Kiekvienas naujas tėvas su nekantrumu ir nerimu stebi savo mažylio vystymąsi. Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių fizinės raidos etapų, kurį pasiekia kūdikis, yra gebėjimas savarankiškai laikyti galvą. Tai ne tik džiuginanti akimirka tėvams, bet ir esminis žingsnis, atveriantis kelią kitiems motoriniams įgūdžiams - vartymuisi, sėdėjimui ir šliaužiojimui. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, egzistuoja tam tikros raidos gairės, kurios padeda suprasti, ar procesas vyksta sklandžiai. Visgi, šiame kelyje tėvai neretai susiduria su klaidinga informacija ar daro netyčines klaidas, kurios gali šiek tiek sulėtinti raumenų stiprėjimą.
Kūdikio galva, palyginti su visu kūnu, yra gana didelė ir sunki, o kaklo raumenys gimimo metu dar labai silpni. Todėl gebėjimas ją nulaikyti atsiranda ne iš karto, o vystosi palaipsniui, stiprėjant nugaros ir kaklo raumenynui. Šiuo gyvenimo tarpsniu tai yra pačios trapiausios naujagimio kūno dalys. Galva yra gana sunki, o kaklo raumenys nėra pakankamai išvystyti, todėl reikalingas tinkamas prilaikymas. Naujagimiui augant galvos bei kaklo kontrolė gerėja, tačiau prilaikymas bus reikalingas beveik iki 3-4 mėnesių, su amžiumi pamažu mažinant atramą. Vienas pirmųjų dalykų, kurių išmokomi tėvai - tai prilaikyti kūdikio galvytę, nes jis pats to nesugeba padaryti maždaug iki 3 mėn.
Taisyklingas naujagimio laikymas yra gyvybiškai svarbus jo saugumui ir vystymuisi. Štai keletas patogiausių ir saugiausių būdų laikyti naujagimį:
Tai vienas patogiausių ir geriausių būdų laikyti naujagimį. Mažylis laikomas horizontaliai, krūtinės lygyje, viena ranka prilaiko mažylio nugarą bei sėdmenis, o kita ranka prilaiko kaklą bei galvą, alkūnės linkyje. Ši padėtis labai tinka maitinimui bei odos prie odos kontaktui (vadinamajam "kengūros" metodui).
Naujagimis pakeliamas vertikaliai prie peties, viena ranka prilaikoma kūdikio galva ir kaklas, o kita - užpakaliukas. Šioje padėtyje naujagimis ilsisi prigludęs prie jūsų. Tai gera padėtis kūdikiui nuraminti, nes girdimas jūsų širdies plakimas ramina.
Ši laikymo padėtis rekomenduojama, kai norite bendrauti su kūdikiu. Norėdami laikyti naujagimį „veido į veidą“ padėtyje, vieną ranką pakiškite po kūdikio galva ir kaklu, o kitą - po kūdikio nugara. Laikykite mažylį tiesiai priešais save, šiek tiek žemiau savo krūtinės. Ši poza labiau tinka šiek tiek vyresniems kūdikiams, kurie jau pradeda daugiau reaguoti į aplinką.
Tai laikymo padėtis, kai naujagimio pilvas remiasi į jūsų rankas. Paguldykite kūdikį pilvuku žemyn ant savo dilbio, galvą - ant alkūnės, kojos gulės ties delnu. Tai lengva laikymo padėtis, leidžianti kūdikiui po maitinimo atsirūgti ar atsikratyti dujų.
Mažylis paguldomas nugara ant jūsų rankos dilbio, ta pati ranka delnu prilaiko galvą ir kaklą. Laikanti ranka yra priglausta prie jūsų šono. Jei reikia - kita ranka papildomai prilaikome kūdikį ties galva ar kūnu.

Kūdikio vystymasis paprastai progresuoja nuo galvos link pėdų. Pirmiausiai mažylis išmoksta valdyti galvą ir rankas, ir tik paskui - kojas bei pėdas. Dar anksčiau nei rankas ir pirštukus jis išmoksta valdyti liemenį. Kūdikio kaklo raumenys tvirtės palaipsniui, tačiau ir tėvai gali imtis tam tikrų veiksmų, kad padėtų jam greičiau pasiekti šį raidos etapą.
Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.
Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t.y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros.

Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abiejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Pradėkite nuo kelių minučių 2-3 kartus per dieną. Palaipsniui laiką ilginkite.
Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.
Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams. Šiuolaikiniai gultukai, sūpynės ir automobilinės kėdutės yra puikūs pagalbininkai tėvams, tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti vadinamąjį „konteinerio sindromą“. Kai kūdikis didžiąją dienos dalį praleidžia pusiau gulimoje padėtyje, suvaržytas diržų, jis neturi galimybės laisvai judėti ir stiprinti kaklo raumenų.
Nors tėvai linki savo vaikams tik geriausio, kartais per didelis atsargumas arba nežinojimas gali pakenkti natūraliam vystymuisi. Svarbu žinoti apie dažniausiai pasitaikančias klaidas:
Vengimas guldyti ant pilvo: Daugelis kūdikių nemėgsta gulėti ant pilvo, nes tai reikalauja didelių fizinių pastangų. Tėvai, nenorėdami kankinti vaiko, dažnai atsisako šios veiklos. Tai didelė klaida. Jei vaikas verkia, pabandykite jį guldyti ant savo krūtinės (jums gulint ant nugaros) arba nešioti „lėktuvėlio“ poza. Naudokite alternatyvas: guldymą ant savo krūtinės, guldymą ant didelio gimnastikos kamuolio (prilaikant už liemens), nešiojimą „tigro medyje“ pozoje (guldant ant savo dilbio pilvu žemyn).
Piktnaudžiavimas kūdikių priežiūros įranga: Kaip minėta anksčiau, ilgas laikas praleistas automobilinėse kėdutėse, gultukuose ar supynėse gali sukelti „konteinerio sindromą“, kuris apriboja kūdikio judesius ir sulėtina raumenų stiprėjimą.
Nenuoseklus nešiojimas ir maitinimas: Iki 3-4 mėnesių, kol vaikas tvirtai nelaiko galvos, būtina ją prilaikyti. Tačiau taip pat svarbu stebėti, kad vaikas nebūtų nuolat nešiojamas tik viena puse. Jei kūdikį maitinate, nešiojate ar migdote visada toje pačioje pusėje, gali išsivystyti raumenų asimetrija arba kreivakaklystė. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abiem pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems, t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.
Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Kadangi nuo gimimo iki 3 metų yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus.
Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus.
Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.
| Amžius | Vidutinė galvos apimtis (cm) |
|---|---|
| Gimimas | ~34 |
| 1 mėn. | ~37 |
| 3 mėn. | ~41 |
| 6 mėn. | ~45.5 |
| 1 metai | ~46-47 |

Ką tėvai turi žinoti apie momenėlius? Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srityje nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti. Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant.
Nors svyravimai raidoje yra normalu, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai“, kurių nereikėtų ignoruoti. Kiekvieno vaiko kelionė stiprėjimo link yra unikali. Vienas mažylis galvą tvirtai iškels jau antrojo mėnesio pabaigoje, kitas - tik įpusėjęs ketvirtąjį, ir abu šie variantai gali būti visiškai normalūs. Svarbiausia užduotis tėvams yra sukurti palankią aplinką vystymuisi: suteikti laisvę judėti, motyvuoti žaislais ir bendravimu bei riboti laiką, praleidžiamą suvaržytose padėtyse. Tačiau niekas nepažįsta jūsų vaiko geriau nei jūs patys. Jei jūsų intuicija kužda, kad raida vyksta ne taip, kaip turėtų, arba pastebite nerimą keliančius ženklus, niekada nebijokite ieškoti specialistų pagalbos.
Ką daryti, jei kūdikis savarankiškai nelaiko/nekelia galvytės? Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui. Pratimų išmokimas priklauso nuo kiekvieno tėvelio įgūdžio. Mankštelės priklauso nuo kūdikio amžiaus ir jo stambiosios motorikos raidos išsivystymo.
Daug kalbama apie sukrėsto vaiko sindromą. Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios.
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Tėvai dažniausia slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausia sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Baisiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki.
Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui.
Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.
Norint tinkamai pasirūpinti plaukučiais ir galvos oda reikėtų itin atsakingai rinktis šampūną. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas plaukų plovimo priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja. Galvą plauti rekomenduojama maždaug tris kartus per savaitę. Šlapius plaukučius reikėtų švelniai nusausinti rankšluosčiu. Džiovintuvo naudojimas gali pažeisti plaukų šaknis, išsausinti odą.
Labai svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.
Nepaisant rūpestingos priežiūros, dažnai tėvai susiduria su tokiomis problemomis kaip mažylio galvos odos pleiskanojimas ar susidariusi pleiskanų luobelė. Į tai nereikia numoti ranka, tačiau neverta ir išsigąsti - tai dažniausiai gana lengvai išsprendžiama problema. Prieš maudynes mažylio galvos odelę patepkite specialiai kūdikiams skirtu aliejumi ir palikite kelioms minutėms, kad geriau susidrėkintų. Maudynių metu sušlapinkite plaukučius ir atsargiai šukuokite šukomis su apvalintais dantukais. Procedūrą gali tekti pakartoti keletą kartų. Svarbu nešukuoti sausos, nesudrėkintos galvelės - taip galite pažeisti mažylio odą.

tags: #kaip #saugoti #naujagimio #galvyte