Kūdikio raidos ypatumai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais
Pirmieji gyvenimo metai - tai nuostabus ir intensyvus kūdikio vystymosi laikotarpis, kupinas atradimų ir naujų gebėjimų. Nors pirmaisiais mėnesiais kūdikis daugiausia miega, jo raida vyksta nuolatos. Jau antrojo ir trečiojo gyvenimo mėnesio kūdikis vis daugiau laiko praleidžia būdraindamas, jo reakcijos į aplinką tampa žvalesnės.
Šiuo laikotarpiu spontaniškus judesius pradeda keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai. Kai kurie kūdikiai jau atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių, pavyzdžiui, siekdami rankomis kelių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami paskatinti šį įgūdį, nepamirškite retkarčiais pasiūlyti pažaisti padėtyje ant šono.
Paguldytas ant pilvuko, kūdikis turėtų išmokti ne tik išlaikyti galvytę pakėlęs, bet ir dairytis aplink. Jei padėsite prieš jį barškutį, jis turėtų palenkti galvytę žemiau, kad geriau jį apžiūrėtų. Labai gerai, jei mažylis nusprendžia žaisliuką pasiekti rankomis ir, prisitraukęs, jį patyrinėti burnytėje.
Buvimas ant rankų taip pat nepaprastai svarbus mažylio judesių vystymuisi. Jei teisingai nešiosite savo kūdikį, prilaikomą ties pečiais, už pažastų ir dubens, trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis.
Savireguliacijos svarba ir sunkumai
Kai kurie kūdikiai ateina į pasaulį turėdami vadinamojo savireguliavimo sunkumų. Toks naujagimis yra neramus, dažnai verkia ir sunkiai numaldomas. Jis laiku nesuformuoja valgymo, miego įpročių. Mamai tampa sunku „skaityti“ ir interpretuoti jo siunčiamus signalus, todėl ji bando atspėti, ko mažyliui reikia. Kūdikis sukniurks - mama kiša krūtį ar buteliuką, arba bando migdyti sūpuodama. Jei mama atspėjo, kūdikis nurimsta, bet jeigu ne - jis pradeda dar labiau verkti, mama nervinasi, tą patį jausmą perduoda mažyliui, ir namuose įsivyrauja chaosas. Kūdikį mama supa, linguoja, o jis galbūt tuo metu nenorėjo būti aktyvinamas.
Dirglūs kūdikiai gali būti neišnešioti naujagimiai - kuo labiau neišnešioti, tuo ilgiau užtrunka, kol jie pagauna miego ir valgymo ritmą. Kai kurie dirglūs kūdikiai gali turėti ir raidos sutrikimų.
Klaidų vengimas maitinant ir migdant
Labai dažnai, kalbant apie dirglų kūdikį, mamos daro klaidą: nesupratusios, ko jis iš tiesų nori, vis bando pamaitinti. Paprastai išeina priešingas variantas: užuot nusiraminęs, permaitintas mažylis tampa dar dirglesnis, nes jam gali skaudėti pilvą, ima atpylinėti. Prievarta maitinant kūdikį, galima sukelti rimtų problemų. Kuo mažesnis kūdikis, tuo lengviau nuspėti jo norus, mamos užduotis - padėti mažyliui įgyti savireguliavimo mechanizmą, išmokyti atpažinti savo pojūčius ir tinkamai juos parodyti.
Vertinant siūlymus maitinti kūdikius „pagal poreikį“, t. y. kada ir kiek jie nori, svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vaikelis vystosi įprastai, šios rekomendacijos jam tinka. Tačiau yra kūdikių, kurie neturi savireguliavimo mechanizmo. Jeigu kūdikio verksmą bandome nuraminti tik maistu, darome didžiulę klaidą. Vaikas nesuformuoja savo noro valgyti, nes mes per prievartą „kemšame“. Mažylis jau nebesugeba suvokti, kiek maisto jam iš tiesų reikia.
Vyresnio vaiko maitinimas per prievartą gali būti įvardijamas kaip tam tikra smurto forma prieš jį. Jei mamos nesugeba „perskaityti“ vaiko norų ar jis negali jų aiškiai išreikšti, rekomenduojama laikytis maitinimo ritmo ir režimo.
Lygiai tas pats pasakytina apie miegą. Tėvai neretai pasakoja, kad, užmigdę kūdikį, vaikšto pirštų galais, kad tik jis nepabustų, nes atseit jų mažylis labai jautrus garsams. Tai rodo, kad signalai, kurie pasiekia kūdikio ausis, per daug jį dirgina ir neleidžia nusiraminti nervų sistemai.
Miego ritmas turėtų atsirasti natūraliai: naujagimis miega tik pavalgęs, vėliau poilsio laikas trumpėja. Jeigu kūdikiui sunku pačiam suformuoti miego ritmą, tėvai tam ir yra, kad padėtų nusistatyti poilsio režimą - migdykite vienu ir tuo pačiu metu.
Refleksai ir kūdikio judesiai
Neretai tėvai skundžiasi, kad kūdikiai skėsčioja rankomis ir taip daro „nei iš šio, nei iš to“. Tai įgimtas refleksas, išlikęs per evoliuciją: kai išsigąstame, mūsų organizme pradeda gamintis hormonas adrenalinas ir mes esame pasiruošę kovoti su pavojais. Būna kūdikių, kurių savireguliavimo procesas sutrikęs, jie reaguoja į bet kokį garsą kaip į išgąstį.
Mažyliai nesugeba intuityviai vertinti signalo ir suvokti, ar jis pavojingas, nesuvokia, kad šalia yra mama, kuri apgins nuo visų pavojų. Nuo maždaug ketvirto-šešto gyvenimo mėnesio kūdikis paprastai rankomis skėsčioja mažiau, nes gauna vis daugiau informacijos apie pasaulį ir pamažu pradeda skirti, kas pavojinga, o kas ne.
Šis naujagimystės refleksas (Moro) praeina, bet baimės jausmas išlieka visam gyvenimui. Be skėsčiojimo rankomis (Moro reflekso), pasitaiko ir kitokių baimės raiškos formų.
Kūdikio kūno kalba: ką reiškia jo judesiai?
Kojyčių makalavimas: Jei mažylis patenkintas ir šypsosi, tikriausiai jis rodo, jog norėtų pažaisti. Bet jei jis neramus ir virkčioja, spardymasis rodo, jog jam kažkas nepatinka. Problema galbūt slypi diegliukuose, o gal tiesiog prikrautose sauskelnėse. Gal mažyliui nepatinka nepatogi raukšlė automobilio kėdutėje.
Galvytės daužymas: Kai kurie kūdikiai metodiškai daužia galvytę į kietas grindis arba lovytės grotas. Akivaizdu, kad jiems neskauda. Tačiau negalima to visiškai ignoruoti. Jei kūdikis daužo galvytę ilgą laiką ir nelabai domisi žaidimu su žmonėmis ar žaisliukais, reikėtų atkreipti pediatro dėmesį. Tai gali būti galvos skausmo išraiška, kurį galbūt sukelia sutrikusi galvos skysčio cirkuliacija.
Ausų tampymas: Daugeliui tėvų tai sukelia įtarimą dėl ausų uždegimo, bet dažniausiai kūdikis būna tiesiog atradęs, kad turi ausis. Pasak tyrimų, jei ausų tampymas - vienintelis simptomas, didžiajai daliai vaikų ausų uždegimas nenustatomas. Kai kurie kūdikiai itin įnirtingai „užgula“ savo ausis, kai jiems dygsta dantys.
Kūno lenkimas ar „lankstymasis“: Tokia padėtis paprastai reiškia diskomfortą pilvo srityje - gal tai susikaupusios dujos, gal užkietėję viduriukai. Jei kūdikį kamuoja vidurių užkietėjimas, pasitarkite su pediatru.
Sugniaužti kumštukai: Daugelis naujagimių laiko sugniaužę kumštukus net ilsėdamiesi. Kol kas mažylio rankos nelabai ką daugiau ir sugeba, mat plaštakų ir pirštukų judinimui reikia brandesnės nervų sistemos ir sudėtingesnių smegenų funkcijų. Kūdikiai delniukus atveria apytikriai 8 savaitę, o siekti ir čiupti pradeda 3-4 mėnesių. Kita vertus, sugniaužti kumštukai retkarčiais gali reikšti ir stresą, įtampą ar netgi alkį.
Moro refleksas: Tai tipiškas naujagimių refleksas, kai kūdikis, paleistas iš rankų, staiga sumosuoja rankytėmis ir pats to išsigandęs plačiai atmerkia akis. Šio reflekso prasmė tokia, kad paleistas iš rankų kūdikis staiga galėtų ir vėl į ką nors įsikibti.
Kūdikio raida: 12 pirmųjų mėnesių
Dauguma kūdikio judesių pirmaisiais mėnesiais yra spontaniški, ritmiški, neilgai trunkantys ir nevisiškai valdomi. Kūdikis reaguoja į garsus, suklūsta išgirdęs naują garsą. Jis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai dažnai būna platūs ir nekoordinuoti.
Pusę metų sulaukęs kūdikis ima intensyviai pažinti aplinką per burną. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Jis daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria, kad atkreiptų kitų dėmesį.
Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas. Nuo 6-7 mėnesių kūdikis pradeda šalintis svetimo žmogaus ir jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Noras daugiau pažinti ir pasiekti skatina mažylį išbandyti naujus judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais.
Kalboje vyrauja „dainuojantys“ tonai. Vėliau gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti apie 40 garsų.
Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai tampa vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus.
Žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Dažnos nuotaikų kaitos, ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
