Įgimtosios širdies ydos - tai širdies anatominių struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių vystymosi patologija, kuri išsivysto nėštumo metu, bet gali išaiškėti tik gimus vaikui. Įgimtosios širdies ydos yra vienos dažniausių vaikų raidos ydų. Kasmet su tokiomis ydomis gimsta 8-10 iš 1 tūkst. gyvų gimusių naujagimių. Lietuvoje tai sudaro apie 250-300 naujagimių per metus.
Įgimtosios širdies ydos nustatomos apie 1 proc. gimusių kūdikių (išskyrus mitralinio vožtuvo prolapsą, dviburį aortinį vožtuvą). Gana dažnai girdisi vaikų širdies ūžesys, tačiau dažniausiai jis yra funkcinis ir nėra jokių širdies struktūrinių pokyčių. Tai susiję su augančio mažylio normaliais širdies kraujagyslių ypatumais, o ne su įgimtomis širdies ydomis. Tokie vaikai yra sveiki, gali sportuoti.
Atvira ovalioji anga yra po gimimo išlikusi jungtis tarpprieširdinėje pertvaroje. Gimdami mes visi turime skylutę tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžio, vadinamą ovaline anga - tai vaisiaus kraujotakos ypatybė.

Pirmosiomis gyvenimo dienomis kiekvienas iš mūsų turi foramen ovale - natūralų tarpą tarp dviejų viršutinių širdies kamerų. Toks atviras langas reikalingas vaisiaus vystymosi laikotarpiu: tada vaiko plaučiai dar neveikia, o deguonimi prisotintas kraujas atkeliauja tiesiai iš mamos placentos per virkštelę. Gimus kūdikiui, kai jis pradeda kvėpuoti savarankiškai, kraujas ima tekėti į plaučius, įgauna deguonies ir tuomet perkeliauja į kairiąją širdies pusę. Tuo metu ši anga turi užsiverti - taip besivystanti širdis prisitaiko prie naujo gyvenimo būdo.

Kartais procesas gali užtrukti ir ilgiau, nuo 6 mėnesių iki metų. Atvira ovalinė anga, vaikui gimus, dažniausiai užsidaro pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau kartais išlieka atvira ilgesnį laiką ir netrikdo kraujotakos.
Patentinis ovalusis langas gali pasitaikyti kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties ar rasės. Maždaug 25 % pasaulio žmonių - tai reiškia kas ketvirtam - aptinkamas atviras ovalusis langas.
Širdis susiformuoja tarp 6 ir 12 nėštumo savaičių. Šiuo metu nežinoma, kodėl pas kai kuriuos žmones ovalusis langas po gimimo neužsidaro.
Įgimtų širdies ydų priežastys kartais yra įvairios: genetinės, kai tėvai ar vienas iš tėvų bei artimų giminaičių serga įgimta širdies yda. Yra ir daugiau veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas gims sirgdamas širdies yda: mamos sirgimas raudonuke, diabetu ar virusine infekcija, rūkymas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu.
| Yda | Paplitimas |
|---|---|
| Skilvelių pertvaros defektas | 30,5 % |
| Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) | 9,8 % |
| Atviras arterinis (Botalo) latakas (AAL) | 9,7 % |
| Plaučių arterijos angos susiaurėjimas | 6,9 % |
| Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) | 6,8 % |
| Aortos angos susiaurėjimas | 6,1 % |
| Falo tetrada | 5,8 % |
| Stambiųjų kraujagyslių transpozicija | 4,2 % |
| Išlikęs arterinis kamienas | 2,2 % |
| Triburio vožtuvo neišsivystymas | 1,3 % |
| Kitos | 16,5 % |
| Iš viso | 100,0 % |
Paprastai, esant nedidelei atvirajai ovaliajai angai, pacientai simptomų gali ir neturėti. Tai dažniausiai nepiktybinė širdies liga ir ne tiek liga, kiek širdies struktūros variantas. Gydytojai jį atpažįsta pagal būdingą trumpą širdies ūžesėlį.
Todėl tėveliai, kurių vaikučiams nustatoma išlikusi atviroji ovalinė anga, neturėtų nerimauti, juo labiau kad 30 proc. atvejų ji gali susitvarkyti savaime.
Nors dažniausiai ši anga didesnės žalos nepadaro, retkarčiais ji sudaro sąlygas nedideliam kraujo kiekiui judėti tarp širdies prieširdžių. Tai aktualu dėl to, kad per šią angą į kairiąją širdies pusę gali patekti kraujo krešuliai. Tarp pacientų, patyrusių nežinomos kilmės insultą, ši būklė nustatoma dar dažniau - net iki 40 % atvejų.
Kartais naujagimiams, sergantiems net ir sunkia širdies yda, pirmomis gyvenimo paromis gali nebūti ryškių ligos požymių. Šie būna nežymūs, tad tėvams svarbu juos pastebėti. Tokie naujagimiai gali dažniau kvėpuoti, valgydami ilsėtis, yra blyškesni ar melsvesni, jiems šąla galūnės. Tokiu atveju tėvams rekomenduojama kuo greičiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips naujagimį kardiologo konsultacijai.

Jei gydytojas įtaria, kad turite patentinį ovalųjį langą, pirmiausia bus įvertinti jūsų nusiskundimai ir atliktas apžiūros tyrimas. Anamnezė apima nėščiosios infekcijas, žalingus įpročius, įgimtas širdies ydas šeimoje, paveldimą patologiją ir antenatalinę diagnostiką, kurios metu nustatoma vaisiaus raidos patologija.
Klinikiniai širdies ir kraujagyslių tyrimo metodai apima naujagimio apžiūrą (tachipnėja, generalizuota (centrinė) odos cianozė, blyškumas, marmuriškumas, pilkšvumas, periferinė edema), auskultaciją (širdies tonų stiprumas, ritmiškumas, širdies ūžesiai) ir palpaciją.
Šiais laikais įmanoma ištirti kūdikio širdį dar jam esant gimdoje, atliekant vaisiaus echokardiogramą. Tai speciali ultragarso skenavimo rūšis, kuri padeda nustatyti svarbius apsigimimus vaisiaus širdyje jau 14-18 nėštumo savaitę.
Postnatalinė diagnostika apima elektrokardiografiją. Elektrokardiografas fiksuoja elektrinius impulsus iš širdies, parodo širdies ritmą ir dažnį. Elektrokardiograma parodo, ar nė viena iš širdies kamerų nedirba sunkiau nei paprastai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba patyrusi neonatologų ir vaikų kardiologo komanda, o iškilus būtinybei naujagimis išlydimas į Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrą, kur jam taikomas chirurginis gydymas.

Širdies kateterizacija yra labai efektyvus metodas diagnozuojant širdies apsigimimus. Šis metodas taikomas ir gydant daugelį širdies defektų, kurie anksčiau buvo operuojami, pavyzdžiui, uždarant angas ar plečiant susitraukusius vožtuvus. Kateteris įstumiamas į veną dešiniojoje kirkšnyje specialia adata ar atlikus mažą pjūvį, kol pasiekia širdį (matoma specialiame ekrane). Tyrimas parodo visus struktūrinius apsigimimus tiek širdyje, tiek venų bei arterijų tinkle.
Dauguma patentinio ovaliojo lango atvejų gydymo nereikalauja. Dauguma nedidelių, izoliuotų defektų užsidaro savaime per pirmuosius dvejus - penkerius gyvenimo metus, todėl tokiems defektams pasirenkama stebėjimo taktika. Kai skylutė nedidelė ir nėra simptomų, gydyti nereikia. Nerekomenduojama profesionaliai sportuoti, ypač nardyti. Kardiologas ligonį pažiūri kas 2-3 metus.
Kai kada atliekamas kateterinis defekto užlopymas. Kateterizacija: širdies flapas uždaromas per ilgą plonytį vamzdelį (kateterį), įvestą pro kirkšnį ir nukreiptą link širdies. Užverčiamas specialiu užsukamu įtaisu. Chirurginis gydymas: atvėrę širdies sritį gydytojai užsiuva atvirą angą. Pastarojo meto moksliniai tyrimai rodo, kad uždarius patentinį ovalųjį langą sumažėja pakartotinio, nepaaiškinamo insulto rizika.
Tačiau kateterizacijos procedūra turi ir rizikų: galima krešulių susiformavimo, kraujagyslių pažeidimo, uždarymo įtaiso pasislinkimo, infekcijos ar širdies uždegimo (endokardito) rizika.

Dauguma mažų vaikų per pirmuosius gyvenimo metus ovalusis langas užsidaro savaime. Patentinio ovalio lango atsiradimui įtakos neturite - šios būklės išvengti neįmanoma. Kilus įtarimui dėl insulto, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.