į prie Televizijos pastato susirinkusius žmones, nors šauta be sviedinio, tačiau buvo sužalota daug žmonių, jiems sprogo ausų būgneliai. Desantininkai mėtė sprogstamuosius paketus, girdėjosi automatų šūviai. Sprogstamasis paketas mirtinai sužalojo Alvydą Kanapinską. Viename iš koridorių darbuotojai paslėpė įjungtą televizijos kamerą ir visas pasaulis pamatė, kaip sovietų kariai ieškojo įėjimo į studiją, kurioje tiesioginiame eteryje dirbo ir iki paskutinės minutės įvykius komentavo televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė, pranešinėjusi kaip priešas veržiasi į kabinetus ir užima aukštą po aukšto. Į studiją įsiveržę desantininkai nutraukė visas transliacijas.

Pirma nutrūko Lietuvos radijo transliacija, kur iki paskutinės akimirkos pranešimus skaitė diktorė Bernadeta Lukošiūtė. Šturmo metu, skambėjo padrąsinantys diktorės žodžiai: „Atėjo išbandymų metas. Prie televizijos ir radijo aidi šūviai. Sovietų Sąjunga visa savo jėga ir klasta, kaip ir keturiasdešimtaisiais metais, trypia mūsų laisvę ir orumą. Į mūsų namus ateina okupantai...“

Sausio 13-osios aukos ir atminties išsaugojimas

1991 m. sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato gyvybes paaukojo 14 beginklių Lietuvos laisvės gynėjų, beveik 1.000 jų buvo sužeisti. Žuvusiųjų per Sausio 13-osios įvykius atminimas yra įamžintas prie Televizijos bokšto pastatytais paminklais ir pasodintais ąžuoliukais bei liepa. Jų atminimas gyvas mūsų širdyse. Žuvusiųjų vardais yra pavadintos bokšto prieigose esančios gatvės, įskaitant Karoliniškėse esančias L. Asanavičiūtės, V. Druskio, D. Gerbutavičiaus, R. Jankausko, A. P. Kavoliuko, A. J. Povilaičio, I. Šimulionio, V. Maciulevičiaus gatves.

Visi žuvusieji, išskyrus Titą Masiulį, Alvydą Matulką, Alvydą Kanapinską, Vytautą Koncevičių ir Rimantą Juknevičių, palaidoti Antakalnio kapinėse. Titas Masiulis palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Alvydas Matulka palaidotas Rokiškio Kalneliškių kapinėse. Rimantas Juknevičius palaidotas Marijampolės miesto kapinėse. Alvydas Kanapinskas ir Vytautas Koncevičius palaidoti Kėdainių Kauno gatvės kapinėse.

Sausio 13-osios minėjimai ir pamokos Karoliniškių bei kitose ugdymo įstaigose

Pamokų metu mokiniai prisimins, kaip sunkiai gynėjai gynė laisvę. Pasikartos „Tautišką giesmę“ įrašant praleistus žodžius. Prisimins, kodėl Neužmirštuolė asocijuojasi su sausio 13 diena. Pagerbiant gynėjus, mokiniai išsikirps neužmirštuoles ir prisikabins prie striukių. Integruojant veiklas mokiniai atliks matematikos užduotis, kurios susijusius su pagrindiniais sausio 13 dienos įvykio simboliais. Minintiems Laisvės gynėjų dieną vaikams kartu su tėveliais, 2B klasės mokiniai ir auklėtoja Rasa Judickienė rekomenduoja pasižiūrėti itin jautrų, nuoširdų filmuką apie Sausio 13-osios įvykius, sukurtą pagal Vytauto Landsbergio pasakojimą „Sausio sniegenos“.

Sausio 13-ąją Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos IV c klasės mokiniai su mokytoja Laimute Lumbiene dalyvavo Vaikų literatūros skyriaus organizuotoje popietėje „Kaip aš suprantu Laisvę?“. Skaitydami rašytojo Liudviko Jakimavičiaus literatūros tekstą apie sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto, sužinojo apie lietuvių vienybę. Tokie minėjimai padeda įtvirtinti žinias apie „Laisvės gynėjų dieną“ ir ugdyti pilietiškumą jaunojoje kartoje.

Karoliniškių mikrorajono iššūkiai: Aplinkos tarša ir poveikis ugdymo įstaigoms

Karoliniškės, mikrorajonas, kuriame yra svarbių Sausio 13-osios įvykių vietų, taip pat susiduria su šiuolaikiniais iššūkiais. Šalia Karoliniškių draustinio, Vakarinio aplinkkelio ir gyvenamųjų namų, netoli vaikų darželio „Medynėlis“ ir „Ryto“ progimnazijos, egzistuoja didelis šiukšlynas. Vilnietė Jurgita Jurevičiūtė nuo balandžio laukia, kol Vilniaus miesto savivaldybė imsis realių veiksmų, kad šios piktžaizdės neliktų. „Jis bus nedelsiant likviduotas, kadangi ne tik daroma žala gamtai, bet ir kyla pavojus gyventojų saugumui“, - sakė vicemeras V. Kol gavo pirmąjį atsakymą, užtruko. Karoliniškių mikrorajono seniūnas Tomas Lilas patvirtino, kad „teritorija išties baisi, galima sakyti, miesto širdyje“.

Kilusio gaisro dūmai toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai rekomenduojama ugdymo procesą vykdyti nuotoliu, o į sąraše esančias ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikų pagal galimybes nevesti. Karoliniškių gimnazija, Vilniaus Pilaitės gimnazija ir kitos įstaigos perėjo į nuotolinį ugdymą, siekiant apsaugoti vaikus ir personalą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ketvirtadienį atlieka patalpų oro tyrimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iki bus gauti tyrimų rezultatai, tebegalioja Vilniaus miesto savivaldybės rekomendacija ugdymo procesą vykdyti nuotoliu.

Kietųjų dalelių koncentracija Savanorių pr. oro kokybės tyrimų stotyje kovo 28 d., 2-4 val. nakties sumažėjo iki saugaus lygio ir siekė tik 8-40 µg/m³. Gaisras Panerių gatvėje, „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje, kurioje įsikūrusi įmonė UAB „Ruvis“, buvo likviduotas kovo 28 d. 5.32 val.

Ugdymo įstaigos, paveiktos taršos Karoliniškėse ir aplink

Šiame kontekste, Karoliniškių mikrorajone ir aplink jį veikiančios ugdymo įstaigos susiduria su realiais aplinkos iššūkiais. Žemiau pateikiamas sąrašas įstaigų, kurios buvo įtrauktos į padidėjusios oro taršos poveikio zonas:

Švietimo įstaigas galima pasitikrinti ir gaisro taršos poveikio zonos žemėlapyje. Vilniečiai (ir ne tik), auginantys vaikus, vargu ar galės ramiai jaustis, kol neišgirs atsakymų ir kol bus užtikrinta saugi aplinka jų vaikams.

Atsiliepimai ir tėvų rūpesčiai dėl darželių Karoliniškėse

Tėvų diskusijos atspindi rūpestį dėl vaikų gerovės ir ugdymo kokybės Karoliniškių darželiuose. „Mielos Mamytės, kurį iš šių darželių rinktumėtės: Delfinuką ar Medynėlį?“, - klausia viena mama. Kiti tėvai svarsto apie kalbinių grupių pasirinkimą: „Vaikams svarbu draugai, tai jei vaikas dar nekalbantis tai galima vesti i rusu grupe, bet jei kalba ir rusu k nemoka, tai jam bus be proto sunku susirasti draugu, liudes ir bus darzelis trauma.“ Šios diskusijos rodo, kad tėvams svarbu ne tik darželio reputacija, bet ir vaiko socialinė adaptacija. Kaip teigė viena mama, „Mes nevedėm savo zuikio, nes nenorėjau rizikuoti, kol kleckas mažas. Kai bus vyresnis, mokės kalbėt, pastovės už save, tada jau galima bus svarstyti.“ Šie tėvų nuogąstavimai pabrėžia, kad darželio pasirinkimas yra atsakingas sprendimas, turintis didelės įtakos vaiko ankstyvajai patirčiai ir vystymuisi, ypač tokioje aplinkoje, kuri kartais susiduria su aplinkosaugos iššūkiais.

tags: #karoliniskiu #vaiku #darzelis #sausio #13

• kaip gauti akademines atostogas nėštumo metu
• Sužinokite daugiau apie Andy Khawaja ir jo verslo iššūkius
• patarimai tėvams, kai vaikas ožiuojasi
• Išsami apžvalga: BABĒ Raminamasis Micelių Prausiklis Gelis
• Kodėl skaitytojai pamilo „Blogiausius pasaulyje vaikus“?