Šalyje vykstant institucinės vaikų globos įstaigų pertvarkai, keičiasi tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinimo ir priežiūros modelis. Nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybėms priklausančiuose vaikų globos namuose nebebus galima apgyvendinti tėvų globos netekusių vaikų, o nuo 2020-ųjų gruodžio 31 d. įsigalios dar griežtesni reikalavimai.
Ši pertvarka siekia užtikrinti, kad vaikai augtų aplinkoje, kuo artimesnėje darnios šeimos modeliui. Mums svarbu, kad vaikams būtų sudarytos gyvenimo sąlygos, kuo artimesnės darnios šeimos modeliui. Pagrindinis pertvarkos tikslas - sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi mylimas ir priklausantis šeimynai, o ne institucijai.

Kaimyniniame Rokiškio rajone jau veikia net keturi bendruomeniniai vaikų globos namai. Obelių vaikų globos namų direktorius Tadas Stakėnas „Biržiečių žodžiui“ pasakojo, jog dveji vaikų bendruomeniniai namai yra įsikūrę Obeliuose, dar dveji - Rokiškyje. Šie namai, dažnai įsikūrę gyvenamuosiuose kvartaluose, padeda vaikams integruotis į visuomenę.
- Gyvenamajame kvartale esančius namus, kuriuose įsikūrė tėvų globos netekę vaikai, nuomojamės iš privataus asmens. Kaimynystėje gyvenančios šeimos puikiai sutaria su vaikais, o pastarieji net prižiūri vieno gyventojo šuniuką. Neprieštarausiu, iš pradžių galbūt ir buvo šioks toks priešiškumas iš kaimynų, tačiau vaikams atsikrausčius, jis labai greitai ištirpo, - kalbėjo T. Stakėnas. Ši patirtis rodo, kad tinkamai integravus bendruomeninius namus, visuomenės požiūris greitai keičiasi teigiama linkme.
Pokyčiai akivaizdūs ir pačių vaikų savijautoje. - Anksčiau vaikai, grįždami iš išvykų sakydavo, kad grįžta į „internatą“, o dabar, kai grįžtame iš kelionių, jie sako - „grįžtame namo“. Šis jausmas yra pats svarbiausias. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena po 7 - 8 vaikus. Kambariuose jie įsikūrę po vieną ar dviese. Kiekviena šeimyna turi savo mokėjimo korteles ir kartu su auklėtoja eina į parduotuvę apsipirkti. Tai ugdo finansinį raštingumą ir savarankiškumą.
Kasdienis gyvenimas bendruomeniniuose namuose atkartoja įprastos šeimos rutiną. Kai atšąla oras, vaikai patys kūrena krosnį, patys prisineša briketų. - Iš savo išaugintų daržovių jie su auklėtoja ruošia konservus. - Vieną kačiuką vaikas parsinešė iš gatvės, kitą - taip pat priglaudė. Dabar jie užaugę, prižiūrimi vaikų, - kalbėjo T. Stakėnas. - Vyksta normalus gyvenimas, kaip įprastoje šeimoje, - sakė T. Stakėnas. Tokia aplinka padeda vaikams jaustis saugiai, ugdyti atsakomybę ir socialinius įgūdžius.

Biržiečiai tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinimui bendruomeniniuose namuose jau ruošiasi. Šiuo metu vyksta pasirengimas bendruomeninių vaikų globos namų (toliau - BVGN) statybai. Yra formuojamas sklypas V. Kudirkos gatvėje, nupirkti projektavimo darbai. Šiuo metu yra rengiamas namo projektas, kuris turėtų būti baigtas iki 2020 m. gegužės.
Tuo pačiu VšĮ „Vaiko užuovėja“ rengiasi pertvarkai įstaigos viduje: ieškomas namas/butas nuomai teikti BVGN paslaugoms, kadangi vienų BVGN rajone, panašu, neužteks. Kada bendruomeniniai vaikų globos namai bus pastatyti? Kiek užtruks šių namų statyba, atsakyti nėra lengva, nes tai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks nupirkti statybos paslaugas. Realiuiausiai, kad BVGN bus pastatyti 2021 m. I-II ketvirtyje. Būtent tuomet jie ir ims veikti.
Šiuo metu VšĮ „Vaiko užuovėja“ yra globojama 11 vaikų, todėl Biržų rajone reikėtų įsteigti net ne vienus, o bent dvejus bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose gyventų 6-8 vaikai. Žinoma, vaikai iš tos pačios šeimos nebus išskiriami ir gyvens vienuose namuose ar bute. Savivaldybės administracija ieško būdų, kaip vaikų skaičių VšĮ „Vaiko užuovėja“ sumažinti dar labiau, kad vaikai augtų šeimai kuo artimesnėje aplinkoje.
Rajone yra 6 budintys globotojai (pas kuriuos šiuo metu gyvena 14 vaikų), nuo kitų metų planuojama įdarbinti dar vieną budintį globotoją. Deja, budintys globotojai užtikrina tik trumpalaikės globos poreikį rajone, todėl savivaldybės administracija ieško kitų galimybių užtikrinti vaikams ilgalaikę globą šeimoje. Glaudžiai bendradarbiaujame su Gyčiu Baltrūnu, Pertvarkos procesų ekspertu Utenos regione. Tai žmogus, turintis didelę patirtį ir duodantis gerų patarimų sprendžiant iškilusias problemas.
Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą. Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai. Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas. Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas. Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas. Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kitos funkcijos.
Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo. Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą.

Paslaugos gavėjų tikslinė grupė: Socialinės rizikos vaikai, likę be tėvų globos vaikai nuo 0 iki 18 m., gyvenantys Vilniaus mieste, o atskiru steigėjo sprendimu iš visos Respublikos. Paslaugos teikimo vieta: 6 padaliniai skirtingose Vilniaus miesto rajonuose. Ilgalaikės (trumpalaikės) globos skyrimas.
Įstaiga ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams teikia tik steigėjo sprendimu. Socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės rizikos vaikams bei likusiems be tėvų globos vaikams komisija, įvertinusi vaiko socialinę situaciją, priima sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo. Vaikui įstaigą, teikiančią trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, parenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius. Skubos atveju vaikas pradeda gauti globą pagal savivaldybės sprendimą skirti trumpalaikę socialinę globą.
Reikalingi dokumentai apima gimimo įrašą, pasą/asmens tapatybės kortelę (jei yra), asmeninės sąskaitos numerį. Organizuojant ilgalaikės (trumpalaikės) globos procesą, teikiama kompleksinė pagalba, padedanti užtikrinti vaiko socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenės gyvenimą. Teisinį pagrindą paslaugų teikimui sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. spalio 10 d. nutarimai, reglamentuojantys socialinės globos įstaigų veiklą ir paslaugų teikimą.
tags: #etatu #normatyvai #bendruomeniniuose #vaiku #globos #namuose