Gimdymo procesas yra vienas iš sudėtingiausių ir intensyviausių patyrimų, su kuriuo susiduria tiek kūdikis, tiek mama. Nors šiuolaikinė medicina siekia užtikrinti kuo saugesnį gimdymą, kartais net ir ilgai lauktas ir kruopščiai planuotas procesas gali sukelti iššūkių. Šioje straipsnyje nagrinėsime, kaip sunkus gimdymas gali atsiliepti kūdikiui, kokias pasekmes tai gali sukelti ir kaip osteopatija gali padėti atstatyti harmoniją kūdikio organizme.
Osteopatas Ježi Rungo teigia, kad „gimdymo padarinių būna įvairių ir jie gali būti ne visada teigiami, osteopato tikslas - tą sveikatą, kurią žmogus turi iš prigimties, grąžinti į savo vagą.“ Gimdymas nėra malonus pasivaikščiojimas parke, tai sunkus darbas, kurio metu kūdikis ir mama patiria didelį fizinį krūvį.

Kartais kūdikio iškart po gimimo išvaizda gali signalizuoti apie sunkų gimdymo kelią. „Mėlynės kaktytėje ir pakaušyje rodo, kad vaikelis nukeliavo labai sunkų kelią,“ - pastebi specialistai. Net jei kūdikis pagal Apgar skalę įvertintas aukštais balais (pvz., 9 balais, kaip Kamilė), tai nereiškia, kad gimdymo metu nepatyrė streso ar įtampos.
Mama Raminta, auginanti dviejų mėnesių Kamilę, pastebi, kad jos dukrytei prasideda pilvuko skausmai, o prieš miegą ji verkia apie 40 minučių. Nors kūdikis šiaip ramesnis, šie simptomai gali būti susiję su gimdymo metu patirtomis traumomis.
Osteopatijos apžiūros metu specialistas gali pastebėti fizinius ženklus, rodančius gimdymo poveikį. „Vizualiai matyti, kad vaikelio galvytė šiek tiek netaisyklingos formos, mažoka simetrijos, o tai rodo, kad per gimdymą gan didelė apkrova teko galvos kaulams,“ - teigia osteopatas. Tokie pakitimai gali turėti įtakos vėlesnei pažinimo, dėmesio sutelkimo ar kalbos gebėjimų raidai.
Taip pat pastebima įtampa pečių srityje, kūdikis spaudžia kumštukus, kas rodo, jog jis nėra visiškai „laisvas“. „Galima pajusti ir krūtinės ląstos įtampą. Tai reiškia, kad per gimdymą tam tikros zonos buvo užspaustos ir nefunkcionuoja taip, kaip turėtų,“ - aiškina specialistas. Kūdikio kūnas, kaip ir suaugusiojo, „atsimena“ traumas, o osteopatas gali padėti pažeistoms vietoms vėl tapti gyvybingomis ir funkcionuoti sklandžiai.

Osteopato pagrindinis instrumentas - rankos. Naudodamasis apčiuopos (palpacijos) metodu, osteopatas atranda audinių pakitimus, nukrypstančius nuo normos. „Osteopato tikslas - švelniai rankomis pakoreguoti vaiko organizmą taip, kad tam tikri užspausti organai pradėtų veikti,“ - teigia Ježi Rungo. Kaip vaizdžiai apibūdinama, kad „instrumentas (organizmas) ne tik išleistų kokį nors garsą, bet ir sugrotų melodiją.“
Pradinis darbas dažniausiai atliekamas su galvytės ir krūtinės ląstos sritimis, kurios per gimdymą patiria didžiausią apkrovą. Osteopatai vertina visą organizmą kaip vieną visumą, tačiau prioritetą teikia toms vietoms, kurios reikalauja skubiausios korekcijos.
Nors dalis tėvų, remdamiesi liaudies išmintimi, tikisi, kad vaikas „išaugs“ gimdymo metu patirtas traumas, specialistai perspėja, kad „niekas iš nieko neatsiranda ir niekur nedingsta.“ Pastebimi tam tikri kūdikystės sutrikimai, tokie kaip plokščiapėdystė, kojyčių deformacijos, plokščia krūtinė, iškrypęs stuburas, gali būti tiesiogiai susiję su gimdymo apkrovomis.
Amerikiečių osteopatė Viola Frymann atliko studijas, kurių metu nustatyta, kad tik vienas iš dešimties naujagimių gimdymo metu nepatiria jokios apkrovos. Tai reiškia, kad beveik visi naujagimiai galėtų turėti naudos iš osteopatinės apžiūros.
Gimdymo procesas yra be galo svarbus tolesnei kūdikio raidai ir sveikatai. Vaikų neurologai, prieš apžiūrėdami kūdikį, visada pasidomi gimdymo eiga, nes tai gali suteikti svarbios informacijos apie galimus neurologinius sutrikimus.
Nors Lietuvoje akušerinė-ginekologinė pagalba yra aukšto lygio, ir gimdymo traumų, sukeliančių ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus, pasitaiko retai, svarbu suprasti rizikas. Didžiausia neurologinių pasekmių tikimybė kyla, jei gimsta neišnešiotas vaikelis. Komplikuoti gimdymai, kurie baigiasi operacija ar vakuumo naudojimu, taip pat yra ženklas, kad vaikelis negalėjo natūraliai užgimti.
Apgar skalė, sukurta amerikiečių gydytojos Virdžinijos Apgar, padeda įvertinti naujagimio būklę praėjus 1 ir 5 minutėms po gimimo. Aukšti balai (virš 7) rodo, kad nebuvo pastebimų hipoksijos (pridusimo) požymių. Tačiau svarbu suprasti, kad Apgar skalė yra tik momentinio būklės įvertinimas ir nenusako tolimesnės vaikelio sveikatos. Gydytojai vertina ne tik vaizdą, bet ir odos spalvą, verksmą, raumenų tonusą, kvėpavimą ir širdies plakimą.
Nors apsisukusi virkštelė dažnai nesukelia problemų, neurologai daugiau dėmesio skiria Apgar balams ir vaiko raidai. Pagrindinis rodiklis, leidžiantis spręsti apie galimus smegenų pažeidimus dėl gimdymo problemų, yra vaiko raida.
Po sunkaus gimdymo svarbu atidžiai stebėti kūdikio elgseną ir raidą. Tėvai turėtų bendradarbiauti su šeimos gydytoju ir prašyti informacijos apie kūdikių raidą. Kartais tėvai visas kūdikio problemas, tokias kaip neramumas, dirglumas, pilvo pūtimas ar blogas miegas, priskiria tik gimdymo sunkumui, tačiau svarbu ieškoti ir kitų priežasčių.
Cezario pjūvio operacijos atveju neurologinių komplikacijų rizika teoriškai yra didesnė. Tai dažnai lemia medicininės priežastys, kai gimdymo eiga nesivysto, o tai gali būti susiję su paties vaikelio neurologiniu nebrandumu.

Nors gimdymas gali būti sunkus ir palikti tam tikrų pasekmių, svarbu atminti, kad osteopatija ir kitos pagalbos formos gali padėti kūdikiui atsigauti ir užtikrinti sklandžią jo raidą. Tėvų dėmesys, rūpestis ir specialistų pagalba yra raktas į sveikesnę ir laimingesnę kūdikystę.
tags: #kaip #sunkus #gimdymas #atsiliepia #kudikiui