Kaip stiprinti vaiko imunitetą: išsamus gidas tėvams

Pagrindinis dalykas, apsaugantis mus nuo ligų ir infekcijų - mūsų imuninė sistema, tačiau ji kinta. Ką tik gimusio kūdikio imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi. Ji formuojasi ir auga kūdikiui bręstant, tad tėvai stengiasi, kad vaikas įgytų kuo stipresnį ir atsparesnį imunitetą.

Mamos puikiai žino, kad tam, jog vaikas mažiau sirgtų, reikia stiprinti jo imunitetą. Deja, nėra universalios tabletės, kurią išgėrus pagerėtų organizmo apsauginės funkcijos. Kad vaiko imunitetas sustiprėtų ir organizmas galėtų pasipriešinti infekcijoms, reikia pasistengti tėveliams.

Vaiko imuninės sistemos raida ir svarba

Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir kitų organizmui svetimų medžiagų. Vaiko imuninė sistema augant vis labiau tobulėja. Kūdikiui gimus jis turi įgimtą imunitetą, o jam augant jis papildomas įgytu imunitetu.

Įgimtas imunitetas yra pagrindinės organizmo gynybinės funkcijos - tai reiškia, kad organizmo apsauga nėra prisitaikiusi prie tam tikrų ligų. Įgytam imunitetui priklauso barjerinė apsauga, gerosios organizmo bakterijos, uždegiminė reakcija, čiaudulys, karščiavimas. Tuo tarpu įgytas imunitetas kovoja būtent su atskiromis ligomis, bakterijomis ir virusais. Šį imunitetą vaikas gali įgyti persirgęs tam tikromis ligomis arba pasiskiepijus.

Vaikų imuninė sistema nuolat vystosi, mokosi ir prisitaiko prie naujų virusų, kurie atsiranda kiekvieną sezoną. Kiekvieną kartą vaikui susirgus, jo kūnas įgyja naujos „patirties“, susidaro apsauginės ląstelės, kurios ateityje padeda reaguoti greičiau ir efektyviau. Todėl imunitetas yra tarsi treniruotė - kuo daugiau vaikas yra veikiamas aplinkos įtakos, tuo stipresnis jis tampa.

Jei naujagimis gimsta turėdamas tik įgimtą imunitetą, tai yra antikūnus, gautus per mamos placentą ir pieną, tai maždaug nuo 6 mėnesių jie išnyksta ir kūdikio imunitetas pradeda mokytis, treniruotis pats. Šiuo laikotarpiu - maždaug iki trejų metų amžiaus - mažyliai labai dažnai serga peršalimo infekcijomis, viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Tyrimai rodo, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais ir pradėjus lankyti mokyklą aktyviausiai lavėja organizmo atsparumas. Vaiko imuninė sistema mokosi iš patirties - kiekvienas lengvas peršalimas ar virusinė infekcija padeda jam sustiprinti apsaugą nuo būsimų grėsmių. Tačiau šis procesas turi būti subalansuotas.

Pradinukų ir paauglėjančių vaikų maždaug iki 12 metų imunitetas vis labiau panašėja į suaugusiųjų, todėl vaikas mažiau, rečiau pasiduoda infekcijoms, o jei suserga įvairiomis virusinėmis, peršalimo ligomis - jomis serga trumpiau, lengviau. Aktyviausiai pirmuosius 10-12 metų veikiančioje užkrūčio liaukoje subręsta imuninei sistemai itin svarbūs T leukocitai - tai tarsi imuninės sistemos kareiviai, suaugusiojo žmogaus pusėje prieš ligas kovojantys visą likusį gyvenimą. Paauglystėje užkrūčio liauka ima nykti, imunitetas daugiau mažiau laikomas subrendusiu ir didžiausią darbą atlieka sukaupta imuninės sistemos atmintis. Suaugusiojo imuninė sistema veikia naudodamasi vaikystėje sukurta imuninės sistemos atmintimi. Būtent dėl šios priežasties suaugusieji pakartotinai neserga „vaikiškomis“ ligomis, pavyzdžiui, vėjaraupiais.

Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad nors vaikai jau gimsta turėdami tam tikrą imuninę apsaugą, specifinis, įgytas imunitetas įvairiems užkratams vystosi jiems augant, todėl pasirūpinti mažųjų organizmo apsauga yra ypač svarbu. „Vaikų imuninė sistema natūraliai turi mažesnę „atmintį“, kadangi dar paprasčiausiai nėra susidūrusi su tam tikrais užkratais ir neturėjo galimybės pagaminti antikūnų. Kiekviena infekcija ir gauta vakcinacija prisideda prie šios atminties formavimosi, kadangi organizmas, kovodamas su patogenais, išmoksta veiksmingiau juos atpažinti kitą kartą. Dėl šios priežasties, vaikai peršalimo ligomis įprastai serga sunkiau ir dažniau, nes jų kūnas dar tik mokosi kovoti su infekcijomis“, - pasakoja vaistininkė.

Tėvams dažnai kyla nerimas, ar dažni vaiko susirgimai reiškia silpną imunitetą, ar tai natūrali imuninės sistemos vystymosi dalis. Gydytoja nuramina: imuninė sistema bręsta kartu su vaiku, todėl jei jis nesirgs, neišmoks ir pasveikti. „Imuninė sistema - milžiniška ir sudėtinga galaktika, kurioje turi sutarti, sugyventi ir kartu darniai veikti daugybė skirtingų pasaulių. Tai ir imuninės sistemos organai, ir milžiniški kiekiai imuninių ląstelių, ir cheminių junginių, o kur dar gerosios bakterijos, virusai, grybeliai ir kiti mikroorganizmai, gyvenantys kūnuose. Kad būtume apsaugoti nuo iš aplinkos į organizmą patekusių kenksmingų mikroorganizmų bei savo pačių klaidų, imuninei sistemai reikia šiuos skirtingus pasaulius suderinti ir priversti dirbti išvien.“

I.Plėštytė neslepia dažnai sulaukianti klausimo: „Ar imuniteto stiprinimas tikrai naudingas?“ atskleidžia, kad išgirdus tokį klausimą taip pat norisi atsakyti klausimu: „O kurią imuninės sistemos dalį norite sustiprinti? Pastaruoju metu gydytoja pastebi itin daug vaikų, kuriems imuninės sistemos stiprinti visai nereikia. „Ji jau yra per stipri ir pernelyg įjautrinta, - sako gydytoja. - Pavyzdžiui, alergiško vaiko. Juk pats alergijos apibūdinimas jau viską ir pasako - tai per didelis ir iškreiptas imuninės sistemos atsakas į alergeną.“ Arba jei vaikui padidėję adenoidai, tonzilės, kaklo limfmazgiai. Limfinio audinio išvešėjimas parodo, kad imuninė sistema veikia itin aktyviai ir limfmazgiuose vyksta intensyvi imuninių ląstelių gamyba. Jei ji tokia intensyvi, vaikas tik ir ieško, kur tą aktyvumą išnaudoti. Deja, kalti lieka patys nekalčiausi virusai ar bakterijos, esančios aplinkoje.

Kas silpnina vaiko imunitetą?

Vaiko imuninė sistema priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas jų - paveldimumas. Tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų dažnai sirgdavo vaikystėje, tai gali būti, kad vaikas taip pat dažniau sirgs peršalimo ligomis. Taip pat vaiko imunitetas ir jo formavimasis labai priklauso nuo vaiką supančios aplinkos.

Žiemą žmogaus imunitetas patiria nemažai išbandymų. Temperatūros svyravimai, vėsus, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, mažesnis saulės šviesos kiekis bei fizinio aktyvumo stoka - dirgikliai, silpninantys imuninę organizmo apsaugą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad dėl to labiausiai kenčia vaikai, kurių imuninė sistema vis dar vystosi ir mokosi reaguoti į įvairius mikroorganizmus.

Vaiko imunitetą silpnina ir stresas bei patiriamas nuovargis, tad, kaip minėjome, dienos režimas yra būtinas. Jei vaikas nuolat įsitempęs, jo organizme daugėja streso hormonų - adrenalino, kortizolio ir kt., o tai slopina limfocitų, kovojančių su infekcijomis, veiklą. Be to, padidėjęs kortizolio kiekis mažina organizmo gebėjimą efektyviai reguliuoti uždegiminius procesus. Mokslinės apžvalgos rodo, kad lėtinis stresas ir su juo susiję hormoniniai pokyčiai gali reikšmingai silpninti imuninės sistemos funkciją ir didinti imlumą infekcijoms.

Nepakankamas arba nekokybiškas miegas. Būtent miego metu organizmas efektyviausiai atsinaujina, todėl reguliarus ir pakankamai ilgas miegas yra imuninės sistemos sąjungininkas.

Taip pat vaiko imunitetą silpnina ir ne iki galo išgydomos infekcinės ligos, kai vaikui nespėjus pasveikti jis vėl suserga. Dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, tačiau žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imuninės sistemos funkcija. Kadangi antibiotikai naikina natūralią žarnyno mikroflorą, organizmas tampa mažiau atsparus įvairioms ligoms.

Greitųjų angliavandenių gausa sukelia daugybę problemų ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Vaikams saldumynų perteklius yra kur kas pavojingesnis - jis padidina nutukimo riziką, lemia būtinų vitaminų ir mineralų trūkumą, taip pat sutrikdo medžiagų apykaitą ir susilpnina organizmo gynybines galias. Mokslininkai įrodė, kad jei vaikas valgo be apetito, išsiskiria per mažai skrandžio sulčių ir pasunkėja virškinimas, o tai neabejotinai neigiamai veikia imunitetą.

Medikai perspėja, kad rūkančių tėvų vaikai kvėpavimo takų ligomis serga daug dažniau. Kenksmingų medžiagų į vaiko organizmą patenka ne tik jam būnant prirūkytoje patalpoje, bet ir - šalia rūkančių tėvų, nors jie tai daro ir ne namuose. Dažniausiai vaikai peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis pradeda sirgti pradėjus lankyti darželius ir mokyklas. Žinoma, visiškai apsaugoti vaikų nuo užsikrėtimo yra neįmanoma.

Kaip stiprinti vaiko imunitetą? Pagrindiniai ramsčiai

Kadangi vaikų imuninė sistema dar nėra brandi, būtina ją stiprinti. Imuniteto formavimasis - ilgalaikė kelionė. Nepaisant to, kad vaikai ir suaugusieji turi skirtingus imuniteto palaikymo poreikius, pagrindiniai sveiko gyvenimo būdo elementai, tokie kaip subalansuota mityba, kokybiškas miegas, pakankamas fizinis aktyvumas bei streso valdymas yra būtini visiems. Vis dėlto, vaikučių imuniteto stiprinimui, ypač tų, kurie nemėgsta tam tikrų maisto produktų, reikėtų skirti atidesnį dėmesį.

Mityba - imuninės sistemos pagrindas

Vaiko imunitetui labai svarbi sveika ir pilnavertė mityba. Kūdikių imunitetui formuotis padeda žindymas, kadangi su mamos pienu jis gauna įvairių imunitetą stiprinančių medžiagų bei imuninės sistemos pagamintų antikūnų.

Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kad augančiam organizmui reikia gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, tad svarbu įvairi, subalansuota mityba, kurioje būtų gausu šviežių daržovių, vaisių, grūdų, baltymų šaltinių ir sveikų riebalų. Mityba turėtų būti spalvinga ir įvairi - vaisiai, uogos, daržovės, neskaldyti grūdai, baltymai, sveikosios riebalų rūgštys.

Stenkitės, kad jūsų mažylis vartotų kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, visų grūdo dalių produktų, valgytų ankštinius augalus ir mėsą. Vaikui reikia valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų, kruopų košių, riešutų, gerti užtektinai vandens. Būtini maisto produktai mėsa, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai. Subalansuotai maitinamas vaikas gauna užtektinai ląstelienos, todėl puikiai dirba jo žarnynas. Nesistenkite, kad vaikas valgytų daugiau nei reikia organizmui.

Jei vaikas nemėgsta daržovių, ruoškite jam vaisių ir daržovių glotnučius, paįvairinkite daržovėmis makaronų patiekalus ir sriubas arba kartu su savo mažyliu kurkite įdomius ir smagius patiekalus, pavyzdžiui, supjaustykite vaisius ir daržoves įdomiomis formomis ar suverkite juos ant iešmų, kad būtų įdomiau. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis vaikų nenoriai valgo daržoves „grynai“, jas galima sėkmingai įtraukti į mitybos racioną „paslėpus“ omletuose, troškiniuose ar kokteiliuose.

Vaikai mėgsta saldžius vaisius ir uogas, pavyzdžiui, mėlynės, braškės, avietės ar gervuogės yra puikus pasirinkimas. Daugelis vaikų mielai valgo medų (jei nėra alergiški), be to, tai gera cukraus alternatyva. Medus ne tik skanus, bet ir jame yra antimikrobinių medžiagų bei antioksidantų, kurie gali sustiprinti vaiko imunitetą.

Nors riešutai ne visada yra pirmas pasirinkimas, jų galima dėti į sausainius, batonėlius ar košę. Nors šokoladas laikomas „nesveiku užkandžiu“, juodasis šokoladas, kuriame yra daug kakavos (bent 70 %), nedideliais kiekiais gali būti vertingas antioksidantų ir mineralų šaltinis. Dažnai renkamės baltą duoną arba klasikinius makaronus, tačiau pilno grūdo produktuose yra daug daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų.

Gamta dosniai dalijasi ištekliais, kurie šimtmečius buvo naudojami organizmo apsaugai stiprinti. Šeivamedžio uogos, medus, imbieras, česnakas turi vertingų antioksidantų, vitaminų ir fitonutrientų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Daugiausia mokslininkų „už“ kol kas turi česnakas: laboratoriniai tyrimai parodė, kad jis turi antibakterinį, antivirusinį ir priešgrybelinį poveikį, tačiau kūdikiams ši priemonė nėra tinkama (česnako rekomenduojama duoti ne anksčiau kaip 11-12 mėnesių amžiaus).

Vitaminai ir mineralai: kada ir kokie?

Imuninę sistemą stiprina ne tik kokybiškas maistas, bet ir tam tikros maisto medžiagos. Pavyzdžiui, mineralas cinkas. Jis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos funkciją. „Aptamil 2“ ir „Aptamil 3“ sudėtyje taip pat yra cinko. Vitaminas D, susidaręs odoje, veikiamas saulės spindulių, yra junginys, svarbus jūsų mažylio sveikatai. Vitamino D reikia ne tik kaulų struktūrai, bet ir imuniniam atsakui stiprinti.

O štai vitaminai A ir D imuninės sistemos veikloje dalyvauja tiesiogiai, padėdami aktyvuoti imunines T ir B ląsteles, kovojančias su ligų sukėlėjais ar bakterijomis, o geležis yra būtina šių imuninių ląstelių dauginimuisi ir brendimui. Esant tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumui vaikų imunitetas gali nusilpti.

„Vienas iš vitaminų, kurių dažniausiai trūksta vaikams - vitaminas D, kurio rekomenduojama dozė priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikams, nevalgantiems mėsos, arba kurių mityboje trūksta vaisių, daržovių, pieno produktų, sveikų grūdų ar baltyminio maisto, pastebimas vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių, kalcio trūkumas. Kalcio, magnio, geležies labai reikia greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Pasitaiko atvejų, kada geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o tai ypač aktualu paauglėms, kurioms dėl menstruacijų gali reikėti daugiau šio mineralo. Tuo tarpu kalcio trūkumas gali lemti kaulų augimo sulėtėjimą ir padidinti lūžių riziką“, - apie vitaminų trūkumo pasekmes pasakoja „Camelia“ vaistininkė.

Vitaminas D padeda stiprinti kaulus ir dantis, palaiko imuninę sistemą, skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą. Tuo tarpu kalcis - tai kaulų ir dantų vystymosi pagrindas, taip pat reikalingas raumenų ir nervų sistemos veiklai. Vitaminas A svarbus regėjimui, jis taip pat, kaip ir vitaminas C, stiprina imunitetą, skatina augimą, odos, dantenų ir kitų audinių atsinaujinimą. Vitaminas C taip pat padeda organizmui įsisavinti geležį, kuri ypač reikalinga kraujo gamybai, padeda aprūpinti organizmo ląsteles deguonimi ir skatina energijos gamybą. Geležies dažnai trūksta paaugliams, ypač bręstančioms merginoms. Ne mažiau vaiko organizmo augimui reikalingi ir cinkas, magnis, omega-3 riebalų rūgštys. Pastarosios svarbios smegenų ir regėjimo vystymuisi, taip pat imunitetui ir širdies sveikatai.

Jeigu nepavyksta visko gauti su maistu, tuomet rekomenduojama mitybą papildyti vaikams skirtais, mažesnių dozių maisto papildais. Tad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti yra rekomenduotini vartoti nuolatos. Vitaminai vaikams gali būti įvairių formų - vitaminai guminukai vaikams, kapsulės, tabletės ir pan. Rekomenduojama, kad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti būtų pasirenkami pagal vaiko amžių. Itin populiarus ir optimalus pasirinkimas tarp tėvų yra multivitaminai vaikams, kuriuos vartojant gaunami visi būtini vitaminai. Taip pat vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir natūralūs vitaminai vaikams.

Verta žinoti, kad tam tikri vitaminai imuninės sistemos veikloje dalyvauja skirtingai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai vaikams imuninę sistemą stiprina netiesiogiai, veikdami kaip antioksidantai. O tarkim vitaminai A ir D imuninę sistemą veikia tiesiogiai. Medikai ir farmacininkai nuolat ieško naujų mokslinių formulių ir imuniteto stiprinimo būdų vaikams, o tėvai svajoja apie stiprų atžalų atsparumą ligoms ilgalaikėje perspektyvoje. Ir šiame kontekste svarbu paminėti, jog vis dėlto išlieka keli paprasti „vitaminai imunitetui“, kurie nieko nekainuoja - tai pasiekiama kiekvienam ir kiekvienuose namuose.

Neretai tėvus, ieškančius būdų sustiprinti atžalų sveikatą ir imunitetą, konsultuojanti vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė ragina prieš nusprendžiant vaiko mitybą papildyti vitaminais ir mineralais, nepamiršti pasitarti su gydytoju arba vaistininku. „Kai kurie vitaminai ir mineralai, tokie kaip vitaminas D ar omega-3, naudingi vaiko organizmui, kai vartojami reguliariai, tačiau kiti - turėtų būti vartojami ciklais arba pagal poreikį, o per didelės jų dozės gali turėti ir šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, vitaminus A, D, E, K taip pat multivitaminus ir mineralus patartina vartoti su maistu. Tokiu būdu jie ne tik bus geriau įsisavinami, bet ir sumažės skrandžio dirginimo rizikos. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikams netinka suaugusiems skirti maisto papildai, mažiesiems reikalingi pagal amžiaus grupę pritaikyti vitaminai ir mineralai“, - sako vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė primena, kad vaikams skirtų maisto papildų galima rasti ne tik tabletėmis ar kapsulėmis, bet ir kramtomomis, skystomis, gaminukų ar lazdelių formomis. Anot vaistininkės, kadangi vaikai neretai nenori vartoti vitaminų, skundžiasi nemaloniu jų skoniu ar nepatogia forma, įdomesni pasirinkimai vaikams gali atrodyti patraukliau ir netgi patikti. „Besižvalgantiems lengvesnių būdų praturtinti atžalų mitybą, multivitaminai gali būti geras pasirinkimas, nes vaikas gauna nedideles įvairių maistinių medžiagų dozes vienu metu. Tačiau, jei žinote, kokių vitamino atžalai trūksta, patarčiau rinktis atskirų maistinių medžiagų maisto papildus, taip užtikrinant, kad vaikas gaus didžiausią galimą naudą.“

Vis dėlto, kai kurių imunitetui svarbių medžiagų su maistu gauti pakankamai yra sudėtinga - ypač vaikams. Pavyzdžiui, riebi žuvis nėra dažnas vaiko pasirinkimas, todėl, greičiausiai, be kokybiškų žuvų taukų vaikams neišsiversite, nes jie padeda reguliuoti uždegimą, gali sumažinti alergijos, astmos rizikas, sutrumpinti kai kurių infekcinių ligų trukmę susirgus. Vitaminai vaiko imuniteto stiprinimui - labai aktuali tema, tik svarbu žinoti, kad vaikui itin lengva perdozuoti vitamino A ir kitų riebaluose tirpių vitaminų (D, E, K).

Žarnyno mikrobiotos reikšmė ir higienos hipotezė

Mokslininkai turi pakankamai tvirtų įrodymų, kad sutrikus žarnyno mikroflorai, imunitetas susilpnėja. Imuninei sistemai nuraminti į pagalbą galima pasitelkti mikrobiotos pasaulį, jos reikšmė imuninės sistemos formavimuisi mokslininkų jau senai nustatyta. Gydytojos teigimu, bakterijos, gyvenančios organizme, ypač žarnyne, ne tik padeda sureguliuoti virškinimo veiklą, bet ir moko vaiko imuninę sistemą atpažinti draugiškus ir pavojingus mikrobus. „Kadangi bakterijos - gyvi organizmai, nustatyta daugybė cheminių junginių - postbiotikų - kuriuos jos išskiria. Patekę į organizmą postbiotikai dalyvauja įvairiausiuose imuninės sistemos veiklos procesuose ir juos reguliuoja.“

Anksčiau buvo manyta, kad prebiotikai - tai tik nevirškinamos mūsų fermentų skaidulos, kurios yra maistas bakterijoms ir pagalba tuštinimosi proceso reguliavimui. Ir tai tiesa - maistas, pripildytas skaidulų, t. y. prebiotikų, aktyvuoja žarnyną ir saugo nuo vidurių užkietėjimo ir lėtinių uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo, tačiau be šių funkcijų apie prebiotikus kalbama ir kaip imuninės sistemos moduliatorius. Pasak vaikų gydytojos, žarnynas ir kvėpavimo sistema - itin glaudžiai susiję. Sutrikus mikrobiotai žarnyne, sutriks ir apsauginės mikrobiotos funkcijos kvėpavimo takuose. Prebiotikai taip pat tiesiogiai veikia visą imuninę sistemą, nepriklausomai net nuo mikrobiotos. „Įvairių rūšių prebiotinės skaidulos per žarnyno epitelio ir imunines ląsteles reguliuoja imuninį atsaką visame organizme: kai reikia paslopina pernelyg audringą uždegimą, kai reikia, jį suaktyvina ir sureguliuoja imuninių ląstelių veiklą.“

Ji rekomenduoja Dr.OHHIRA® fermentuotą augalinį ekstraktą, kurio sudėtyje yra itin didelis kiekis skaidulinių medžiagų, t. y. prebiotikų iš 15 skirtingų augalų (daržovių, uogų, vaisių, grybų ir jūros dumblių), fermentuotų kartu su probiotinėmis kultūromis ir to paties prekinio ženklo probiotikus, kurių sudėtyje yra 12 rūšių draugiškų organizmui aktyvių bakterijų. „Kadangi šie probiotikai yra aktyvūs, kapsulėse esantys postbiotikai iš karto pradeda veikti ir moduliuoti imuninę sistemą.“

Išmokykite vaiką tinkamos higienos: nusiplauti rankas su muilu prieš valgį, verta įprasti vaiką negerti iš to paties puoduko su draugu, nevalgyti to paties sumuštinio. Tačiau pernelyg sterili aplinka trukdo organizmui išmokti kovoti su ligų sukėlėjais. Nors Covid-19 pandemijos laikotarpis visus išmokė dažniau plauti rankas, naudoti dezinfekcijos priemones, vis dėlto visos aplinkos sterilizuoti ir pernelyg švarinti nereikėtų, nes nuolatinis visa ko dezinfekavimas (grindų, drabužių, indų, rankų, baldų, patalų, rankenų ir t. t.) mažina mikrobų, reikalingų treniruoti imuninę sistemą, įvairovę.

Higienos hipotezė teigia, kad maža mikrobinė ekspozicija ankstyvame gyvenime gali trukdyti normaliai imuninei reguliacijai ir padidinti alerginių ar imunologinių sutrikimų riziką vėliau gyvenime. Ši idėja grindžiama epidemiologinių duomenų ir imunologinių mechanizmų analize. Lauke mažylis tikriausiai neišvengs nešvarumų - ir tai labai gerai. Išėjęs į lauką vaikas susidurs su įvairiomis bakterijomis, kurios natūraliai gyvena aplinkoje. Kai tik turite galimybę, skatinkite vaiką vaikščioti basomis po žolę, smėlį, akmenukus (žinoma, prieš tai įsitikinkite, kad aplinka yra saugi).

Fizinis aktyvumas ir laikas gryname ore

Fizinė veikla svarbi bet kokio amžiaus žmogui. Teigiama, kad vidutinis fizinis aktyvumas padeda stiprinti imuninę sistemą. Reguliarus mankštinimasis yra vienas iš paprasčiausių būdų natūraliai sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Jis padeda aktyvuoti limfinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo valymą ir imuninių reakcijų koordinavimą.

Leiskite laiką su vaiku aktyviai: judėjimas gerina kraujotaką ir suaktyvina visų organizmo sistemų darbą - taip pat ir tų, kurios dalyvauja organizmo apsaugoje. Aktyvūs judesiai, ypač jei vaikas kvėpuoja švariu, vėsiu oru, padidina medžiagų apykaitą ir organizmo atsparumą. Nejudrus gyvenimo būdas vaikui visiškai netinkamas. Vaikams būtina kasdien praleisti laiką lauke užsiimant aktyvia veikla.

Kokybiškas miegas ir streso valdymas

Kasdieninis vaikų pietų miegas reikalingas ne tik tam, kad tėvai galėtų trumpai atsikvėpti ir ramiai pabūti tyloje. Moksliniai tyrimai rodo, kad miegą ir stiprų imunitetą sieja tiesioginis ryšys. Pervargusio organizmo gynybinės funkcijos silpnėja, todėl vaikas turi gerai pailsėti ir išsimiegoti. Vaiko imunitetas susijęs ir su miego kokybe, tad labai svarbu, kad vaikas gerai pailsėtų ir išsimiegotų.

Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, stiprinančių vaiko organizmą. Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas miegotų jo amžiui rekomenduojamą valandų skaičių, nes miegas yra kritiškai svarbus ir jo imuniteto formavimuisi, ir veikimui. Klinikiniai duomenys rodo, kad trumpesnis miegas susijęs su padidėjusia kvėpavimo takų infekcijų rizika. Miegant padidėja imuninių ląstelių aktyvumas, gaminasi antikūnai, stiprėja imuninė sistema.

Atkreipkite dėmesį, kad specialistai rekomenduoja, jog:

• Kūdikiai iki vienerių metų turi miegoti 12-15 val. per parą.
• Vaikai iki dvejų - bent 11-14 val. per parą.
• Vaikai nuo trejų iki penkerių - 10-13 val. per parą.
• Vaikai ir ankstyvieji paaugliai iki trylikos - bent 9-11 valandų per parą.

Rekomenduojama miego trukmė pagal amžių

Vaiko sveikatai svarbus tinkamas darbo ir poilsio kaitaliojimas - reikia laiku miegoti, keltis, žaisti ar mokytis ir ilsėtis. Miegoti mažylis turi eiti 21.30 val. Įtemptas gyvenimo ritmas, įvairios lavinimosi, mokymosi, pramogų galimybės neretai perkrauna vaiko dienotvarkę, joje nelieka laiko nuobodžiauti, atsikvėpti, neskubėti.

Posakis, kad visos ligos yra „nuo nervų“, nėra laužtas iš piršto. Sveikata priklauso ir nuo psichologinės būklės, o stresas yra didžiausias imuniteto priešas. Skirkite vaikui užtektinai laiko: jam būtini pasivaikščiojimai, žaidimai drauge, bendravimas su tėvais ir gera psichologinė atmosfera šeimoje. Todėl jūs galite ne tik užtikrinti kokybišką ir ilgą vaiko miegą, bet ir suplanuoti laisvą laiką - be ekranų, be pareigų, be užduočių.

Aplinkos sąlygos ir grūdinimas

Sukurdami palankias sąlygas namuose, padedame vaikui susidoroti su iššūkiais ir nugalėti infekcijas. Kambario oras turi būti vėsus, drėgnas, su kuo mažesniu kiekiu buitinių dulkių, besikaupiančių minkštuose balduose, kilimuose, minkštuose žaisluose. Tokiame ore visų rūšių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos, grybeliai) žūsta greičiau, o jų koncentracija daug mažesnė. Grynas oras taip pat didina atsparumą ligoms.

Vaikas turėtų kasdien pabūti lauke bent 2 valandas, net ir esant šaltam orui, - tereikia tinkamos aprangos. Neaprenkite lauke vaiko per šiltai, nes jis greitai suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui peršals. Panaši situacija ir dėl aprangos - nereikia bijoti, kad vaikas pajus šalčio, šiek tiek užgels rankas ar kojas, šalikas atidengs dalį kaklo ar esant žemai temperatūrai trumpam išbėgs į lauką be kepurės.

Vaiko imunitetą stiprina grūdinimas, o viena iš sėkmės sąlygų - nuolatinės procedūros. Pradėti grūdinti galima patį mažiausiąjį: migdykite jį lauke, leiskite pabūti namuose be drabužėlių. Didesnius vaikus galima apipilti vėsesniu vandeniu, puiki grūdinimo procedūra - kontrastinės kojų vonelės.

Bendri patarimai ir pastabos tėvams

Apibendrinant: vertinkite vaiko imuninę sistemą kaip sistemą, kuri sklandžiai veikia tuomet, kai kiekvienas jos elementas atlieka savo darbą: vitaminų ar probiotikų vartojimas vargu ar pagelbės, jei imuniteto pamatai netvirti. Nors yra tyrimų, pagrindžiančių ir trumpalaikį vitaminų vartojimo poveikį (pavyzdžiui, vitaminas C, vartojamas iki peršalimo infekcijos, sutrumpina sirgimo laiką), vis dėlto, siekiant ilgalaikio rezultato - stiprios imuninės vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sistemos - būtinas nuoseklus gyvenimo būdo planas.

Vitaminai vaiko imuniteto stiprinimui yra labai aktuali tema, tik svarbu žinoti, kad jokie vitaminai, maisto papildai ar jų deriniai neatstoja skiepų nuo specifinių ligų. Jeigu vaikas susirgo, neskubėkite pirkti vaistų savo nuožiūra, geriausia pasikonsultuokite su gydytoju, kaip ir kuo jį gydyti.

Vaiko imuniteto formavimas yra ilgalaikis procesas, kurio pagrindai klojami ankstyvoje vaikystėje. Jei pastebimas silpnas vaiko imunitetas, svarbu vertinti ne tik simptomus, bet ir atžalos gyvenimo būdą bei emocinę savijautą.

tags: #kaip #stiprinti #imuniteta #vaikui

• Pasiruošimas kačiukų gimimui
• išsamus vadovas apie automobilines kėdutes
• Vaiko priėmimas į Panevėžio mokyklas: tėvų gidas
• Psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos iššūkiai
• Vaikų dingimai prie vandens telkinių