Jubiliejaus istorija siekia Senojo Testamento laikus. Tai yra laikas, kai buvo švenčiami ypatingi metai, turintys didelę dvasinę ir socialinę reikšmę. Mozės Įstatymas žydų tautai nurodė švęsti jubiliejaus metus: „Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįžkite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas jūsų į savo šeimą.“ (Kun 25, 10-14). Jubiliejiniai metai buvo atkuriamo teisingumo, susitaikymo, skolų ir bausmių dovanojimo metai.

Senojo Testamento jubiliejiniai metai būdavo skelbiami trimitu, padarytu iš avino rago, hebrajų kalba vadinamu yobel. Rago balsas skelbdavo Sutaikinimo dieną (Jom Kipur). Nors žodžio „jubiliejus“ kilmė yra ginčytina, jis kildinamas būtent iš šio hebrajiško žodžio, reiškiančio avino ragą. Šią tradiciją krikščionys perėmė iš Išrinktosios tautos, o Katalikų Bažnyčioje toks Jubiliejus pradėtas švęsti nuo 1300 m., kai popiežius Bonifacas VIII paskelbė pirmuosius eilinius Jubiliejinius metus.
Jubiliejaus metai - tai Šventieji metai, mūsų laikais skelbiami kas 25 metus arba ypatingoms metinėms paminėti. Tai ypatingas laikas piligrimystei, malonės dovanoms ir tikėjimo atnaujinimui. 2025-ieji metai yra ne tik piligrimystės, bet ir atsivertimo bei vidinio atsinaujinimo metai, todėl visi kviečiami atnaujinti savo tikėjimą bei drąsiau imtis artimo meilės darbų.
Skelbiama Jubiliejaus atidarymo data - 2024 metų gruodžio 24 dieną, uždarymo - 2026 metų sausio 6 d. Jubiliejaus pradžią skelbia Šv. Petro bazilikos Šventų durų atvėrimas, po to vyskupai atveria Šventas duris katedrose ir didžiosiose bazilikose visame pasaulyje.
Šventosios durys yra galingiausias Jubiliejaus ženklas, nes galutinis piligrimų tikslas yra jas pereiti. Piligrimystė yra atsivertimo, savo būties perkeitimo patirtis. Lietuvoje 2025 m. jubiliejui vyskupų konferencija patvirtino 20 šventovių, kurioms suteiktas jubiliejinis statusas:

Rugsėjo 8 d. Lietuvoje pažymimas Švč. Mergelės Marijos gimtadienis, liaudyje vadinamas Šilinėmis. Ši šventė istoriškai glaudžiai susijusi su Šiluvos atlaidais. Pasakojama, kad Šiluvoje apie 1608 metus Švč. Mergelę Mariją pamatė kaimo piemenys. Šis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas buvo pirmasis Europoje, tapęs stipriu impulsu atstatyti katalikų bažnyčią. Šiandienė Šiluvos bažnyčia - Švč. M. Marijos gimimo bazilika - yra viena svarbiausių piligrimystės vietų, kurioje kasmet švenčiami didieji atlaidai.
| Šventės aspektas | Istorinė reikšmė |
|---|---|
| Jubiliejus | Atleidimo, teisingumo ir atsinaujinimo metai |
| Šilinės | Marijos gimimo šventė, svarbi ūkio darbų atskaita |
| Piligrimystė | Dvasinė kelionė per Šventąsias duris |
Tikintieji, vilties piligrimai, kviečiami leistis į kelionę, lankyti šventąsias vietas, dalyvauti šv. Mišiose ir gauti visuotinius atlaidus. „Nuo šiol leiskimės patraukiami vilties, kad ji per mus pasklistų tiems, kurie jos trokšta. Tegul mūsų gyvenimas jiems byloja: „Pasitikėk Viešpačiu ir būk stiprus! Turėk drąsos ir pasitikėk Viešpačiu!“ (Ps 27, 14).
tags: #marijos #gimimo #jubiliejus