Daugelis porų, susiduriančių su nevaisingumo iššūkiais, ieško pagalbos moderniojoje medicinoje. Viena iš pirmųjų ir dažniausiai rekomenduojamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI). Ši procedūra yra santykinai paprasta, greita ir mažiau invazinė nei kiti metodai, todėl daugelis porų jaučiasi ramiai, žinodamos, kad ji veikia kartu su kūno natūraliais procesais.
Intrauterininė inseminacija (IUI) - tai apvaisinimo metodas, kai paruošta spermijų suspensija, naudojant specialų kateterį, yra sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą. Šis procesas apeina gimdos kaklelį ir makštį, padedant spermatozoidus arčiau vietos, kur natūraliai vyksta apvaisinimas. IUI gali būti atliekamas moters natūraliame cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją.
IUI yra laikoma pačia paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Ji padeda poroms įveikti tam tikrus vaisingumo iššūkius, priartindama spermatozoidus prie kiaušialąstės.

IUI gali būti rekomenduojama įvairiose situacijose, kai poroms nepavyksta pastoti natūraliai:
Gydytojas gali rekomenduoti IUI, kai natūralus apvaisinimas neįvyko po 6-12 mėnesių bandymų, atsižvelgiant į amžių ir aplinkybes.
Pati IUI procedūra yra greita ir paprasta, trunka mažiau nei 10 minučių gydytojo kabinete. Procesas apima kelis etapus:
Po IUI gali būti paskirti vaistai gleivinei auginti (pvz., Duphaston), kuriuos reikia vartoti iki mėnesinių arba kol gydytojas nurodys nutraukti.

Pasiruošimas IUI prasideda nuo ovuliacijos ciklo supratimo ir stebėjimo. Gydytojas atliks kraujo tyrimus ir ultragarsinius tyrimus, kad įvertintų kiaušinėlių vystymąsi.
IUI efektyvumas svyruoja apie 10-15% nėštumų per ciklą. Sėkmės rodikliai priklauso nuo amžiaus, nevaisingumo priežasties ir vaisingumą skatinančių vaistų vartojimo. Paprastai rekomenduojama atlikti 3 IUI ciklus.
IUI yra santykinai mažos rizikos procedūra. Dažniausias šalutinis poveikis yra lengvi spazmai. Rimtesnės komplikacijos, tokios kaip infekcija, yra retos. Galimas ir daugiavaisis nėštumas, ypač vartojant skatinamuosius vaistus.
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (OHSS) gali pasireikšti vartojant vaisingumą skatinančius vaistus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į emocinį stresą, kurį gali sukelti gydymo procesas.
Apsvarstykite galimybę aptarti IUI su savo gydytoju, jei bandėte pastoti 6 mėnesius (vyresnėms nei 35 metų) arba 12 mėnesių (jaunesnėms nei 35 metų) be rezultatų.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei po IUI jaučiate stiprų dubens skausmą, gausų kraujavimą, karščiavimą ar infekcijos požymius.
Po 3-4 nesėkmingų IUI ciklų gali tekti persvarstyti gydymo planą ir apsvarstyti kitus metodus, pavyzdžiui, IVF.

Vienišos moterys arba tos pačios lyties poros turėtų pasikonsultuoti su vaisingumo specialistais, kai bus pasiruošusios pradėti bandyti pastoti su donoriniu sperma.