Kaip tinkamai nešioti kūdikį, skatinant jo pilvo ir viso kūno raumenų vystymąsi
Vaikjuostės, slingai, mei tai - vis dažniau galime sutikti mamas ir tėčius, besinaudojančius šiais vaiknešėliais. Mūsų visuomenėje vis dar galime išgirsti patarimų tėvams „nenešiok, nes pripras“. Tėčiams ir mamoms kyla klausimas, ar vaikučiui sveika būti taip nešamam? Gimus kūdikiui, tėvai dažnai susiduria su baimėmis, kaip tinkamai paimti, nešioti kūdikį, kad jam nepakenktume. O kartais net nesusimąstome, kad paprastai atrodantis vaiko nešiojimas gali padaryti nemažai žalos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip taisyklingas kūdikio nešiojimas ir padėtys gali prisidėti prie jo sveikos raidos, stiprinti raumenis ir užkirsti kelią galimiems vystymosi sutrikimams.
Klubų sąnarių vystymosi svarba
Kai vaikutis ateina į šį pasaulį, jo klubų sąnariai nėra visiškai išsivystę ir tai yra normalu. Sveiko ir išnešioto naujagimio gūžduobė yra gili, joje tvirtai laikosi šlaunikaulio galvutė, kojai judant ji neišslysta. Jei klubo sąnarys nepakankamai išvystytas, gimimo metu ir po jo kojoms judant šlaunikaulio galvutė iššoka iš gūžduobės. Jei gūžduobė nėra pakankamai gili, šlaunikaulio galvutė gali lėtai pasislinkti į viršų ir visiškai išsinarinti. Vokiečių ortopedas daktaras J. Büschelberger, daugiau kaip prieš 40 metų ištyrė, kad sveikiausia kūdikio padėtis klubo sąnariui vystytis nuo pat gimimo yra būti nešiojamam vertikaliai ant mamos klubo.
Sveikiems klubo sąnariams vystytis palankiausia yra sulenkta kojų padėtis, kai kojos sulenkiamos per kelius ir klubus, kartais vadinama M raidės kojų padėtimi.
Kad ši padėtis tikrai sveika klubui vystytis, įrodo tautos, kur vaikai nešiojami medžiaginiuose vaiknešėliuose, glaudžiai pririšti prie mamos. Ten klubo sąnario išnirimų beveik nebūna. Tuomet raumenys per šlaunikaulio galvutę spaudžia centrinę gūžduobės dalį, tokiu būdu kremzlinėje sąnarių dalyje susidaro spaudimas, kuris skatina sveiką sąnario vystymąsi.
Kūdikiams, kurių klubo sąnariai neišsivystę, ypač svarbu nuolatos laikyti kojas sulenktas, kartais tam naudojami specialūs įtvarai, kurie nuimami tik vystyklams pakeisti. Kitiems kūdikiams nebūtina fiksuoti tokios kojų padėties ilgam. Vis dėlto tėvai turėtų ieškoti tinkamiausios kūdikio padėties ir vengti to, kas kenktų vaiko klubo sąnarių vystymuisi. Ypač blogai klubo sąnarių vystymąsi veikia anksčiau įprastas kietas tiesių kojų vystymas. Sauskelnės turi būti segamos taip, kad kojos būtų praskėstos. Naujagimio klubo sąnariai sukurti „jojimui“ ant mamos klubų. Mamos klubo linkiai užtikrina optimalų kūdikio šlaunikaulio kaklelio įsistatymą į gūžduobę.
Stuburo vystymasis ir tinkama laikysena
Nuo gimimo prasideda kūdikio stuburo išsitiesimas ir stuburo linkių formavimasis, kuris baigiasi pirmaisiais gyvenimo metais. Per pirmuosius metus susirietęs į kamuolėlį naujagimis pamažu ištiesia ir pakelia galvą, vėliau išmoksta laikyti tiesią nugarą, kol galiausiai metų pabaigoje išmoksta atsistoti ir eiti.
Naujagimio stuburas yra sulinkęs, tokia stuburo padėtis išstumia kūdikio dubenį šiek tiek į priekį ir užtikrina tinkamą klubo sąnario padėtį. Kiekvienas priešlaikinis kojų ištiesimas ir visa kita, kas trukdo natūraliam sulenkimui, yra nenaudinga. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“. Dažnai nešiojant kūdikį stačioje padėtyje, viršutinėje kūno dalyje atsiranda įtampa.
Pilvuko laikas - raumenų stiprinimo pagrindas
Laikas gulint ant pilvuko yra labai svarbus nuo pat pirmos gimimo dienos, nes skatina mažylį judėti ir stiprinti raumenis, net jei jis zirzia ar verkia paguldžius ant pilvo.
Buvimas ant pilvo stiprina kūdikio kaklą, taip gerėja mažylio galvos kontrolė. Kuo daugiau laiko kūdikiai praleidžia ant pilvuko, tuo anksčiau jie gali išmokti remtis rankomis, atsistumti nuo pagrindo, pradėti apsiversti, šliaužti, ropoti ar sėdėti be atramos. Jei jūsų mažylis praleidžia daug laiko toje pačioje padėtyje gulėdamas ant nugaros, jo galva gali įprasti būti palenkta vienos peties link (pozicinė kreivakaklystė) arba galva gali tapti šiek tiek plokštesnė vienoje pusėje (padėties plagiocefalija).
Kodėl kūdikis nemėgsta gulėti ant pilvo? Jam tai - ne tik neįprasta, bet ir fiziškai nepatogi padėtis, nes gulint ant pilvo laikyti pakeltą galvą kūdikiui - sunkus darbas, be to, jis negali pažiūrėti žemyn ir gali jaustis paliktas. Svarbu nepamiršti, kad pilvuko laikas - tai kai būdraujantis (nemiegantis) kūdikis paguldomas ant pilvuko ir būna šioje padėtyje prižiūrimas suaugusiojo. Į lovelę kūdikį reikia guldyti ant nugaros.
Taisyklingos kūdikio nešiojimo padėtys
Labai svarbu keisti padėtis. Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis.
Kūdikių nešiojimas turi daug tiek fiziologinių, tiek psichologinių privalumų. Toliau pateikiamos rekomendacijos dėl saugiausių ir tinkamiausių nešiojimo padėčių:
Kaip laikyti naujagimį?
- Lopšio padėtis (laikymas glėbyje). Taip vienas patogiausių ir geriausių būdų laikyti naujagimį. Mažylis laikomas horizontaliai, krūtinės lygyje, viena ranka prilaiko mažylio nugarą bei sėdmenis, o kita ranka prilaiko kaklą bei galvą, alkūnės linkyje. Labai tinka maitinimui bei odos prie odos kontaktui ("kengūros" metodui).
- Laikymas prie pečių. Naujagimis pakeliamas vertikaliai prie peties, viena ranka prilaikoma kūdikio galva ir kaklas, o kita - užpakaliukas. Šioje padėtyje naujagimis ilsisi prigludęs prie jūsų, nes girdimas jūsų širdies plakimas ramina.
- Laikymas veido prieš veidą. Ši laikymo padėtis rekomenduojama, kai norite bendrauti su kūdikiu. Norėdami laikyti naujagimį „veido į veidą“ padėtyje, vieną ranką pakiškite po kūdikio galva ir kaklu, o kitą - po kūdikio nugara. Laikykite mažylį tiesiai priešais save, šiek tiek žemiau savo krūtinės. Labiau tinka šiek tiek vyresniems kūdikiams, kurie jau pradeda daugiau reaguoti į aplinką.
- Laikymas ant pilvuko („Lėktuvėlis“). Tai laikymo padėtis, kai naujagimio pilvas remiasi į jūsų rankas. Paguldykite kūdikį pilvuku žemyn ant savo dilbio, galvą - ant alkūnės, kojos gulės ties delnu. Kūdikis paguldomas ant Jūsų rankos taip, kad galva būtų ant Jūsų delno, o liemuo ant dilbio, kojos tarp alkūnės. Kita ranka prilaikydami kūdikį pasūpuokite pirmyn ir atgal. Tai lengva laikymo padėtis, leidžianti kūdikiui po maitinimo atsirūgti ar atsikratyti dujų.
- Futbolio kamuolio laikymas. Mažylis paguldomas nugara ant jūsų rankos dilbio, ta pati ranka delnu prilaiko galvą ir kaklą. Laikanti ranka yra priglausta prie jūsų šono. Jei reikia - kita ranka papildomai prilaikome kūdikį ties galva ar kūnu.
Naujagimio galva yra gana sunki, o kaklo raumenys nėra pakankamai išvystyti, todėl reikalingas tinkamas prilaikymas. Naujagimiui augant galvos bei kaklo kontrolė gerėja, tačiau prilaikymas bus reikalingas beveik iki 3-4 mėnesių, su amžiumi pamažu mažinant atramą. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Vaiknešėliai ir jų teisingas naudojimas
Būtų idealu, jei vaikai kuo dažniau būtų nešiojami tinkamuose vaiknešėliuose. Viskas, ko Jums reikia - gana didelė medžiagos atraiža iš natūralios medvilnės. Medžiaga į abi puses turi būti elastinga - nei per daug, nei per mažai, dažniausiai naudojama minkšta žakardinio audimo medžiaga. Rišant medžiaginį vaiknešėlį svarbu, kad jis prilaikytų vaiko šlaunis iki pat keliukų. Jei apatinį kraštą užlenksite po vaikučio užpakaliu, medžiaginis vaiknešėlis bus stabilus. Taip nešiojant svarbu užtikrinti, kad vaikučio kojos būtų praskėstos, o šlaunys pakeltos tiek, kad keliukai būtų bambos aukštyje - taip išlaikoma ideali padėtis klubo sąnariui vystytis, taigi nešiojimas nekenkia kūdikio nugarai. Po kelių dienų kūdikiai išmoksta patys kontroliuoti savo galvas. Nešiojant kūdikį mamai ant krūtinės kojos praskečiamos kiek daugiau negu nešiojant ant klubo.
Dažniausios klaidos ir pagalbinės priemonės
Kūdikių raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Nerekomenduojami nešiojimo būdai:
- Visada ta pati nešiojimo padėtis. Negalima vaiko visada nešioti ant tos pačios rankos ar ant to paties peties, būtina kaskart keisti nešiojimo puses. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu.
- Nesėdinčio kūdikio nešiojimas „sodinant“. Iki 6 mėnesio, kol vaikas nesėdi, nerekomenduojama nešioti prilaikant už užpakalio ar pasisodinus ant rankos.
- Mažesnio nei 4 mėn. kūdikio nešiojimas stačiai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo.
- Netaisyklingos nešioklės. Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę.
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės ar stumdukai.
Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.
Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis.
Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti.
Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai.
Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais. Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks.
Mankšta ir masažas kūdikio raumenims stiprinti
Specialistai rekomenduoja reguliarią kūdikių mankštą ir masažą. Kiekvienam, net ir sveikam ir stipriam mažyliui reikalingas švelnus mamos prisilietimas. Jei naujagimio motorinė raida yra normali, kasdieninė mankšta kūdikiams namuose gali būti atliekama ir tėvų, prieš tai pasikonsultavus su kineziterapeutu. Naujagimystė - tai laikotarpis nuo kūdikio gimimo iki 28 gyvenimo dienos. Šiuo laikotarpiu paprastai kūdikiai pasižymi dideliu raumenų tonusu, gulėdami ant pilvo kojas laiko suriestas po savimi, rankas - priglaustas prie krūtinės, rankų ir kojų pirštai stipriai sugniaužti, galvą geba pasukti į abu šonus. Pirmieji švelnūs prisilietimai turi skatinti galvos sukimą į abi puses, rankų ir kojų pirštų atidarymą.
Galima atlikti švelnų pilvuko masažą.
Masažuokite pėdutes ir plaštakas, lankstykite pirštus, riešus, čiurnas. Reguliariai atliekant pilvo masažą mažiau kankina pilvo diegliai, taip pat gulėjimas ant pilvo gerina naujagimio peristaltiką, dujų pasišalinimą.
Trijų mėnesių kūdikis gulėdamas ant pilvo gerai kontroliuoja galvą, išlaiko ją vidurio linijoje, atkelia krūtinę nuo atramos, išsikelia ant sulenktų dilbių. Trečiame kūdikio gyvenimo mėnesyje pradeda formuotis koordinuoti rankų judesiai, kūdikis pradeda tyrinėti savo rankas, išlaiko žaislą rankoje, suveda rankas į vidurio liniją. Rankomis pradeda tyrinėti veidą, burną.
Pratimai kūdikio raumenims stiprinti:
- Šoninių nugaros raumenų tempimas. Skatinkite kūdikio vertimąsi, paimkite ir perkelkite vieną koją kryžiuodami per kitą.
- Kūdikio sodinimas (iš šoninės padėties). Rekomenduojama lavinti įstrižinius pilvo raumenis ir mokinti atsisėsti iš šoninės padėties. Paguldykite kūdikį ant nugaros, paimkite vieną ranką ir kelkite jį per šoną, skatindami remtis kūdikį kita ranka. Labai svarbu išlaikyti atramos taškus: peties, alkūnės, riešo sąnariai. Reguliariai mankštinami mažyliai jau šeštą gyvenimo mėnesį aktyviai vartosi, turi tvirtus šoninius liemens raumenis ir geba savarankiškai sėdėti.
- Tiesinis sodinimas. Tvirčiau sėdintį kūdikį sodinkite ant savo kojos ir pasukite savo pėdą į vidų ir išorę.
Šešių mėnesių kūdikis jau geba koordinuotai vartytis nuo nugaros ant pilvo ir pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros, aktyviai kelia galvą gulėdamas ant pilvo, riečiasi į priekį, nori atsisėsti. Kūdikis pradeda domėtis savo kojomis, jas gaudo rankomis. Nuo 5,5 mėnesio kūdikį galima sodinti.
Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp liemens raumenų tvirtumo ir sklandžios kalbos motorikos. Mankšta ir masažas rekomenduojamas kiekvienam mažyliui, juk poreikis judėti yra įgimtas ir matomas nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Teisingai parinktos mankštos, pratimai ir masažai padės sklandžiai vystytis kūdikio motorinei raidai. Kai mažylis auga ir pradeda judėti savarankiškai, kiekvienas taisyklingai atliktas judesys yra panaudojamas vėlesniuose raidos etapuose.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
