Karas - konfliktas tarp valstybių, tautų bei kitų etninių, politinių ar socialinių grupių, kuriame organizuotai naudojami ginklai ir fizinė jėga. Karai beveik visada pareikalauja daugelio žmonių gyvybių. Nuo pat senovės šis reiškinys tampa žmonijos tragedija, paliekančia neišdildomus randus ne tik fizinėje aplinkoje, bet ir kolektyvinėje pasąmonėje.

Kariaujančios pusės paprastai užima tam tikrą teritoriją, kurią gali laimėti ar prarasti, be to, kiekviena pusė turi lyderį arba vadovaujančią organizaciją, kuri gali pasiduoti arba žlugti, taip užbaigiant karą. Karas dažniausiai susideda iš karinių kampanijų serijos, kuriose kovojama dėl suvereniteto, teritorijos, išteklių, religijos, ideologijos ar kitų prieštaravimų.
Kai karta, tiesiogiai susidūrusi su kolektyvinėmis trauminėmis patirtimis, nepajėgia autentiškai išgedėti jų sukelto sielvarto ir jo užbaigti, nesuvirškinta trauma perduodama kitai kartai kaip „nebaigtas reikalas“. Jei politinė vadovybė ir visuomenė neturi geros valios praeičiai įveikti, visuomenės diskurse įsivyrauja pažeminimo, bejėgiškumo, įniršio, kartėlio ir anihiliacijos baimės jausmai.
Priešingai negu neautentiškas, autentiškas gedulas yra nukreiptas praeities įveikai. Jeigu trauma susijusi su žmogaus smurtu, agresorius turi prisipažinti prasikaltęs, stebėtojas - paliudyti įvykį, o auka turi gauti kompensaciją. Kai šių procesų nėra, visuomenė ima gyventi išlikimo režimu ir stagnacija.
Šiuolaikiniai karai persikelia į informacinę erdvę. Informacinio karo tikslas - keisti priešiškos visuomenės dvasines ir moralines nuostatas, jų pažiūras bei įsitikinimus. Šis kovos būdas veikia be logikos ir įrodymų, primesdamas psichologinę būseną ir manipuliuodamas jausmais.
Kadangi karas yra ne tik fizinis sunaikinimas, bet ir psichologinis gniuždymas, propagandos specialistai dažnai išnaudoja kolektyvines traumas politinėms manipuliacijoms. Kai visuomenę slegia neišgedėtas sielvartas, ji gali užstrigti pagrindinėmis prielaidomis pagrįstoje dinamikoje, kas dažnai priveda prie regresijos į ankstyviausius raidos etapus.
| Karo tipas | Pagrindinė charakteristika |
|---|---|
| Gynybos | Siekiama išsaugoti teritorinį vientisumą. |
| Puolimo | Siekiama užimti išteklius ar pakeisti politinę santvarką. |
| Asimetriškas | Kovojančių pusių galimybės ir ginkluotė smarkiai skiriasi. |
Dėl technologijų pažangos šiuolaikiniame kare „blickrygo“ schema dažnai neveikia. Bet koks priešo pajėgų judėjimas operatyvinėje gilumoje fiksuojamas dronais ir palydovais, todėl didelių pajėgų sutelkimas tapo itin pavojingu. Poziciniame kare, kuriame viską lemia artilerija, dronai ir tikslūs smūgiai, puolimai mažomis pėstininkų grupėmis atneša milžiniškus nuostolius.
Karas yra „nakties, karo ir mirties laikas“, kuris atmeta gyvenimo tęstinumą. Pasaulio virsmas laboratorija, kuriame jėgos išlaisvinimas vyksta per prievartą, rodo, jog karinis konfliktas yra pražūtingas kelias, nešantis tik destrukciją ir kančią, kurios pasekmės jaučiamos dešimtmečius.