Mokslininkai įsitikino, kad meile ir parama grįstas laisvas auklėjimas teigiamai veikia vaikų ateitį - suaugę jie jaučiasi laimingi bei lydimi sėkmės. Kobės universiteto mokslininkai apie santykius su tėvais vaikystėje bei auklėjimo metodus apklausė 5 tūkstančius moterų bei vyrų. Paaiškėjo, kad auklėtiems pagal meilės ir palaikymo metodą žmonėms dabar geriau sekasi darbe, mokamas didesnis atlyginimas ir jie jaučiasi daug laimingesni už pagal kitus metodus išauklėtus bendraamžius.

Vis daugiau tėvų, pedagogų ir psichologų sėkmingai taiko tyrimais grįstus drausmės modelius, kuriuos vienija trys elementai: ryšys, bendravimas ir gebėjimai. Tyrimas išskyrė penkis pagrindinius auklėjimo stilius:
Amerikos pediatrų akademijos specialistai po ilgo tyrimo nustatė, kad gerai vaiko psichikos raidai didžiulę įtaką turi tėvo vaidmuo. Jis itin svarbus skatinant atžalą ieškojimams bei rizikai. Mama vaikui suteikia saugumo ir nuspėjamumo jausmą. Pastebėta, kad abiejų tėvų reguliarus bendravimas su atžala šiai padeda suaugus išvengti elgesio problemų.
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Joje vaikas mokosi bendrauti, pažinti pasaulį, perima vertybes ir normas. Svarbu atminti, kad nenutiks nieko baisaus, jei jūsų vaikai dėl ko nors nusimins. Kartais būtent šie nemalonūs jausmai paskatina žmones keistis. Turbūt suprantama, kad jūsų vaikai išsiugdys atsparumą tik patirdami nemalonius jausmus, o ne jūsų saugomi nuo bet kokio nusiminimo.

Nėra lengva įtikėti, kad vaikai gali ko nors išmokti be skausmo ar gėdos. Kai tik pradedate vietoj bausmių taikyti pasekmes, dažnai jūsų balso tonas gali skambėti kaip kaltinantis. Vietoj to ramiai pakartojote šeimos taisyklę ir nedarėte nieko daugiau. Pasekmės turi būti susijusios su elgesiu, pagrįsto masto, pagarbios vaiko atžvilgiu ir žinomos iš anksto.
| Auklėjimo stilius | Poveikis vaikui |
|---|---|
| Autoritetingas | Savarankiški, pasitikintys savimi, emociškai stabilūs |
| Autoritarinis | Paklusnūs, bet nerimastingi, linkę į depresiją |
| Permisinis | Impulsyvūs, sunkiai kontroliuoja elgesį |
Vaikų emocinė disreguliacija yra problema, kuri trukdo tinkamai valdyti emocijas ir reaguoti į išgyvenimus. Šiai būklei būdingi dažni pykčio protrūkiai, stiprios emocinės reakcijos ir sunkumai nusiraminti. Ankstyva intervencija padeda spręsti problemas dar vaikystėje ir užkerta kelią rimtesniems emociniams bei elgesio sunkumams.
Globėjai turėtų skatinti emocijų supratimą nuo kūdikystės - kalbėti apie jausmus, aptarti emocijas knygose ir filmukuose. Sveika emocinė reguliacija apima emocijų atpažinimą, tinkamą išraišką ir ryšį su kūno pojūčiais.