Itin didelės tonzilės ir adenoidai: nuo sargų iki problemų šaltinio

Ne paslaptis, kad mažamečiai yra kur kas jautresni įvairioms sezoninėms ligoms, o vis pasikartojantys susirgimai kartais būna susiję su išvešėjusiais adenoidais ir tonzilėmis. Tiek adenoidus, tiek tonziles mėgstu vadinti „apsauginiais“, kurie, virusui ar bakterijai patekus į kvėpavimo takus, visomis išgalėmis stengiasi juos nukenksminti. Šios struktūros yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų - virusų, bakterijų, alergenų bei teršalų, įkvepiamų kartu su oru.

Adenoidus ir tonziles turi visi gimę vaikai, tačiau jos didėti pradeda kiek vėliau - sulaukus 1,5 metų. Visgi, kada šie dariniai pradeda nebe saugoti organizmą, o kelti problemų ir kaip jie yra gydomi?

Tonzilių ir adenoidų anatomija bei funkcija

„Žmogaus kūnas yra labai galingas, išmanus ir sukurtas taip, jog gebėtų save kuo geriau apginti ir išlikti sveikas. Tiek adenoidus, tiek tonziles mėgstu vadinti ,,apsauginiais‘‘, kurie, virusui ar bakterijai patekus į kvėpavimo takus, visomis išgalėmis stengiasi juos nukenksminti.“ - pasakoja specialistė.

Adenoidai, kitaip vadinami ryklės migdolu, yra limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje. Kartu su tonzilėmis ir kitomis panašią funkciją atliekančiomis struktūromis, adenoidai formuoja Waldeyer‘io limfoadenoidinį žiedą, kuris veikia kaip infekcijos vartai, kurie pirmiausia kontaktuoja su infekcijų sukėlėjais ir gamina ląsteles kovai su infekcija. Tonzilės, kaip ir nosiaryklėje esantys adenoidai, yra mūsų imuninės sistemos dalis. Abu šie organai yra svarbūs, ypač vaikystėje, kai, susiduriant su vis naujomis infekcijomis, vystosi jauno žmogaus imunitetas.

Adenoidai paprastai nunyksta paauglystės laikotarpiu. Gomurinės tonzilės svarbiausią savo funkciją atlieka kiek ilgiau - maždaug paauglystėje jų reikšmė gerokai nublanksta. „Tiesa, gomurinės tonzilės sandara reikšmingai skiriasi nuo adenoidų: jei pastarieji labiau primena gruoblėtą įvairių formų išgaubtą darinį nosiaryklėje, tai gomurinės tonzilės turi kapsulę, kuri jas apriboja. Taip pat jose gausu kriptų - į tunelius panašių kanalėlių, kuriuose labai patogu ilgą laiką gyventi ir savo toksiškus medžiagų apykaitos produktus į žmogaus kraujotaką sekretuoti kenksmingoms bakterijoms. Jų poveikis organizmui gali būti labai rimtas - pakenkti inkstams, širdžiai, sąnariams ar paūminti lėtines odos ir kitas ligas“, - pastebi gydytoja.

Tonzilių ir adenoidų padidėjimas: kada „sargai“ tampa problema?

Kartais dėl imuninės sistemos ypatumų, sveikatai nepalankios mitybos ar aplinkos, pavyzdžiui, namuose rūkančių tėvų, pelėsio, alergiškam vaikui nepritaikytos aplinkos, taip pat dažnų infekcijų, neracionalaus antibiotikų vartojimo ar daugybės kitų veiksnių, adenoidai ir gomurio tonzilės yra labai stipriai stimuliuojamos. Tai lemia, kad jie ima didėti, kartu sukeldami gretutines problemas, net kai vaikas neturi ūmios infekcijos požymių.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Adenoidams žymiai padidėjus, pasunkėja vaiko kvėpavimas per nosį, burna būna dažnai pražiota net ir ne slogos metu, miegant, atsiranda knarkimas ar miego apnėjos, kurios tapo dažniausia adenoidų operacijų priežastimi visame pasaulyje. Nors, augant vaikui, kartu su adenoidais didėja ir tonzilės, pasitaiko, kad pastarosios padidėja ryškiau ir tarpas tarp jų lieka nedidelis bei susiaurėja burnos plyšys liežuvio gale.

Tėvai kreipiasi į gydytojus, kai vaikai pirmais ar antrais darželio metais itin daug serga - dažniausiai tokiu atveju vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad dėl to kalti adenoidai. Dažniausi susirgimai - sloga, kitaip vadinama peršalimu arba moksliškai - rinosinusitu - nosies ir sinusų gleivinės uždegimu, iki 85-95 proc. atvejų yra virusinės kilmės. Peršalimas išties yra labai dažnas susirgimas - kasmet juo serga 6-16 proc. žmonių ir jis gali kartotis to paties sezono metu. Svarbu tai, jog juo vaikai serga žymiai dažniau - net 7-10 kartų per sezoną ir net 4 kartus dažniau jiems pasireiškia lydintis simptomas - kosulys.

Padidėjusių tonzilių ir adenoidų simptomai

Padidėję adenoidai ir tonzilės vaikams gali lemti miego apnėjos, knarkimo atsiradimą, kvėpavimo per nosį pasunkėjimą, nuolatinį kvėpavimą per burną ar netgi klausos problemas. Pastebėjus šiuos sutrikimus, galima atlikti adenoidų ar tonzilių šalinimo operacijas, kurios padės užkirsti kelią rimtesniems susirgimams.

Kvėpavimo sutrikimai ir miego apnėja

Ne vienam tėvui širdis nusirita į kulnus, kai pastebi, kad staiga sustoja miegančio vaiko kvėpavimas. Obstrukcinė miego apnėja įvyksta dėl to, kad išvešėję adenoidai ir tonzilės laikinai užblokuoja kvėpavimo takus. Knarkimas ar kvėpavimo pertrūkiai miegant reiškia, kad viršutiniuose kvėpavimo takuose yra kliūtis, trukdanti laisvai kvėpuoti. Budriuoju metu tokie vaikai irgi dažniausiai kvėpuoja netaisyklingai, jų burnytė nuolat pravira, formuojasi netaisyklingas sąkandis.

Klausos problemos

Dideli adenoidai taip pat gali blokuoti nosiaryklines ausų angas, tokiu atveju sutrinka ventiliacija vidurinėje ausyje ir kinta slėgis bei kaupiasi skystis, dėl kurio užgula ausis ir pablogėja klausa. Tokius trumpalaikius sutrikimus tėvai pastebi ir slogų metu, kai vaikas pradeda perklausinėti, kas jam sakoma, ar negirdi net šaukiamas.

Rijimo ir artikuliacijos sunkumai

Kai tonzilės padidėja ryškiau ir tarpas tarp jų lieka nedidelis bei susiaurėja burnos plyšys liežuvio gale, atsiranda knarkimas, miego apnėjos, sunkesniais atvejais pakinta artikuliacija, vaikas vengia kieto, sunkiau sukramtomo maisto.

Ūminis ir lėtinis tonzilitas (angina)

Kas yra tonzilitas?

Nors gerklės skausmas ar perštėjimas dažniausiai siejamas su peršalimo ligomis, kartais tai perspėja apie beprasidedančią anginą, arba kitaip ūminį tonzilitą. Angina, arba ūminis tonzilitas, yra bakterinės ar virusinės kilmės gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas. Tai dažna liga, kuria bent kartą gyvenime serga trečdalis visų 5-9 metų amžiaus vaikų. Jaunesni (iki 3 metų amžiaus) vaikai ir suaugusieji tonzilitu serga gerokai rečiau. Šia liga žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu sergančiųjų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti anginą sukeliantiems virusams ir bakterijoms.

Ūminį tonzilitą gali sukelti ir virusai, ir bakterijos. Ūminį tonzilitą sukelia bakterijos ar virusai, kurie į organizmą patenka oro-lašeliniu būdu. Dažniausiai bakterinį tonzilitą sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes, rečiau - stafilokokai, pneumokokai. Streptococcus pyogenes sukeltas tonzilitas sudaro apie 10 proc.

Tonzilitas gali pasireikšti keliomis formomis:

• Katarinė forma: Kai uždegimas kyla tik tonzilių paviršiuje. Ligos pradžioje ima perštėti gerklę, atsiranda skausmas ryjant, vargina bendras silpnumas, galvos skausmas, gali matytis pūlinukai. Ši anginos forma yra lengviausia, jos gydymas trunka 3-5 dienas.
• Folikulinė forma: Kai dėl bakterijų pažeistų gilesnių tonzilių audinių atsiranda pūlių. Folikulinė anginos forma yra sunkesnė, galimas karščiavimas iki 39 laipsnių, kamuoja stiprus gerklės skausmas. Tonzilės būna paburkusios, gali būti padengtos balkšvais taškeliais.
• Lakūninė forma: Kai pūliai padengia visą tonzilės paviršių. Lakūninės anginos simptomai panašūs į folikulinės. Laiku ir tinkamai gydoma folikulinė forma praeina per 5-7 dienas, o lakūninė - per 10 dienų.

Tonzilito simptomai ir diagnostika

Aukšta 38-39 °C temperatūra, stiprus gerklės skausmas, kartais plintantis į ausis, padidėję skausmingi kaklo limfmazgiai, paraudusios, padidėjusios tonzilės, kartais su pūlingomis apnašomis - tai tipiniai ūmaus tonzilių uždegimo požymiai. Tonzilitui būdinga paraudę, patinę tonzilės. Gali būti matomi balti apnašo lopeliai ant tonzilių.

Diagnozė nustatoma pagal tipišką kliniką ir patvirtinama bakteriologiškai, nustačius β hemolitinį streptokoką. Dažniausiai yra tiriamas lakūnų turinys, atliekamas mikrobiologinis pasėlis iš gerklės, kad nustatyti, kokie sukėlėjai turėjo įtakos išsivystant lėtiniam tonzilitui. Dažniausi sukėlėjai - auksinis stafilokokas, streptokokai ir kt. Gavęs bakteriologinį pasėlį, gydytojas gali tiksliai pasakyti koks sukėlėjas sukėlė lėtinį tonzilitą ir kokiam antibiotikui šis sukėlėjas yra jautriausias.

Komplikacijos

Lėtinis tonzilitas dažniausiai siejamas su streptokokine infekcija tonzilėse. Jų poveikis organizmui gali būti labai rimtas - pakenkti inkstams, širdžiai, sąnariams ar paūminti lėtines odos ir kitas ligas. Kai tonzilės tampa lėtinės infekcijos židiniu, jos nustoja atlikti imuninę funkciją.

Lėtinė streptokokinė infekcija tonzilėse gali turėti įtakos ir kitų organų veiklai - gali atsirasti sąnarių skausmų, širdies permušimų, sutrikti inkstų funkcija. Jei Streptococcus pyogenes sukeltas tonzilitas negydomas, daliai žmonių gali išsivystyti tam tikros komplikacijos. Viena jų - reumatas, galintis nulemti širdies vožtuvų pažeidimą. Esant lėtiniam tonzilitui gali atsirasti ir vėlyvosios komplikacijos: artritai (sąnarių uždegimai), inkstų uždegimai, septinis endokarditas ir kt. Užsitęsus anginos uždegiminiams reiškiniams dažniausiai procesas pereina į paratonziliarinius audinius, susiformuoja paratonziliarinis absesas.

Gydymas medikamentais ir profilaktika

Pagrindinis gydymas esant tiek virusiniam, tiek bakteriniam tonzilitui yra skausmo malšinimas. Tam naudojami vietinio veikimo preparatai nuo uždegimo: purškalai, tirpalai arba pastilės. Mažiems vaikams (iki 3-4 m.) rekomenduojama naudoti pastiles, nes skalavimo skystį jie gali nuryti, o purškalas gali sukelti gerklų spazmą. Skausmo malšinti taip pat galima paracetamoliu ar ibuprofenu. Vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nederėtų skirti aspirino, nes gali išsivystyti potencialiai gyvybei pavojingas Rėjaus sindromas. Skausmo malšinimas būtinas, kadangi dėl didelio skausmo ligoniui darosi sunku valgyti ir gerti. Per mažas skysčių kiekis neigiamai veikia ligonio savijautą - tuomet tiek virusų, tiek bakterijų toksinai labiau veikia termoreguliacinį centrą ir intoksikuoja organizmą.

Anginos gydymas namuose gali apimti ir gerklės skalavimą druskos tirpalu. Gerklės skausmą gali sumažinti ir dažnas ryklės praskalavimas šiltu sūriu vandeniu (prisemti šiek tiek vandens į burną ir pagargaliuoti). Derėtų gerti nemažai šiltų skysčių - arbatos, sultinio. Bakterinis tonzilitas, arba angina, efektyviai gydoma antibiotikais. Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, ant tonzilių yra pūlingų apnašų, patartina kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti gydymą antibiotikais. Prieš pradedant kalbėti apie tai, kas sukelia anginą, pirmiausia verta aptarti, kokį vaidmenį žmogaus organizme atlieka gomurio migdolai, arba kitaip tonzilės. Tačiau prieš tai būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvinio baltymo koncentraciją.

Kad nereikėtų taip dažnai vartoti antibiotikų, reikia stiprinti imuninę sistemą. Jau iš senų laikų gerklei skalauti esant uždegimui buvo vartojami druskos ir jodo tirpalai (2-3 lašai jodo, nubrauktas arbatinis šaukštelis druskos stiklinei vandens ir gargaliuojame). Šiuo metu yra vaistinėse aerozolinių jodo preparatų, kurie veikia kaip antiseptikai. Prieš vartojant, o ypač pačiam nusipirkus vaistinėje vieną ar kitą preparatą reikia gerai pasižiūrėti, ar tikrai jūs nesate alergiškas vienai ar kitai preparato sudedamajai daliai. Yra daug žmonių alergiškų jodui. Pavartojęs tokį preparatą, žmogus gali net uždusti dėl išsivysčiusios gerklų edemos. Todėl prieš pradėdami gydytis ar vartoti vieną ar kitą vaistą geriau būtų pasitarti su gydytoju.

Kada reikalingas chirurginis gydymas? Indikacijos operacijai

Medicinoje vis dažniau laikantis organizmo tausojimo principų ir prioritetą teikiant mažiau invaziniams gydymo metodams, tonzilektomijų dažnis sumažėjo keletą kartų. Tačiau vis dėlto yra indikacijų, kai šalinti tonziles yra būtina. Ir tai toli gražu ne vien dažnai besikartojančios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Anot gydytojos, visuomet vertinama chirurginės intervencijos nauda, rizikos ir alternatyvos operaciniam gydymui. Ligos pradžioje paprastai skiriamas konservatyvus gydymas antibiotikais, naudojama budraus laukimo ir stebėjimo taktika, žiūrima, kaip dažnai ir kokio sunkumo tonzilių infekcija. Sprendžiant dėl operacinio gydymo, svarbu atsižvelgti į daugelį faktorių - klinikinius veiksnius, medicinines indikacijas operaciniam gydymui, taip pat socialines aplinkybes, tokias kaip vaiko aplinka, medicininės pagalbos prieinamumas, šeimos vertybės. Kai lėtiniu tonzilitu sergantis žmogus alergiškas antibiotikams arba negali jų vartoti dėl kitų lėtinių ligų, tonzilių šalinimo operacija skiriama greičiau.

Tonzilių ir adenoidų šalinimo operacijos (tonzilektomija, adenotomija, tonzilių mažinimas)

Jei adenoidų sukeltų simptomų nepavyksta išgydyti medikamentais arba gydymas efektyvus tik trumpą laikotarpį, problemas spręsti padeda chirurginis būdas. Tonziles, jei jų dydis trukdo kvėpavimui ir rijimui, chirurginiu būdu galima pamažinti pilnai nepašalinant, kad kuo ilgiau būtų išsaugota jų imuninė funkcija.

„Vieni dažniausių nuogąstavimų, kuriuos išreiškia pacientų tėvai - ar, pašalinus adenoidus arba tonziles, vaikas nepradės sirgti dar labiau, ar ligos neišsiplės į apatinius kvėpavimo takus, ar nesuprastės vaiko imunitetas. Turime griežtas taisykles, kada, remiantis įrodymais grįstos medicinos pagrindu sudarytais algoritmais, reikia šalinti adenoidus ar tonziles. Laiku ir teisingai atlikta operacija vaiko būklę tik pagerina ir apsaugo nuo tolimesnių komplikacijų“, - pasakoja specialistė. Ji pratęsia, kad po šių procedūrų vaikams palengvėja kvėpavimas, pagerėja miegas, klausa, sąkandis, rijimas.

„Pilnas tonzilių pašalinimas padeda, kai diagnozuojamas lėtinis tonzilitas. Jis gali būti nustatomas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Nepasireiškus lėtiniam tonzilitui, o esant tik padidėjusioms tonzilėms, ikimokyklinio amžiaus vaikams jos dažniausiai yra mažinamos, nešalinamos pilnai, kadangi yra reikalingos kaip imuninės sistemos dalis. Naudinga žinoti, kad tonzilių padidėjimo, kaip ir lėtinio tonzilito, gydyti medikamentais neįmanoma - vienintelis būdas yra chirurginis.“

Indikacijos tonzilių šalinimo operacijai (tonzilektomijai)

„Obstrukcinė miego apnėja yra viena iš absoliučių indikacijų, kai taikome chirurginį gydymą vaikams nuo dvejų metukų. Jei ištyrus vaikučio nosiaryklę ir burnaryklę randama tonzilių ar adenoidų hipertrofija, pirmo pasirinkimo gydymo būdas yra tonzilių ir / ar adenoidų chirurginis šalinimas.“ Jei tonzilės yra sveikos, nepaveiktos streptokokinės infekcijos, operacijos metu stengiamasi išsaugoti dalį limfoidinio tonzilės audinio, kad jų funkcija būtų išsaugota. Šalinama tik ta tonzilių dalis, kuri blokuoja kvėpavimą.

Operacijos eiga ir pooperacinis laikotarpis

Adenoidų šalinimo operacija yra dažniausiai vaikams atliekama operacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą ir trunka dažniausiai iki pusvalandžio. Jos metu pašalinamas adenoidų audinys, sustabdomas kraujavimas, burnoje nelieka jokių tvarsčių, drenų ar siūlų. Po operacijos praėjus kelioms valandoms, mažieji pacientai dažniausiai jaučiasi įprastai. Jei jaučiamas minimalus skausmas, jis įprastai numalšinamas geriamais nuskausminamaisiais vaistais.

Nors tonzilių šalinimo operacija užtrunka tik truputį ilgiau nei adenoidų ir yra priskiriama dienos chirurgijos paslaugoms, tačiau ji yra kiek sudėtingesnė. Tonzilių šalinimo operacija yra planinė, 30-40 minučių trunkanti chirurginė procedūra, atliekama taikant bendrąją nejautrą. Operacijos metu žmogus turi būti sveikas, lėtinio tonzilito atveju liga turi būti nepaūmėjusi. Po operacijos vieną naktį pacientas dar būna stebimas medicinos personalo. Kitą dieną operavęs gydytojas apžiūri pooperacines žaizdas, įvertina gijimą ir dažniausiai išleidžia į namus.

„Gijimo periodas po tonzilių šalinimo operacijos yra gana skausmingas, todėl pacientams skiriami vaistai nuo skausmo. Labai svarbu po operacijos griežtai laikytis pooperacinių rekomendacijų ir nepažeisti gyjančių žaizdų. Tokie pažeidimai gali įvykti dėl fizinio krūvio, netgi valgant kietesnį maistą. Pirmas dvi savaites po operacijos pacientams skiriame minkšto, pertrinto maisto dietą, negalima valgyti aštrių patiekalų, gerti gazuotų, karštų gėrimų. Taip pat rekomenduojame vengti fizinio krūvio, nesikaitinti saulėje, nesilankyti pirtyse, saunose. Per porą savaičių žaizdos sugyja, ir pacientas gali palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo“, - sako gydytoja.

„Gera žinia ta, kad visiems pacientams po operacijos leidžiama valgyti ledus taip dažnai ir tiek daug, kiek tik norisi. Juk dažnai iki operacijos nuolat sirgę vaikai yra saugomi nuo tokių paprastų vaikystės malonumų, kad nesusirgtų, todėl stengiamasi juos pradžiuginti. O šalti ledai turi ir kitą privalumą - padeda mažinti pooperacinį audinių paburkimą“, - pastebi gydytoja. Anot gydytojos, būna, kad po operacijos tėvai irgi dažnai išsigąsta, kai nebegirdi įprasto miegančio vaiko šnopavimo. Sugijus pooperacinėms žaizdelėms ir nuslūgus paburkimui, o kartais net ir tą pačią naktį po operacijos vaiko kvėpavimas tampa lygus, lengvas ir tylus.

Mitas apie sumažėjusį imunitetą

Dažnai pacientai mano, kad pašalinus tonziles ar adenoidus, bus dažniau sergama peršalimo ligomis - nuo seno gajus mitas, kad atlikus tonzilių šalinimo operaciją infekcija nesulaikoma burnoje, o visada leidžiasi į kvėpavimo takus ir sukelia bronchitus. „Jei tonzilių operacija atliekama pagal visas indikacijas, t. y. jei tonzilės iš tiesų yra infekcijos židinys, o tonzilitai yra dažnai pasikartojantys, šiuos audinius šalinti būtina, kadangi savo apsauginės funkcijos jos ir taip jau nebeatlieka“, - aiškina gydytoja otorinolaringologė.

Remiantis moksliniais duomenimis, adenoidų ataugimo dažnis po operacijos yra apie 1,3 proc. atvejų - tai dažniau atsitinka vaikams, kurie yra alergiški, arba kuriems adenoidai dėl tam tikrų priežasčių nebuvo pilnai pašalinti.

Svarbu žinoti: antibiotikų vartojimas ir imuninės sistemos stiprinimas

Pastaruoju metu iškyla problema dėl dažno antibiotikų vartojimo. Ar tikrai juos taip dažnai reikia vartoti? Ypač kelia nerimą sparčiai didėjantis labiausiai paplitusių bakterijų atsparumas antibiotikams, pvz.: streptokokai ir auksinis stafilokokas jau atsparūs biseptoliui, penicilinui, ampicilinui. Todėl būtina imti pasėlį iš gerklės, kad žinotume ar tas sukėlėjas tikrai jautrus tam antibiotikui, kurį gydytojas skiria.

Angina užkrečiama, todėl svarbu dažnai plauti rankas, vengti ilgo kontakto su tonzilitu sergančiais asmenimis iki 24 val. po antibiotiko vartojimo pradžios. Taip pat reikėtų nepamiršti nuolat rūpintis savo sveikata ir stiprinti organizmą. Itin svarbu sveikai ir subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, skirti laiko veiklai, kuri padėtų atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos ir streso, sureguliuoti miego-poilsio režimą, daugiau laiko praleisti gryname ore. Kad nereikėtų vartoti vien vaistus, visada vasarą reikėtų pailsėti prie jūros, kur grynas oras kvepia pušų aromatu.

tags: #nuo #gimimo #itin #dideles #tonziles

• koalos jauniklio vystymasis ir augimas
• Mėlynos kūdikio rankytės: ką tai reiškia?
• Elektrinės Mercedes mašinėlės mažyliams
• Kaip išsirinkti vaikišką gertuvę su užspaudžiamu kamšteliu
• skaitykite išsamią nėščiųjų anemijos apžvalgą