Finansavimas savivaldybės globos namams: kaip užtikrinti orią senatvę
Visuomenėje senstant, klausimas apie orią senatvę ir tinkamą priežiūrą tampa vis aktualesnis. Daugelis šeimų susiduria su dilema, kai garbaus amžiaus artimiesiems prireikia nuolatinės slaugos ar globos, kurios namų sąlygomis užtikrinti nebeįmanoma. Tokiu atveju socialinės globos namai tampa viena iš realiausių išeičių. Tačiau viešojoje erdvėje sklandantys mitai apie „valdiškus namus“ ir dideles kainas dažnai sukelia nerimą. Svarbu suprasti, kad Lietuvoje egzistuoja mechanizmai, leidžiantys gauti valstybės ir savivaldybių finansuojamą globą, kuri žmonėms dažnai vadinama „nemokamais senelių namais“, nors tikslesnis terminas būtų - kompensuojama arba subsidijuojama globa.
Pirmiausia būtina išsklaidyti mitą, kad socialinė globa gali būti visiškai nemokama visiems. Lietuvoje galioja solidarumo principas ir aiškiai apibrėžta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka. Valstybiniuose ar savivaldybių pavaldumo globos namuose, o taip pat ir privačiose įstaigose, turinčiose sutartis su savivaldybėmis, mokėjimo sistema yra griežtai reglamentuota.
Kaip apskaičiuojamas mokestis už globą?
Asmuo už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų savo gaunamų pajamų. Tai apima senatvės pensiją, šalpos pensijas ir kitas reguliarias išmokas. Svarbu paminėti, kad jei asmuo gauna tikslinę kompensaciją slaugos ar priežiūros išlaidoms padengti, 100 procentų šios kompensacijos taip pat skiriama globos įstaigai. Taigi, senjorui lieka 20 procentų jo asmeninių pajamų (pensijos) asmeninėms išlaidoms - vaistams, higienos reikmenims ar skanėstams.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra apie 1300 eurų per mėnesį, o jeigu negalia sunki ir reikalauja daugiau priežiūros - apie 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose: maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Kainų pavyzdžiai ir pokyčiai
Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja - vienur gyvenimas kainuoja apie 900 eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. Kainos taip pat priklauso nuo teikiamų paslaugų: medicininė priežiūra ar slauga (priklausomai nuo poreikių). Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga nuolatinė slauga.
Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad šiemet socialinės globos kaina senyvo amžiaus asmeniui be sunkios negalios siekia 1 722 eurus (pernai - 1 610 eurų), o su sunkia negalia - 1 853 eurus (pernai - 1 731 eurą) per mėnesį. „Vievio namuose“ bazinių paslaugų kaina senjorui su negalia nuo šių metų sausio siekia 2 050 eurų per mėnesį (pernai - 1 900 eurų), su sunkia negalia - 2 250 eurų (pernai - 2 100 eurų). „Maždaug 8 proc. kainų pokytį lėmė didėjęs darbo užmokestis, brangę maisto produktai, priežiūros priemonės, padidėjęs pridėtinės vertės mokestis šildymui ir kt.“ - vardijo D. Vaickė.
Tuo metu biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto globos namai“ direktorius Andrius Simaitis skaičiavo, kad nuo 2025 m. gruodžio 1 d. globa mėnesiui senyvo amžiaus žmogui ar asmeniui su negalia kainuoja 1 593 eurus (iki tol - 1 070 eurų). Jei asmuo turi sunkią negalią, globa mėnesiui kainuoja 1 849 eurus (iki tol - 1 209 eurus). Taigi globa brango net 523 ir 640 eurų.
Alytaus rajone įsikūrusių senelių namų „Atesys“ direktorė Emilija Žukauskaitė nurodė, kad nuo šių metų kainos taip pat kilo. Jei pernai vieta gyventojams be negalios kainavo 1 650 eurų, tai šiemet - 1 740 eurų. O turint sunkią negalią kaina kilo nuo 1 750 iki 1 840 eurų. Tad bendrai vietos senelių namuose šiemet brango 90-150 eurų už mėnesį.
Pavyzdžiui, privačiuose senelių slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (SPS-1), ilgalaikės ir trumpalaikės globos kaina per mėnesį yra 1450 €. Asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (SPP-2), ilgalaikės ir trumpalaikės globos kaina per mėnesį yra 1250 €.
Kaip apmokama vieta socialinės globos namuose?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, paslaugų kainos gali atrodyti didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Tačiau valstybė teikia kompensacijas, kurios padeda padengti šias išlaidas. Mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu, kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaičiuota ne daugiau kaip 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose. Taigi, net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Socialinė parama ir papildomi mokesčiai
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
A. Simaitis paminėjo, kad gyventojai, kuriems yra nustatytas nuolatinės socialinės globos poreikis, gali pretenduoti į savivaldybės finansuojamą vietą globos namuose. Tokiu atveju reikia kreiptis į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kuris vertina situaciją ir priima sprendimą dėl globos skyrimo bei finansavimo. Jei asmuo yra senyvo amžiaus arba su negalia, savivaldybė finansuoja iki 1 480 eurų per mėn. Jei asmuo turi sunkų neįgalumą, pernai valstybė padengdavo iki 1 100 eurų, šiemet - iki 1 169 eurų. Jei gavus vieną iš šių paramų visa paslaugos kaina vis tiek nepadengiama, likusią dalį turi sumokėti pats asmuo.
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Taip pat svarbu žinoti, kad už gyventi socialinės globos namuose reikia mokėti 80 proc. visų savo gaunamų pajamų, 100 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos (jei tokią gauna) ir 1 proc. nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą normatyvą.
Kaip gauti vietą savivaldybės globos namuose?
Ne kiekvienas senjoras gali automatiškai pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą globos namuose. Nesavarankiškumas yra esminis faktorius. Procesas, norint gauti siuntimą į valstybės finansuojamus globos namus, yra biurokratinis ir reikalauja tam tikro laiko.
- Pirmasis žingsnis - asmuo (arba jo globėjas, įgaliotas atstovas, artimasis) turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybės Socialinės paramos skyrių.
- Pateikus prašymą, per nustatytą terminą (paprastai per 10-14 dienų) į asmens namus atvyksta socialinis darbuotojas. Jo tikslas - įvertinti asmens socialinės globos poreikį.
- Be socialinio darbuotojo išvadų, reikės pateikti ir medicininius dokumentus. Svarbiausia yra šeimos gydytojo išduota pažyma (forma Nr. 027/a), kurioje nurodytos diagnozės, vartojami vaistai ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis, kuriomis galėtų užkrėsti kitus gyventojus.
- Surinkus visus dokumentus, savivaldybės komisija priima sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo. Jei sprendimas teigiamas, išduodamas siuntimas į konkrečius globos namus.
Alternatyvos ir laukimo eilės
Viena didžiausių problemų Lietuvos socialinės globos sistemoje - laukimo eilės. Į populiarius, geriausią reputaciją turinčius valstybinius senelių namus eilėje gali tekti laukti nuo kelių mėnesių iki metų ar net ilgiau.
Sprendimas yra paslaugų pirkimas iš privačių įstaigų. Jei savivaldybė nustato, kad asmeniui reikalinga ilgalaikė globa, bet savo pavaldumo įstaigose vietų neturi, ji gali (ir privalo) pasiūlyti alternatyvą. Tačiau čia yra niuansas: privačių namų kaina dažnai viršija savivaldybės nustatytą maksimalų įkainį. Susidariusį skirtumą turi padengti pats asmuo (iš likusių 20% ar santaupų) arba jo artimieji.
Valstybės kompensacija taikoma ir privačiuose socialinės globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Trumpalaikė globa ir asmeninės nuosavybės išsaugojimas
Taip, egzistuoja „trumpalaikė socialinė globa“. Ji skirta tais atvejais, kai šeimos nariai, prižiūrintys senjorą, laikinai negali to daryti (pvz., dėl komandiruotės, ligos ar atostogų). Ši paslauga vadinama „atsikvėpimo paslauga“. Ją taip pat iš dalies gali finansuoti savivaldybė.
Asmuo, persikeldamas į globos namus, nepraranda nuosavybės teisės į savo turtą. Butas lieka jam. Jis gali būti nuomojamas (gautos pajamos skaitysis kaip asmens pajamos ir 80% jų reikės skirti globos namams) arba paliekamas tuščias.
Emociniai ir praktiniai aspektai
Sprendimas persikelti į senelių namus dažnai būna emociškai sunkus tiek pačiam senjorui, tiek jo artimiesiems. Tai nėra tik gyvenamosios vietos pakeitimas; tai gyvenimo būdo lūžis. Atviras pokalbis yra būtinas. Nereikėtų senjorui meluoti, kad jis vežamas į „sanatoriją“ ar „ligoninę trumpam patikrinimui“. Toks melas vėliau sukelia didelį nepasitikėjimą ir pyktį.
Praktinėje pusėje - svarbu tinkamai atrinkti daiktus. Dauguma globos namų leidžia ir net skatina atsivežti asmeninių daiktų: mėgstamą fotelį, nuotraukų rėmelius, radijo imtuvą ar televizorių, knygas. Tai padeda sukurti namų jaukumo jausmą naujoje, svetimoje aplinkoje.
Veiklos ir užimtumas globos namuose
„Vievio namuose“, pasak atstovės, veikia restoranas, grožio salonas, masažo kabinetas, skaitykla, maldos kambarys. Šiltuoju metu senjorai leidžia laiką uždarame kieme - šiltnamyje augina daržoves, sportuoja, renkasi terasoje arbatai ar dainoms. Gyventojai aktyviai dalyvauja kūrybinėse veiklose, terapijose, žaidimuose, koncertuose, bendrauja su terapiniais gyvūnais.
„Mūsų globos namuose gali apsigyventi iki 160 senjorų. Šiuo metu norinčiųjų čia apsigyventi - daugiau nei galime priimti, yra susidariusi laukiančiųjų eilė“, - neslėpė D. Vaickė.
Senelių namuose „Atesys“ gyventojai maitinama 4 kartus per dieną, kuria spektaklius, dalyvauja muzikos, maisto ar rankdarbių užsiėmimuose, piešia, sprendžia galvosūkius, švenčia gimtadienius: „Šiuo metu mūsų senelių namuose gyvena 32 gyventojai. Visada turime laukiančiųjų. Laukimo laikas paprastai svyruoja nuo 2 iki 6 mėn. Kai žmogus pageidauja konkretaus kambario, laukimas gali užtrukti ir ilgiau.“
A. Simaitis neslėpė, kad laisva vieta atsiranda tik tuomet, kai globos namuose gyvenęs asmuo miršta ar išvyksta, todėl laukimo laiko prognozuoti neįmanoma. „Asmuo ar jo artimieji turi teisę patys pasirinkti globos įstaigą, kurioje nori apsigyventi. Jei pasirenkami konkretūs globos namai, tenka laukti, kol juose atsiras laisva vieta. Taip pat galima rinktis tą įstaigą, kurioje vieta atsilaisvina greičiausiai“, - komentavo „Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius.
Dauguma globos namų gyventojų gyvena dviviečiuose ir triviečiuose kambariuose, aprūpintuose pagrindiniais baldais. Gyventojams užtikrinama saugi, specialiems poreikiams pritaikyta patogi, jauki, privatumą garantuojanti aplinka bei būstas. Gyventojai maitinami valgykloje, o negalintys vaikščioti maistą gauna į kambarį ir esant reikalui gali būti pamaitinti.
Svarbu, kad globos namuose būtų sudarytos sąlygos aktyviam laisvalaikiui. Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialiniu darbuotoju: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t.
Patekimas į valstybės finansuojamus globos namus yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir žinių, tačiau tai yra teisėta ir oriai senatvei užtikrinti skirta socialinė garantija.
tags: #kaip #vyksta #finansavimas #savivaldybeje #globos #namams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
