Kraujavimas nėštumo ir gimdymo metu: priežastys, simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Kiekviena būsima mama žino, kad nėštumas yra ypatingas, tačiau kupinas nerimo laikotarpis. Pamatyti kraują ant apatinių besilaukiant - tai vienas didžiausių moters košmarų, neretai sukeliantis paniką ir baimę dėl vaikelio gyvybės. Tačiau medicininė statistika rodo, kad kraujavimas ar tepliojimas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, pasitaikantis maždaug 20-25 procentams moterų, ypač per pirmuosius tris mėnesius. Svarbu suprasti, kad nors kraujas visada yra signalas atkreipti dėmesį į savo kūną, tai toli gražu ne visada reiškia persileidimą ar nėštumo komplikacijas.

Kraujavimu vadinamas bet koks kraujo pasirodymas iš makšties nėštumo laikotarpiu, nepriklausomai nuo kiekio. Tai gali būti šviesiai rožinės, rusvos ar ryškiai raudonos išskyros, keli kraujo lašai ant apatinių, kraujo pėdsakai ant tualetinio popieriaus, tamsūs krešuliai ar didesnio kiekio kraujas, primenantis menstruacijas. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet ir į trukmę (ar tai vienkartinis atvejis, ar trunkantis keletą valandų ar dienų), intensyvumą (tepimas ar stipresnis kraujavimas), lydinčius simptomus (skausmas, spazmai, temperatūra, silpnumas).

Akušerė-ginekologė dr. Dovilė Ramanauskienė pabrėžia: „Kiekvienas nėštumo metu pasirodęs kraujavimas yra svarbus. Kartais tai - normos ribose, tačiau bet kokiu atveju jį turi įvertinti specialistas.“

Kraujavimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (I trimestras)

Pirmosios 12 nėštumo savaičių yra intensyviausių pokyčių metas moters organizme. Embrionas tvirtinasi, formuojasi placenta, o hormonų lygis drastiškai kinta. Būtent dėl šių priežasčių pirmasis trimestras pasižymi didžiausiu kraujavimo atvejų dažnumu. Nėštumo metu dažnai pasitaiko kraujavimas, tai ypač būdinga pirmąjį nėštumo trimestrą. Kraujavimas pirmuoju nėštumo trimestru yra gana dažnas reiškinys - jį patiria apie 15-25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Kraujavimo priežastys gali būti įvairios - nuo visiškai nepavojingų iki rimtų būklių, reikalaujančių skubios medicininės pagalbos.

Implantacinis kraujavimas

Viena dažniausių ir visiškai normalių priežasčių yra implantacinis kraujavimas. Tai nutinka praėjus maždaug 10-14 dienų po apvaisinimo, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos sienelėje. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, 3-4 nėštumo savaitę, kai kurioms moterims gali pasirodyti šiek tiek kraujo arba kraujingų išskyrų: apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje pažeidžiamos gleivinės kraujagyslės. Šis procesas gali pažeisti smulkias kraujagysles, todėl pasirodo nedidelis kiekis rausvų ar rusvų išskyrų. Toks kraujavimas būna labai lengvas, rausvos ar rusvos spalvos, dažniausiai be skausmo ir trunka tik vieną ar dvi dienas. Daug moterų jį supainioja su silpnomis mėnesinėmis ir net nežino, kad jau laukiasi.

Kraujavimas dėl padidėjusios kraujotakos ir gimdos kaklelio jautrumo

Nėštumo metu į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa minkštesnis ir jautresnis. Tai natūralus pasiruošimas vaisiaus augimui ir gimdymui. Dėl padidėjusio jautrumo ir kraujotakos intensyvumo, bet koks mechaninis dirginimas gali sukelti negausų kraujavimą ar tepimą.

• Kraujavimas po lytinių santykių: Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa labiau krauju aprūpintas ir jautresnis. Dėl to net nedidelis mechaninis dirginimas - pavyzdžiui, lytiniai santykiai - gali sukelti lengvą kraujavimą. Paprastai tai nėra pavojinga, jei kraujas pasirodo tik kartą, nėra skausmo ar kitų nemalonių simptomų, o išskyros greitai išnyksta.
• Gimdos kaklelio erozija: Kai kurioms moterims jau prieš nėštumą būna nustatyta gimdos kaklelio ektopija (vadinamoji erozija), kuri nėštumo metu gali kraujuoti dažniau. Tai dažniausiai paviršinis pakitimas, kuris neturi įtakos nėštumo eigai, tačiau vertas gydytojo stebėjimo.
• Kraujas dėl padidėjusios kraujotakos: Nėštumo metu viso organizmo kraujotaka padidėja, ypač mažajame dubenyje. Kai kuriais atvejais net intensyvesnis sportas, ilgesnis stovėjimas ar karštas dušas gali sukelti silpną vienkartinį kraujavimą. Tai dažniausiai būna nestipru, trumpalaikė ir išnyksta be pasekmių.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė komentuoja: „Švelnus, trumpalaikis kraujavimas be skausmo ir kitų simptomų - ypač pirmąjį trimestrą - dažnai būna nekenksmingas. Bet net jei įtariate, kad tai „tik implantacija“, verta pasitarti su gydytoju - kad neliktų jokių abejonių.“

Kada kraujavimas pirmąjį trimestrą rodo pavojų?

Ne kiekvienas kraujavimas yra „normalus“ - kai kuriuose atvejuose jis gali būti rimtas įspėjimas apie nėštumo komplikacijas ar net gyvybei pavojingas signalas. Svarbiausia - reaguoti greitai, ypač jei kraujavimas pasireiškia kartu su skausmu, silpnumu ar karščiavimu.

• Persileidimo grėsmė: Deja, kraujavimas gali reikšti ir gresiantį arba prasidėjusį persileidimą. Statistiškai dauguma persileidimų įvyksta per pirmąsias 13 savaičių. Nėštumo nutrūkimas iki 20 savaičių. Iš pradžių kraujavimas nėra intensyvus, tačiau po truputį stiprėja, kraujas tampa raudonos, rusvos arba rudos spalvos, kartu iš gimdos pasišalina kraujo krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai. Jei kraujavimas tampa gausus (panašus į menstruacijas ar stipresnis), pasirodo krešulių ir jį lydi stiprūs spazminiai pilvo skausmai, būtina skubi medikų apžiūra.
  • Gresiančio persileidimo metu: Atsiskiria tik nedidelė dalis dangalo, kuriuo vaisius jungiasi su motina gimdoje. Kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios. Gimdos kaklelis būna uždaras, o vaisius - gyvas.
  • Prasidedantis persileidimas: Pasireiškia stipresniais sąrėmių pobūdžio skausmais, gausesniu kraujavimu. Gimdos kaklelis būna kiek prasivėręs.
  • Įvykus persileidimui: Embrionas ir dangalai atsiskiria nuo gimdos sienelių. Vaisius žūsta, o susitraukinėjantys gimdos raumenys jį išstumia pro pravirą gimdos kaklelį. Tuomet kraujuojama gana gausiai, su krešuliais bei audinių gabalėliais. Atsiranda sąrėmių pobūdžio pilvo skausmai.
• Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Tai viena pavojingiausių būklių, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakyje (apie 98 % visų negimdinio nėštumo atvejų), kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar net pilvo ertmėje. Iš pradžių jis neturi jokių specifinių požymių. Augdamas embrionas gali suplėšyti kiaušintakį, sukeldamas vidinį kraujavimą, kuris kelia grėsmę moters gyvybei. Negimdinio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia 6-8 nėštumo savaitę. Nėštumui augant, kiaušintakis plyšta. Atsiranda staigus stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje arba visame pilve. Moterį pykina, kartais iki vėmimo. Ji gali netekti sąmonės. Dažnai kelias dienas ar net savaites prieš pajuntant stiprų skausmą atsiranda rudos išskyros arba negausus kraujavimas iš makšties, užeina neintensyvūs apatinės pilvo dalies skausmai, silpnumas, spaudimas tiesiojoje žarnoje. Tai pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei, todėl net menkiausias įtarimas turi būti tiriamas nedelsiant.

  Labai svarbu, atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, kuo anksčiau išsitirti pas gydytoją. Negimdinį nėštumą galima pašalinti atliekant laparoskopiją - operaciją, kurios metu padaromi du maži pjūviai: vienas bamboje (per jį įvedamas stebėjimo instrumentas), kitas - žemiau pilve (per jį įvedami chirurginiai instrumentai). Tam tikrais atvejais negimdinį nėštumą galima gydyti vaistais.

• Trofoblastinė liga (Pūslinė išvisa): Tai dar viena reta nėštumo forma, kai kiaušinėlis yra apvaisinamas, bet vaisius nesivysto arba nesivysto normaliai. Ji išsivysto tuomet, kai normalus gaurelinis dangalas, iš kurio vystosi placenta, pavirsta į masę pūslelių, užpildytų skystu turiniu. Negaudamas maitinimo, apvaisintas kiaušinėlis žūsta. Labai dažna ligos priežastis - genetiniai apvaisinto kiaušinėlio defektai. Tokio nėštumo požymiai - nuolatinės ,,tepančios” rudos išskyros, kartais su smulkiomis pūslytėmis, stiprus pykinimas rytais. Labai padidėjęs nėštumo hormono kiekis kraujyje. Ši liga gydoma pašalinus gimdos turinį bei skiriant medikamentus.
• Subchorioninė hematoma: Tai kraujo susikaupimas tarp gimdos sienelės ir chorioninės membranos nėštumo metu. Chorioninė membrana yra išorinis sluoksnis, atskiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienos. Subchorioninė hematoma susidaro tuomet, kai choriono membrana iš dalies atsiskiria nuo gimdos sienelės. Chorionas yra išorinis amniono maišelio sluoksnis, o pats amniono maišelis yra vieta gimdoje, kurioje vystosi kūdikis. Atsiskyrimas nuo gimdos sienelės gali būti nedidelis arba didesnio masto. Gydytojas ne visada gali tiksliai nustatyti, kodėl toks atsiskyrimas įvyksta.

  Subchorioninės hematomos dažniausiai pasitaiko moterims, kurių nėštumas yra nuo 10 iki 20 savaičių. Dažniausias subchorioninės hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmojoje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti nuo stipraus su krešuliais iki silpno kraujavimo. Kartais jis gali būti lydimas dubens ar pilvo apačios spazmų, tačiau dažniausiai skausmo nebūna. Svarbu paminėti, kad nemažai moterų nejaučia jokių simptomų - subchorioninė hematoma nustatoma atsitiktinai atliekant įprastinį ultragarsinį tyrimą. Dauguma subchorioninių hematomų išnyksta savaime ir nesukelia nėštumo komplikacijų. Daugelis subchorioninių hematomų laikui bėgant išnyksta savaime ir nereikalauja specifinio gydymo. Nėra tikslaus laikotarpio, per kurį subchorioninė hematoma visiškai išnyksta. Vis dėlto kai kuriais atvejais hematoma gali būti didesnė arba išlikti ilgiau, todėl gali padidėti tam tikrų nėštumo komplikacijų rizika.

  Dažniausiai subchorioninė hematoma nekenkia kūdikiui. Jeigu hematoma yra maža, ji gali nesukelti jokių problemų arba išnykti savaime nėštumo metu. Didesnė hematoma arba hematoma, atsiradusi vėlesniu nėštumo laikotarpiu, gali kelti didesnę nėštumo komplikacijų riziką, todėl tokiu atveju gydytojas akušeris-ginekologas atidžiau stebi nėštumo eigą. Jeigu kraujavimas yra gausus arba hematoma didelė, tikėtina, kad nėštumas bus laikomas didelės rizikos.

Kraujavimas vėlesniuoju nėštumo laikotarpiu (II ir III trimestras)

Jei pirmąjį trimestrą kraujavimas dažnai būna „nekaltas”, tai vėlesnėse nėštumo stadijose (nuo 20-osios savaitės) bet koks kraujo pasirodymas laikomas nenormaliu ir reikalauja neatidėliotino dėmesio. Akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė aiškina: „Kuo vėlesnis nėštumo laikotarpis, tuo atsargiau reikia vertinti kraujavimą. Net jei skausmo nėra, tai gali būti rimtų komplikacijų pradžia. Svarbiausia - neignoruoti.“

Placentos pirmeiga

Tai tokia patologija, kai placenta prisitvirtina prie apatinės gimdos dalies ir dengia (visiškai arba didesne ar mažesne savo dalimi) gimdos kaklelio angą. Ši būklė nustatoma, kai placenta yra prisitvirtinusi žemai gimdoje ir iš dalies arba visiškai uždengia gimdos kaklelį. Nėštumo pradžioje placenta dažnai prisitvirtina žemai, bet, augant gimdai, ji dažniausiai pakyla į viršų. Gimdos kakleliui plečiantis ar keičiantis pasiruošimo gimdymui metu, kraujagyslės gali trūkti. Pagrindinis placentos pirmeigos simptomas - staigus, neskausmingas, šviesiai raudonas kraujavimas. Kraujavimas gali prasidėti be jokios priežasties naktį. Kraujavimas gali būti vienkartinis arba pasikartojantis, kraujas ryškiai raudonas, pilvo neskauda. Dėl gausaus kraujavimo ir hemoraginio šoko gali kilti pavojus moters gyvybei.

Kiekviena moteris, nors ir negausiai pakraujavusi, turi būti guldoma į ligoninę ir kruopščiai ištiriama. Jeigu diagnozuojama pirmeigė placenta, nėščioji lieka ligoninėje iki pat gimdymo. Tikslas - pratęsti nėštumą bent iki 36-tos savaitės. Jei tyrimais nustatoma, kad vaisiaus plaučiai išsivystę, atliekamas cezario pjūvis.

Priešlaikinis normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimas

Tai itin pavojinga būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės dar negimus kūdikiui. Paprastai placenta nuo gimdos sienų atsiskiria tik gimus vaikui, tačiau gali atsiskirti ir prieš laiką. Tai gali nutikti dėl traumų, aukšto kraujospūdžio ar be aiškios priežasties. Atšoka sukelia pavojų vaisiui, nes nutrūksta deguonies tiekimas. Kai atsiskiria labai nedidelė placentos dalis, gali nežymiai pakraujuoti, šiek tiek paskaudėti pilvą. Daliai moterų nebūna jokių simptomų, ir atsiskyrusi placentos dalis nustatoma tik po gimdymo. Jei atsiskyrusi nedidelė placentos dalis, nėščiajai skiriamas lovos režimas, nėštumą sulaikantis ir kraujavimą stabdantis gydymas. Dėl tokio atsidalinimo motinai ir vaikui kyla pavojus.

Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga (vasa previa)

Tai dar viena reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra šalia vaisiaus dangalų žemiau gimdos kaklelio, arti gimdymo kanalo, taigi, jos nėra apsaugotos placentos ar virkštelės audiniais. Dėl šios būklės vaisius gali netekti daug kraujo.

Priešlaikinis gimdymas

Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis. Kraujuoti gali dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo (tokiu laikomas gimdymas nuo 22-osios iki 37- osios savaitės). Gresiančio priešlaikinio gimdymo požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros. Svarbu, kad būsimoji mama ir jos artimieji žinotų, kas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

Gydytojo akušerio-ginekologo Nikas Samuolis pateikta informacija, recenzuota Prof.

Lytiniai santykiai

Dažna nežymaus kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis - lytiniai santykiai. Kraujo kartais gali pasirodyti ir po lytinių santykių.

Simptomų vertinimas ir kada kreiptis į gydytoją

Susidūrusios su kraujavimu, moterys dažnai užduoda tuos pačius klausimus. Kraujas nėštumo metu - tai vienas labiausiai gąsdinančių signalų būsimosioms mamoms. Todėl labai svarbu suprasti, kada kraujas yra „normalus“ nėštumo reiškinys, o kada tai - aiškus pavojaus ženklas.

Kaip atpažinti kraujo pobūdį?

• Rudos arba tamsiai raudonos išskyros: Tai dažniausiai rodo „seną” kraują, kuris jau kurį laiką buvo gimdoje ar makštyje. Tai būdinga besišalinančiai hematomai arba valymuisi po implantacijos.
• Šviesiai raudonas kraujas: Rodo aktyvų, šviežią kraujavimą. Tai gali būti kaklelio pažeidimas, bet taip pat ir placentos problemų ar persileidimo pradžios požymis.
• Gleivėtos išskyros su kraujo gyslelėmis: Trečiojo trimestro pabaigoje tai gali būti gleivių kamštis. Tai ženklas, kad kūnas ruošiasi gimdymui (vadinamas „pasirodymu”).

Ką daryti pajutus kraujavimą nėštumo metu?

Kraujavimas nėštumo metu - tai ne tas signalas, kurį galima tiesiog „paleisti pro ausis“. Net jei jaučiatės gerai, kraujas visada reikalauja dėmesio ir stebėjimo, o kai kuriais atvejais - skubios reakcijos. Kuo anksčiau išsiaiškinama priežastis, tuo daugiau ramybės ir saugumo tiek motinai, tiek kūdikiui.

1. Nusiraminkite ir stebėkite situaciją: Pirmiausia - nepanikuokite. Vienkartinis silpnas kraujavimas ne visada reiškia grėsmę. Stresas tik padidina gimdos tonusą. Pirmiausia, užsidėkite higieninį įklotą (ne tamponą!), kad galėtumėte tiksliai stebėti kraujavimo intensyvumą ir spalvą. Jokiu būdu nenaudokite tamponų, nes jie gali padidinti infekcijos riziką. Nenaudokite tamponų ir nesimylėkite, kol priežastis nėra aiški.
2. Įvertinkite simptomus: Jei jaučiate tik minimalų kraujavimą ir nėra skausmo, tai gali būti susiję su nekenksmingomis priežastimis. Stebėkite papildomus simptomus: ar jaučiate skausmą, ar kyla temperatūra, ar jaučiate silpnumą. Tačiau jei kraujas intensyvėja, pasireiškia spazmai, pilvo ar nugaros skausmas, silpnumas ar svaigulys, būtina elgtis greitai.
3. Paskambinkite savo gydytojui: Net jei atrodo, kad tai „tik dėmelė“, visada verta paskambinti gydytojui ar nėščiųjų priežiūros specialistei. Geriausia laikytis gydytojo specialisto rekomendacijų. Jie įvertins, ar reikia atvykti apžiūrai, atlikti echoskopiją ar papildomus tyrimus. Svarbu būti nuoširdžiai - pasakykite, kokia buvo spalva, kiekis, ar kraujavimas kartojosi, ar yra lydinčių pojūčių. Net ir esant tepimui, rekomenduojama informuoti savo prižiūrintį gydytoją.
4. Jei reikia - vykite į ligoninę: Jei kraujavimas yra gausus (vienas įklotas peršlampa greičiau nei per valandą), jaučiate stiprų skausmą arba alpstate, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į priėmimo skyrių. Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas arba jį lydi skausmas, galvos svaigimas, blyškumas, šaltas prakaitas, nedelsdami vykite į priėmimo skyrių. Geriau reaguoti greičiau, nei praleisti svarbų momentą.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu yra pavojingas, yra situacijų, kai laikas tampa lemiamas. Jei pasireiškia tam tikri simptomai kartu su krauju, svarbu nedelsti nė minutės - nes net ir kelios valandos gali turėti įtakos nėštumo eigai ar net gyvybei. Kreipkitės į gydytoją ar vykite į ligoninę nedelsiant, jei:

• Kraujavimas yra gausus, primena menstruacijas ar teka krešuliai.
• Jį lydi stiprus pilvo ar nugaros skausmas.
• Pasireiškia galvos svaigimas, silpnumas, alpimo pojūtis.
• Yra temperatūra, šaltkrėtis, šaltas prakaitas.
• Jūs žinote, kad laukiatės, o kraujas atsirado pirmąjį trimestrą - net jei jis nežymus.
• Kraujavimas įvyko trečiame trimestre - tai visada laikoma skubia situacija.
• Pastebėjote kraujo po lytinių santykių, kuris kartojasi ar intensyvėja.
• Esate Rh neigiama, ir po kraujavimo reikia skubiai atlikti antikūnų prevenciją.

Gydytoja dr. D. Ramanauskienė aiškina: „Kraujavimas trečiame trimestre visada yra skubi būklė - net jei nėra skausmo. Geriau atvykti ir būti išsiųstai namo, nei praleisti placentos atšokimą.“ Taisyklė paprasta: jeigu kyla bent menkiausia abejonė - kreipkitės. Geriau sulaukti profesionalo nuraminimo, nei rizikuoti nežinant, kas vyksta su jūsų kūnu ir kūdikiu.

Kraujavimo diagnostika

Kraujavimo nėštumo pradžioje diagnostika apima kelis metodus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų simptomus ir nustatytų jų priežastį.

• Fizinis tyrimas: Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų simptomus ir nustatytų jų priežastį.
• Echoskopija (ultragarsinis tyrimas): Ultragarsas yra vienas iš pagrindinių tyrimų, leidžiančių matyti embriono būklę ir gimdos struktūrą. Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 savaites.
• Kraujo tyrimai: Vienas informatyviausių nėštumo pradžioje - nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas. Hormonų kiekis gali suteikti gydytojui svarbios informacijos apie nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi.

Gydymas ir prevencija

Kraujavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jei kraujavimas yra lengvas ir nėra kitų komplikacijų, gydytojas gali rekomenduoti poilsį ir stebėjimą. Esant rimtesnėms situacijoms, tokioms kaip persileidimas ar ectopinis nėštumas, gali prireikti medicininės intervencijos, pavyzdžiui, chirurginio gydymo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip hormonų terapija, gali būti taikomos tam, kad būtų stabilizuota nėštumo eiga. Svarbu, kad moterys, patiriančios kraujavimą, kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistus, kad gautų tinkamą pagalbą ir informaciją.

Labai svarbu neleisti savaiminiam persileidimui prasidėti. Todėl moterims, kurioms yra padidėjusi savaiminio persileidimo rizika, rekomenduojama pirmaisiais nėštumo mėnesiais daugiau ilsėtis, vengti sunkesnio fizinio darbo, stresų, atsisakyti lytinių santykių, vartoti specialius vitaminus nėščiosioms.

Toliau pateikiama lentelė apibendrina dažniausias kraujavimo priežastis nėštumo metu ir jų ypatybes:

Pogimdyminis kraujavimas

Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. gimdymų. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Jei moteris netenka daugiau nei 1,5 litro kraujo, tai jau yra masyvus kraujavimas, kinta gyvybiniai rodikliai (pulsas, kraujospūdis, atsiranda vegetacinės reakcijos) ir gali kilti grėsmė gimdyvės gyvybei. Svarbu žinoti, jog nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo. Vidutinio kūno sudėjimo ir svorio moteriai - tai maždaug 1,5 litro kraujo.

Gausaus ir gyvybei pavojingo kraujavimo priežastys

Pogimdyminio kraujavimo priežastys yra keturios:

1. Viena iš dažniausių priežasčių - tai gimdos tonusas, kai gimda po gimdymo nesusitraukia. Tokiu atveju reaguojama labai greitai, nes kraujuojama iš placentos dydžio pločio vietos ir kyla didelė grėsmė moters gyvybei.
2. Kita priežastis - gimdymo takų plyšimai (gimdos, gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės) arba įkirpimų vietoje esantis kraujavimas.
3. Trečia priežastis - netaisyklingas placentos įsitvirtinimas arba placentos likutis gimdoje.
4. Pati rečiausia priežastis, kodėl moteris gali kraujuoti, tai kraujo krešėjimo sutrikimai. Dažniausiai jau iki gimdymo medikai žino apie moters kraujo krešumo problemą ir gali tam pasiruošti.

Rizikos veiksniai

Dažniausiai kraujavimas prasideda, kai nėra jokių rizikos veiksnių. Džiaugiamės, kad pasaulinė literatūra ir medikų žinios leidžia įvertinti kraujavimo riziką dar nėštumo metu.

• Dalis veiksnių, nustatomų nėštumo metu: buvusi cezario pjūvio operacija, kraujavimai ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas. Vienas iš veiksnių yra gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų. Daugiavaisis nėštumas taip pat priskiriamas prie veiksnių, turinčių įtakos kraujavimui.
• Kita rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu: Pavyzdžiui, atliekama skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos, ilgai užsitęsia gimdymas ar skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai.

Kaip sumažinti pogimdyminio kraujavimo tikimybę?

Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką.

1. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų ir organizmas būtų pasiruošęs galimam kraujavimui.
2. Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus:
   • Vienas iš jų, kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai.
   • Antras etapas - nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos.
   • Paskutinis etapas - trumpas gimdos masažas per pilvo sieną, kad iš jos pasišalintų visi kraujo ir krešulių likučiai.
3. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą.
4. Naujausia rekomendacija, kai matoma, jog yra labai didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas tam tikras gimdą sutraukiantis medikamentas.

Gydytojas Nikas Samuolis pabrėžia: „Jei ne donorų kraujas, šiais metais būtume netekę keturių gimdyvių. Kraujo donorų dėka mes galėjome jas išgelbėti - tai tikriausiai didžiausia motyvacija ir atsakymas, kodėl svarbu dovanoti kraują. Labai kviečiu visus galinčius atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą ir paaukoti kraujo, galinčio išgelbėti ne vieną gyvybę.“

Kraują skystinančių vaistų skyrimas ir jų įtaka

Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose mes turime skirti kraują skystinančius medikamentus. Tačiau bent 12 valandų iki gimdymo mes stengiamės sustabdyti šių vaistų skyrimą, o gydymą pratęsti 12 valandų po gimdymo.

Kraujavimas po gimdymo: kada normalu, kada sunerimti?

Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės. Tačiau, jei kraujavimas buvo išnykęs ir po kurio laiko iš gimdos pradėjo lašėti ar tekėti kraujas, jums reikėtų kreiptis į prižiūrintį akušerį ar gydytoją akušerį ginekologą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kraujavimą nėštumo metu

• Ar nėštumo metu būna mėnesinės? Ne, tai yra vienas didžiausių mitų. Nėštumo metu mėnesinių ciklas sustoja. Normalaus nėštumo metu, kuris trunka 38-40 savaičių, kraujavimo neturėtų būti.
• Ar kraujavimas nėštumo metu visada reiškia pavojų? Ne visada. Lengvas, trumpalaikis kraujavimas gali būti susijęs su implantacija, lytiniais santykiais ar gimdos kaklelio jautrumu. Tačiau ignoruoti kraujavimo negalima, nes jis gali būti ir rimtų patologijų simptomas.
• Ar kraujavimas visada reiškia persileidimą? Tikrai ne. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė moterų, kurios kraujavo nėštumo pradžioje, sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus vaikus. Kraujavimas ir tepimas nėštumo metu yra gan dažni ir tai nebūtinai reiškia, kad įvyks persileidimas.
• Kiek laiko gali trukti implantacinis kraujavimas? Paprastai trunka nuo kelių valandų iki vienos ar dviejų dienų.
• Ar galima išvengti kraujavimo nėštumo metu? Ne visada, nes kai kurie kraujavimo tipai susiję su natūraliais procesais ar anatomija.
• Ką daryti, jei pastebiu kraują antrą ar trečią trimestrą? Tai laikoma skubiu atveju.
• Ar lytiniai santykiai gali sukelti persileidimą? Paprastai lytiniai santykiai nesukelia persileidimo, jei nėštumas vystosi normaliai. Kraujavimas po sekso dažniausiai kyla dėl jautraus gimdos kaklelio (kontaktinis kraujavimas).

tags: #nestumas #kraujavimas #gimdymo

• Žaidimai namuose vaikams
• Vilija Targamadzė: edukologijos profesorė ir parlamentarė
• kaip veikia gyvūnų prieglaudos Kauno rajone
• Saugus imbiero arbatos kiekis nėštumo metu
• Vaikų indai: silikono privalumai