Aspergerio sindromas: supratimas, diagnozė ir pagalba vaikams

Aspergerio sindromas (AS) yra vienas iš neurologinių sutrikimų, žinomų kaip autizmo spektro sutrikimai (ASS). Šiuolaikinėje diagnostikoje Aspergerio sindromas ir autizmas nebėra laikomi atskiromis diagnozėmis; žmonėms, kuriems anksčiau buvo nustatyta Aspergerio diagnozė, dabar nustatoma autizmo spektro sutrikimo diagnozė. Tačiau daugelis asmenų, kuriems Aspergerio sindromas buvo diagnozuotas iki 2013 m. pasikeitus diagnostikos kriterijams, vis dar save identifikuoja šiuo terminu, o daugelis Aspergerio sindromą taip pat laiko savo tapatybės dalimi.

Aspergerio sindromą turintys žmonės pasaulį mato, girdi ir jaučia kitaip nei kiti. Nors tai nėra liga, kurią būtų galima „išgydyti“, tai yra visą gyvenimą trunkanti neurobiologinė ypatybė. Aspergerio sindromu sergantys asmenys dažnai turi vidutinį arba viršijantį vidutinį intelekto lygį, gerus kalbos įgūdžius ir yra gana kūrybingi. Nepaisant to, jiems gali būti sunku bendrauti socialinėse situacijose ir suprasti subtilias bendravimo formas, tokias kaip kūno kalba, humoras ir sarkazmas. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje.

Aspergerio sindromo ypatumai ir požymiai vaikams

Aspergerio sindromo simptomai kiekvienam vaikui skiriasi ir priklauso nuo jo amžiaus. Dažniausiai pirmieji Aspergerio sindromo ženklai išryškėja nuo 2 iki 5 metų, kai vaikas pradeda daugiau bendrauti su aplinkiniais. Tačiau kai kuriems vaikams simptomai tampa akivaizdūs tik pradėjus lankyti darželį ar mokyklą. Vaikai, turintys Aspergerio sindromą, gali įkyriai koncentruotis į vieną idėją, dalyką ar dominančią temą, ignoruodami kitų bandymus pakeisti pokalbio temą. Jie taip pat patiria sunkumų situacijose, reikalaujančiose socialinio bendravimo.

Štai pagrindiniai Aspergerio sindromui būdingi požymiai, pastebimi vaikystėje:

• Bendravimo sunkumai: Vaikui gali būti sunku užmegzti akių kontaktą, jis gali būti nerangus socialinėse situacijose ir nežinoti, ką sakyti ar kaip reaguoti. Jie gali nepastebėti akivaizdžių socialinių ženklų, tokių kaip kūno kalba ar veido išraiškos, pavyzdžiui, nesuprasti, kad sukryžiuotos rankos ir susiraukimas reiškia pyktį. Nors jų bendras kalbos vystymasis (gramatika, žodynas) dažnai nesulėtėjęs, jiems kyla sunkumų kalbantis socialinėse aplinkose. Jie gali kalbėti monotoniškai arba su keistu akcentu, vartoti sudėtingus žodžius, bet nesuprasti jų emocinės reikšmės.
• Intensyvūs ir gilūs pomėgiai: Vaikai gali be pertraukos kalbėti apie juos dominančią temą (pvz., akmenis, futbolo statistiką, traukinius, kalendorius). Šie interesai gali būti obsesiniai.
• Emocijų raiška: Gali rodyti mažai emocijų - nesišypsoti, kai yra laimingi, ar nesijuokti iš pokšto. Vidinis jausmas dažnai neatitinka išorinės jo išraiškos, o suirzimas, pyktis ar atsiribojimas gali pasireikšti netikėtai.
• Pasikartojantis elgesys ir rutinų poreikis: Gali nuolat atlikti tuos pačius judesius ir nemėgti pokyčių. Rutina vaikui suteikia saugumo; aiškus dienos planas, pastovūs miego ir valgymo laikai padeda jam jaustis ramiau.
• Sensorinis jautrumas: Gali būti jautrūs garsiai muzikai, stipriai šviesai, ar nemėgti fizinio kontakto, pavyzdžiui, būti apkabinti.
• Draugystės kūrimo sunkumai: Vaikams su Aspergerio sindromu dažnai sunku rasti draugų. Jie gali norėti bendrauti, bet nežino, kaip tai daryti natūraliai, o kiti vaikai kartais juos laiko „keistais“ dėl netipinio elgesio.

Aspergerio sindromo paplitimas ir priežastys

Autizmo spektro sutrikimai, įskaitant tai, kas anksčiau buvo vadinama Aspergerio sindromu, pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad autizmo sindromas būdingas 4-5 iš 10 000 vaikų. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994) ir Wirth (1994) duomenimis, berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ). Atkreiptinas dėmesys, kad mergaitės daug geriau maskuoja savo ypatumus nei berniukai, nors toks maskavimasis atima be galo daug pastangų ir energijos, ir dėl to diagnozė joms gali būti nustatoma vėlesniame amžiuje.

Aspergerio sindromo priežastys

Nėra vieno atsakymo, kodėl vaikai gimsta autizmo spektre, tačiau tyrimai rodo, kad autizmas vaikui išsivysto dėl genetinių ir negenetinių (arba aplinkos) veiksnių derinio.

• Biologinės, organinės - neurologinės priežastys: Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veiklos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
• Genetinės priežastys: Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz., fenilketonurija (amino rūgšties fenilalanino apykaitos sutrikimas), neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų ir jų pokyčių.
• Biocheminių procesų sutrikimai: Simpson ir Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.

Aspergerio sindromo (autizmo spektro sutrikimo) atpažinimas ir diagnozė

Diagnozavimas nėra paprastas ir aiškus, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau-Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Dažniausiai Aspergerio sindromas diagnozuojamas vaikystėje, nuo 5 iki 9 metų, nors kai kuriems asmenims diagnozė nustatoma tik suaugus.

Jei pastebėjote bet kurį iš minėtų jūsų vaiko simptomų, kreipkitės į gydytoją. Kadangi Aspergerio sindromas dabar diagnozuojamas kaip viena iš autizmo spektro sutrikimų formų, medikai gali jus nukreipti pas autizmo spektro sutrikimo diagnozavimo specialistą arba į sveikatos priežiūros specialistų komandą, kuri dirba kartu vertindama vaikus. Būklė dažnai gydoma taikant komandinį metodą, įtraukiant įvairius specialistus, tokius kaip pediatras, psichologas, vaikų neurologas, vystymosi procesų pediatras ir psichiatras.

Specialių testų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Medicinos specialistas arba komanda pasikalbės su jumis ir jūsų vaiku, ar kitais šeimos nariais, ir stebės jūsų vaiką, kad nustatytų, ar jis atitinka tam tikrus autizmo spektro sutrikimo kriterijus. Vertinimo metu paprastai bus užduodami klausimai apie socialinius ir emocinius gebėjimus, bendravimo įgūdžius, mokymosi gebėjimus, judėjimo įgūdžius ir ypatingus pomėgius. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.

Pagalbos ir ugdymo būdai

Nors nėra medikamento, kuris išgydytų autizmą, gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis, padedanti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Pavyzdžiui, naudojami vitaminai B6, magnis, neuroleptikai ir sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau dėl šalutinio poveikio jų ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.

Psichologinės ir pedagoginės priemonės

Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.

• Socialinių įgūdžių lavinimas: Terapeutai moko vaiką, kaip bendrauti su kitais žmonėmis ir tinkamiau reikšti savo mintis grupėse arba individualiuose užsiėmimuose.
• Kalbėjimo ir kalbos terapija: Padeda pagerinti vaiko bendravimo įgūdžius, mokant, kaip kalbant naudoti intonaciją.
• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Padeda vaikui pakeisti mąstymo būdą, kad jis galėtų geriau kontroliuoti savo emocijas ir pasikartojantį elgesį.
• Tėvų švietimas ir mokymas: Tėvai mokomi tų pačių metodų, kurių mokomas jų vaikas, siekiant lavinti socialinius įgūdžius namuose.
• Specializuotos ugdymo programos: Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų, tokių kaip Welch valdymo terapija, Valdeno metodas, komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų.
• Terapijos su gyvūnais ir meninės terapijos: Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus - vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.
• Savitvarkos įgūdžių ugdymas: Autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos. Ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui, naudojant simbolių ar paveikslėlių sekas, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius.

Žaislai ir priemonės lavinimui

Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaidžiant jais, vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Tai gali būti švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurios padeda vaikui nusiraminti. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę, suteikdami daugiau kontrolės. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės gali mažinti nerimo jausmą ir padėti vaikams išlikti ramiems. Lavinamosios priemonės padeda vaikams vystytis ir mokytis per pojūčius - regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį.

Kaip bendrauti ir palaikyti vaiką su Aspergerio sindromu

Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Šie vaikai dažnai sunkiau supranta ir išreiškia savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai.

Patarimai tėvams, mokytojams ir bendraamžiams:

• Tėvams: Suteikite aiškią struktūrą ir rutiną, kuri vaikui suteikia saugumo. Mokykite vaiką aiškiai parodydami, kaip elgtis tam tikrose situacijose, naudodami pavyzdžius, paveikslėlius ar žaidimus. Skatinkite vaiko išskirtinius talentus matematikai, menui, technologijoms ar muzikai.
• Mokytojams: Sukurkite draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas.
• Bendraamžiams: Parodykite draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas.

Daugelis Aspergerio sindromu sergančių žmonių savo simptomus laiko dovanomis, nes jų mąstymo ir emociniai ypatumai suteikia unikalių galimybių. Jų neįprastas požiūris, dėmesys detalėms, išskirtinė atmintis ir loginis mąstymas dažnai nukreipiami į studijas, darbą ar savanorystę. Svarbiausia - priimti jų unikalumą, suteikti saugią aplinką ir kantriai palaikyti.

Apie autistų pasaulį daugiau informacijos galima rasti knygoje „Autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“, kurią parašė Ellen Notbohm. Ši knyga, autorės, auginančios vaiką autistą, patirtis ir įžvalgos, padeda tėvams, mokytojams ir specialistams geriau suprasti autistinių vaikų mąstymą ir jausmus, leidžiant „įgarsinti“ jų mintis ir jausmus, net jei jie patys nekalba žodžiais.

tags: #apergerio #sindromu #sergantys #vaikai

• Sužinokite, kokie yra Tutis kėdučių saugos standartai
• istorija apie Mosėdžio vaikų globos namus
• Viskas apie nėščiųjų garantijas darbe
• Kaip išsirinkti tinkamą vaikišką triratuką
• Reikalavimai globos namų vadovui