Išnešioto hipotrofiško naujagimio, sveriančio 2200 g, priežastys ir pasekmės: išsamus gidas

Žmogaus kūno sudėjimas yra lemtas genų, tačiau kūno svorį visais gyvenimo laikotarpiais, įskaitant ir paslėptąjį motinos įsčiose, veikia daugybė veiksnių.

Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas. Tam yra naudojamos įvairios kreivės. Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus.

Kas yra hipotrofiškas naujagimis ir kokie jo svorio kriterijai?

Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg.

Naujagimis, gimęs mažiau nei 2,5 kg, laikomas mažo gimimo svorio. Mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau kaip 1 kg - ypač mažo gimimo svorio.

Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.

Hipotròfija (hipo… + gr. trophē - mityba) - kūdikio arba mažo vaiko lėtinis mitybos sutrikimas, dėl kurio sumažėja jo kūno masė. Hipotrofija reiškiasi kūno masės mažėjimu ir organizmo išsekimu.

Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos naujagimių svorio kategorijos:

Svorio kategorija Gimimo svoris
Normalus gimimo svoris 2,5 - 3,5 kg
Mažas gimimo svoris Mažiau nei 2,5 kg
Labai mažas gimimo svoris Mažiau nei 1,5 kg
Ypač mažas gimimo svoris Mažiau nei 1 kg
Didelis gimimo svoris 4 kg ir daugiau
Naujagimio svorio kategorijų grafikas

Hipotrofijos priežastys ir rizikos veiksniai

Hipotrofiją sukelia nepakankamas ar nevisavertis vaiko maitinimas arba sutrikęs maisto medžiagų įsisavinimas. Priežastys įvairios: neretai pasitaiko neišnešiotam kūdikiui, kai stinga motinos pieno, sutrikęs žindymas, esant gimdymo traumai ar sklaidos trūkumui (pvz., lūpos nesuaugimas), kai vaikas maitinamas nevisaverčiu dirbtiniu maistu.

Hipotrofiją dar gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, gripas, virškinamojo trakto ligos (dizenterija, vidurių šiltinė), tuberkuliozė. Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl motinos ar vaisiaus ligos, žalingų įpročių, ypač rūkymo nėštumo metu.

Hipotrofiškų naujagimių tipai ir specifika („Skruzdėliukai“)

Kartais gimsta ilgi, liesi, didele galvute naujagimiai. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali lemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus).

Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki.

Asimetrinė ir simetrinė hipotrofija - skirtumai

Hipotrofijos nustatymas nėštumo metu ir po gimdymo

Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant ultragarsu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Natūraliai kyla klausimas - ar tokie matavimai patikimi. Tyrimo ultragarsu tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas, bet, kaip visur ir visada, gali būti klaidų. Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan. Svarbu ir tai, kokio naujumo ir tobulumo ultragarso tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos.

Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas ultragarsu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas. Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.

Hipotrofijos pasekmės ir tolimesnė priežiūra

Hipotrofija reiškiasi kūno masės mažėjimu ir organizmo išsekimu. Hipotrofija būna lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Lengvai hipotrofijai būdinga 20 % mažesnė kūno masė, plonesnis poodinis riebalinis sluoksnis. Vidutinei hipotrofijai - 40 % mažesnė kūno masė, labai suplonėjęs poodinis riebalinis sluoksnis, sulysęs veidas, vaikas sunkiai sėdi, nustoja vaikščioti.

Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka to koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija. Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida irgi gali sutrikti.

Jei „skruzdėliukams“ nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, jiems gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių.

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

„Kengūros metodas“ („oda prie odos“) plačiai taikomas pasaulio klinikose. Nuogas neišnešiotas naujagimis guldomas vienam iš tėvų ant krūtinės po drabužiais. Jis laikomas kniūbsčias vertikalioje padėtyje, todėl atrodo, tarsi naujagimis gulėtų kengūros sterblėje. Kengūros metodas tinka visiems naujagimiams, bet ypač patariamas neišnešiotiems, nes suteikia jiems taip reikalingą saugumo, artumo jausmą. Taikant šį metodą labai sumažėjo naujagimių mirtingumas nuo infekcijos, be to, naujagimiai rečiau „pamiršdavo“ kvėpuoti, mamoms geriau gaminosi pienas.

Naujagimio maitinimas ir Kengūros metodas

Mitai apie naujagimių svorį

Žmonėse vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti. Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip. Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos. Mokslininkai mano, jog nėštumo metu liesos moters organizmas pirmiausiai stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės. Tyrinėtojų duomenimis, nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugtas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g.

Dar vienas mitas, kad „Kokio svorio gimė mama, tokio gims ir vaikas?“, nėra tiesa. Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių. Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.

tags: #isnesiotas #naujagimis #hipotrofiskas #2200 #g #3



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems