Nevaisingumas: iššūkiai, priežastys ir pagalbinio apvaisinimo galimybės

Manoma, kad nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų visame pasaulyje. Nevaisingumas yra sudėtinga ir dažnai varginanti problema, kuri paveikia daugelį porų. Jis tampa didelių psichologinių išgyvenimų, o kartais ir skyrybų priežastimi.

Specialistai dažnai susiduria su poreikiu išsklaidyti abejones ir mitus, susijusius su nevaisingumu. Ši tema neaiškinama mokyklose ir apskritai yra maža patikimos informacijos. Visame pasaulyje nepaliauja augti nevaisingų porų skaičius. Tokiu atveju svajojantiesiems apie būsimą tėvystę ir motinystę būtina kreiptis į specialistus.

Nevaisingumo apibrėžimas ir paplitimas

Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Jei moteris yra vyresnė nei 35 metų, ji gali būti nevaisinga, jei nepastojo po 6 mėnesių bandymų. Nepaaiškinamas nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti po vienerių metų reguliarių, neapsaugotų lytinių santykių, nepaisant normalių abiejų partnerių tyrimų rezultatų.

„Medical News today“ rašo, kad maždaug trečdalis pasaulio moterų ir trečdalis vyrų susiduria su bėdomis norėdami susilaukti vaikų. O dabar tokių porų yra 15 proc. Vadinasi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų.

Mitus griaunanti tiesa apie nevaisingumą

Apie nevaisingumo gydymą maža patikimos informacijos, o žmonės neretai griebiasi bet ko - klausosi „bobučių“ patarimų ar ieško atsakymų abejotino patikimumo interneto svetainėse. Specialistams dažnai tenka išsklaidyti abejones ir paneigti labiausiai paplitusius mitus apie nevaisingumą.

1. Nevaisingumas - moters problema

Tai netiesa. Nevaisingi būna tiek vyrai, tiek moterys. „Very Well Family“ duomenimis, heteroseksualiose porose:

• maždaug trečdalis vyrų būna nevaisingi;
• trečdalis moterų būna nevaisingos;
• dar trečdalyje porų arba abu partneriai būna nevaisingi, arba moteris negali pastoti dėl neaiškių priežasčių (nepaaiškinamas nevaisingumas).

Tiek vyrai, tiek moterys vienodai „kalti“ dėl nevaisingumo. LGBT bendruomenėje taip pat pasitaiko nevaisingumo atvejų. Tiesa, šios bendruomenės atstovai naudojasi dirbtiniu apvaisinimu ir surogatinių motinų arba spermos donoro paslauga, nes biologiškai LGBT bendruomenės poros negali kartu susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, dvi moterys partnerės negali pastoti dėl nevaisingumo problemų, todėl joms reikės gydytis nuo nevaisingumo ir, galbūt, spermos donoro.

2. Kasdien turint seksualinių santykių moteris tikrai pastos

Žmonėms atrodo, kad svarbu sekso kiekis - kuo dažniau mylimasi, tuo didesnė tikimybė moteriai pastoti. Vaisingumo klinikos CCRM Niujorke vienas iš įkūrėjų ir direktorių, mokslų daktaras Brianas Levine‘as teigia - nereikia kasdien mylėtis norint pastoti. Pakanka sekso vaisingomis dienomis. Specialisto teigimu, vaisingų dienų laikotarpis yra maždaug dvi savaitės nuo menstruacijų pradžios, tačiau dienos gali svyruoti, priklausomai nuo kiekvienos moters ciklo. Dvi dienos prieš ovuliaciją ir dvi dienos po jos laikomos vaisingomis, šiomis dienomis patartina mėginti pastoti.

3. Svarbus tik kūdikį išnešiosiančios moters amžius

Moters amžiaus įtaka vaisingumui - dažna diskusijų tema, tačiau daktaro B. Levine‘o teigimu, svarbus ir vyro amžius. Kuo vyresnis vyras, tuo prastesni jo spermos parametrai, taigi ir dėl jų galimas nevaisingumas, ne itin geri dirbtinio apvaisinimo rezultatai. Vyro amžius turi įtakos ir persileidimo rizikai. Po 39 metų vyro spermoje mažėja spermatozoidų kiekis, jie darosi lėtesni. Tokių vyrų partnerėms padidėja persileidimo rizika, o palikuoniams didėja šizofrenijos ir autizmo rizika.

4. Nereikėtų jaudintis dėl amžiaus, juk galimas dirbtinis apvaisinimas

Dauguma žmonių nesupranta, kad su metais mažėja žmonių vaisingumas, lygiai taip pat mažėja ir šansų sėkmingam dirbtiniam apvaisinimui. Statistika rodo:

• 33 proc. vyresnių nei 35 m. moterų po dirbtinio apvaisinimo susilaukė kūdikių;
• 38-39 m. amžiaus moterims šansų pastoti po dirbtinio apvaisinimo sumažėjo perpus - telieka 17 proc. pastojimo tikimybė;
• 43-44 m. amžiaus moterims šansų pastoti su savais kiaušinėliais sumažėja drastiškai - iki 3 proc.

Nevaisingumo dėl amžiaus atveju moterys gali rinktis donorių kiaušinėlius ir dirbtinį apvaisinimą. Tačiau, jei nesijaučiate pasirengę, neskubinkite savęs tapti tėvais, kita vertus, amžius irgi svarbu.

5. Nepraraskite vilties, juk galiausiai pastosite

Tai - vienas kenksmingiausių mitų apie nevaisingumą ir jo gydymą. Nevaisingumo gydymas neduoda šimtu procentų garantuotų rezultatų. Poros neturėtų krimstis, jei nusprendė nebemėginti susilaukti kūdikio. Svarbu atsiminti, kad procese dalyvauja laikas, energija, emocijos ir pinigai.

Pagrindinės nevaisingumo priežastys

Specialistai išskiria 7 pagrindines nevaisingumo priežastis, tačiau jų yra ir daugiau. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu.

Vyrų nevaisingumo priežastys

Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių. Jos dažniausiai yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę. Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, kai kurių anksčiau persirgtų infekcinių ligų, sėklidžių vėžio ir kitų priežasčių.

Pagrindinės vyrų nevaisingumo priežastys:

1. Nepakankamas kiekis pilnaverčių spermatozoidų vyro spermoje arba sumažėjęs jų aktyvumas. Spermatozoidų kiekis nustatomas atlikus nesudėtingą tyrimą - spermogramą. Apvaisinimui reikalingi vadinamieji „rezultatyvūs“ spermatozoidai - kurie akimirksniu gali pasiekti savo tikslą, moters kiaušialąstę. Jei aktyvių spermatozoidų dalis - mažiau kaip 50 procentų, vyrui diagnozuojamas nevaisingumas. Gana ilgai ši problema laikyta neišsprendžiama, tačiau dabar gydymas yra įmanomas.
2. Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Testosteronas yra pagrindinis vyrų vaisingumo hormonas. Šį hormoną gaminančių sėklidžių problemos gali būti labai reikšmingos. Liuteinizuojantis ir folikulus stimuliuojantis hormonai duoda signalą sėklidėms gaminti spermą ir testosteroną. Šiuos hormonus gamina hipofizė, todėl bet kokios šios liaukos problemos taip pat gali turėti įtakos nevaisingumui.
3. Erekcijos sutrikimai. Dėl hormoninių pokyčių, psichologinių veiksnių ar fizinių problemų gali būti sunku pasiekti ar išlaikyti erekciją. Jei tai tampa nuolatiniu reiškiniu, jis gali būti kliūtis lytiniams santykiams, taip pat tai gali būti ženklas apie svarbias lytinės sveikatos problemas.
4. Problemos su ejakuliacija arba ejakuliatu. Sunkumai ejakuliuojant arba pastebėti ejakuliato pokyčiai, pavyzdžiui, sumažėjęs jo kiekis, taip pat yra simptomas, į kurį vyrams nederėtų numoti ranka.
5. Pokyčiai sėklidėse. Sveikos sėklidės yra svarbus vyrų vaisingumo aspektas. Mažos ar kietos sėklidės, patinusios, skausmingos ar jautrios sėklidės neretai liudija apie galimas infekcijas, o jos taip pat turi reikšmės spermos kokybei ir vyrų vaisingumui.
6. Nutukimas. Statistiniai duomenys ir įvairūs tyrimai rodo, kad vyrų, kaip ir moterų, vaisingumui įtakos turi antsvoris. Dėl nutukimo gali atsirasti kitų ligų, kurios neigiamai paveikia vyro vaisingumą, pavyzdžiui, spermos kokybę ir lytinę funkciją.

Deja, vyrų nevaisingumo daugėja, spermos kokybė blogėja. Šiuo metu pasaulyje nėra išrasta vaistų, gerinančių spermatozoidų judrumą ar didinančių jų skaičių. Vyrams galima pasiūlyti maisto papildų, vitaminų, kurie gali tik šiek tiek pagerinti spermos kokybę.

Moterų nevaisingumo priežastys

Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius.

1. Ovuliacijos sutrikimai ir folikulų brendimo problemos. Menstruacinio ciklo sutrikimai ir jaunos kiaušialąstės (folikulo) formavimosi proceso sutrikimai yra dažnos priežastys. Paprasčiausias būdas stebėti folikulų susidarymą - kiaušidžių tyrimas ultragarsu, atliekamas 7-9 mėnesinių ciklo dieną. Dominantinio folikulo brendimo sutrikimai yra gana dažna nevaisingumo priežastis, dar vadinama kiaušidžių policistoze (PCOS).
2. Kiaušintakių nepraeinamumas. Subrendęs dominantinis folikulas negali išsiveržti iš kiaušidės arba išsilaisvinusi kiaušialąstė negali keliauti kiaušintakiu. Nustatant kiaušintakių nepraeinamumą atliekama histerosalpingografija.
3. Amžius. Moterų vaisingumas mažėja su amžiumi, ypač po 35 metų.
4. Endometriozė. Endometriozė - tai lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda bei išveša už gimdos ribų. Tai yra vienas iš dažnų nevaisingumo veiksnių. Endometriozės simptomai apima lėtinį dubens skausmą, skausmą lytinių santykių metu, nugaros skausmą, nuovargį, pykinimą, nereguliarias mėnesines ir tepimą, žarnyno sutrikimus arba skausmą tuštinantis.
5. Hormonų pokyčiai. Nevaisingumo bėdas gali sukelti ir netipiniai hormonų pokyčiai. Keli ženklai, galintys signalizuoti apie hormonines problemas: nepaaiškinamas svorio padidėjimas, dideli spuogai, šaltos kojos ir rankos, sumažėjęs lytinis potraukis, išskyros iš spenelių, moterų veido plaukuotumas, plonėjantys plaukai viršugalvyje. Hormonų apykaitą paveikia daugybė priežasčių, pavyzdžiui, skydliaukės ligos, buvę nėštumo nutraukimai, net gimdymai.
6. Nutukimas. Nutukimas gali neigiamai paveikti reprodukcinę sveikatą. Antsvorio turinčios moterys turi mažesnę tikimybę pastoti ir joms kyla didesnė rizika turėti problemų nėštumo laikotarpiu.
7. Dažni persileidimai. Moters vaisingumo savireguliacijos sistema nuolat vertina moters galimybę pastoti ir išnešioti kūdikį. Jei moters organizme esama sutrikimų, kurie gali trukdyti normaliai nėštumo eigai, organizmas pats pasirūpina, kad nėštumas nesivystytų. Būtina surasti juos sukeliančią priežastį.
8. Skausmas sekso metu. Skausmas lytinių santykių metu gali liudyti vieną iš pagrindinių sveikatos problemų, galinčių turėti įtakos moters vaisingumui, pavyzdžiui, infekcijas, endometriozę, fibroidus.
9. Sunkios, ilgos ir skausmingos mėnesinės. Labai gausios ir skausmingos mėnesinės gali reikšti endometriozės riziką.
10. Nereguliarus menstruacijų ciklas. Chaotiškas ciklas, įskaitant mėnesinių nebuvimą, gali signalizuoti apie galimas sveikatos problemas, turinčias įtakos ir nevaisingumui. Tai reiškia, kad moters ne tik menstruacijų ciklas, bet ir ovuliacija yra nereguliari. Nereguliari ovuliacija gali būti dėl daugelio priežasčių, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), nutukimą, per mažą svorį ir skydliaukės problemas.

Nepaaiškinamas nevaisingumas

Nepaisant normalių abiejų partnerių tyrimų rezultatų, pora negali pastoti. Nors daugeliu nepaaiškinamų nevaisingumo atvejų priežasčių nustatyti neįmanoma, kai kurie veiksniai gali turėti įtakos:

• Infekciniai veiksniai. Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) gali sukelti randus ar užsikimšimus reprodukciniame trakte, kurie ne visada aptinkami atliekant įprastinius tyrimus.
• Genetiniai veiksniai. Kai kurios poros gali turėti genetinių mutacijų, kurios veikia vaisingumą, nerodydamos jokių simptomų.
• Autoimuniniai sutrikimai. Kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius, tai taip pat gali sutrikdyti reprodukcinius procesus.
• Aplinkos veiksniai. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai daro didelę įtaką vaisingumui.

Kiti nevaisingumo rizikos veiksniai

Nevaisingumą tiek vyrams, tiek moterims gali nulemti ir kiti rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, tabako ar marihuanos rūkymas, alkoholio vartojimas, lytiniu keliu plintančios infekcijos, stresas ir netinkama mityba. Svarbu nuodugniai ištirti skydliaukės veiklą, todėl negalinti pastoti moteris siunčiama pas endokrinologą.

Vis labiau slėgianti psichologinė įtampa darbe, šeimoje, draugų rate gali paveikti pastojimo šansą. Stresas laikant egzaminus, planuojant kūdikį paveikia ir vyro sveikatą. Mums, vaisingumo gydytojams, tenka sakyti pacientėms - atsipalaiduokite, nesistenkite skubėti, nealinkite organizmo. Tačiau jos sako - tai neįmanoma, galvoje plaka plaktukėlis, kad „reikia stengtis pastoti“. Ta įtampa mažina pastojimo šansą.

Nevaisingumo diagnostika

Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. Pagrindinis nevaisingumo požymis yra tai, kad po ilgo bandymų laiko nepavyksta pastoti. Gydytojas gali diagnozuoti nevaisingumą, jei moteris nepastojo po 1 metų bandymų.

Moterų tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo. Prieš tiriant kiaušialąstės brendimą svarbu įsitikinti, kad moters menstruacijų ciklas apskritai vyksta sklandžiai ir normaliai. Ovuliacijos metu moters kūno temperatūros matavimo būdas jau laikomas truputį atgyvenusiu, jis nėra labai tikslus. Dabar siūloma įsigyti naujoviškus ovuliacijos testus. Kai pora kreipiasi norėdama gydytis nevaisingumą, skiriami spermos tyrimai, ištiriama lytinių organų anatomija, kiaušidžių būklė, atliekamos echoskopijos, dubens rentgeno nuotraukos. Kartais tenka laparoskopiniu būdu apžiūrėti genitalijas iš vidaus, ar kiaušintakiai pralaidūs, ar normali jų peristaltika, ar ne per storas kiaušidžių apvalkalas ir t.t. Tiriamas įvairių hormonų kiekis moters kraujyje.

Jei porai nenustatoma nė viena iš aukščiau išvardytų nevaisingumo priežasčių, pastojimui gali trukdyti kiaušialąstės subrendimo ir lytinių santykių neatitikimo laikas. Subrendusi kiaušialąstė gali laukti susitikimo su spermatozoidu nuo 12 valandų iki keleto dienų. Todėl čia daug reikšmės tenka veiksmų sinchronizacijai - susitikimą reikia „surengti“ tinkamiausiu laiku.

Nevaisingumo gydymo metodai

Tais atvejais, kai nustatoma nevaisingumo priežastis, taikomi įvairūs gydymo būdai, nuo minimaliai invazinių procedūrų iki sudėtingų pagalbinių apvaisinimo technologijų.

Chirurginė korekcija

Histeroskopija ir laparoskopija - tai minimaliai invazyvios endoskopinės-ginekologinės operacijos. Jos daromos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais. Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos ir moteris gali sėkmingai pastoti. Dabar ginekologinės-endoskopinės operacijos atliekamos ypač tausojančiais metodais ir instrumentais. Pavyzdžiui, histeroskopijos atliekamos plonais instrumentais; laparoskopinės operacijos dėl endometriozės atliekamos taip, kad būtų maksimaliai išsaugota kiaušidžių funkcija.

Pagalbinio apvaisinimo būdai

Tais atvejais, kai minėtas gydymas yra neveiksmingas, taikomi pagalbiniai apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermijo susijungimas - šie būdai skiriami į dvi grupes: apvaisinimas moters kūne, arba intrauterininė inseminacija (IUI), ir apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje (IVF).

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Naudojant intrauterininę inseminaciją, nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Jei spermos kokybė vidutinė, tuomet dažniausiai naudojama intrauterininės inseminacijos procedūra (IUI). Jei diagnozė pasitvirtina, palengvinamas spermos kelias į gimdą - atliekamas vadinamasis pusiau dirbtinis apvaisinimas (inseminacija). Vaisingomis moters dienomis sperma suleidžiama labai plonu kateteriu į gimdą. Taip išvengiama gleivių pasipriešinimo. Tai ambulatoriškai atliekama procedūra, nereikia gultis į ligoninę. Skaičiuojant procentais, „pusiau dirbtinio“ apvaisinimo rezultatai - 15-20 proc. visų besigydžiusių porų.

Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Prastos spermos kokybės atveju atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jei spermos kokybė labai prasta, taikoma mikroinseminacija arba spermijo injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI). Lietuvoje atliekamų dirbtinių apvaisinimų rezultatai niekuo nenusileidžia pasauliniams.

Nustatomas absoliutusis nevaisingumas, pirminis nevaisingumas ir antrinis nevaisingumas. Diagnozė „absoliutusis nevaisingumas“ reiškia, kad moteriai pastoti ir išnešioti vaiką visiškai neįmanoma, nes yra su nėštumu nesuderinama lytinių organų patologija (pvz., nėra gimdos arba/ir jos priedų). „Pirminis nevaisingumas“ būna tada, kai moteris niekada nebuvo pastojusi ir per vienerius metus, sutuoktiniai ...

Deja, kol kas Lietuvoje nevaisingos šeimos turi pačios ieškoti pinigėlių, jei nori susilaukti vaikelio. Tuo metu kitose šalyse yra taikomas kompensavimas iš valstybinių fondų, privačių draudimo kompanijų.

Psichologiniai nevaisingumo aspektai ir visuomenės spaudimas

Nevaisingumo problema yra ne tik medicininė, bet ir emocinė bei socialinė. Tai gali sukelti didelius psichologinius išgyvenimus. Daugelis sunkiai gandrų sulaukiančių šeimų nedrįsta kalbėti apie tai net draugų rate, slepia ir nuo artimųjų. Drovisi savo ligos, jaučiasi esantys kitokie, brokuoti, nepilnaverčiai. Taip pat nerimauja, kad papasakoję sulauks papildomų klausimų, užuojautos, gailesčio, bus priversti teisintis, aiškintis.Paradoksalu, bet, pasikalbėję su artimaisiais, daugelis pajunta didžiulį palengvėjimą.

Kone visos poros, negalinčios susilaukti vaikų, jaučiasi taip, lyg būtų už borto. Tarsi egzistuotų uždaras tėvų klubas, į kurį niekaip negali patekti. Nevaisingų porų gyvenimas tikrai pasikeičia. Palikuonių susilaukti negalintys žmonės pasijunta vieniši, izoliuoti, juos apima nerimas, kad tai niekada nepasikeis. Stebėjimas, kaip draugai, šeimos nariai vienas po kito pastoja, gali būti skausmingas.

Šeimos nariai, artimi draugai gali norėti padėti. Deja, dažnai nežino, kaip tai padaryti. Jie gali duoti nepageidaujamų patarimų, apipilti klausimais ar neetiškai juokauti. Labai dažnai tėvai vaikų nelaiko suaugusiais tol, kol jie neturi savo atžalų, todėl vis dar rūpinasi, nurodinėja, kaip ir ką daryti, priima sprendimus už juos. Nevaisingos poros jaučiasi lyg užstrigusios ankstyvos jaunystės etape. Svarbu pasistengti suprasti, kad po netaktu gali slėptis patys geriausi ketinimai. Jeigu aiškiai pasakysite, ko iš aplinkinių tikitės, išvengsite daug keblių situacijų. Jei nenorite kalbėti apie vaikus, nesidrovėkite to pasakyti tiesiai. Prieš dalindamiesi bendra informacija, būtinai kartu nuspręskite, kiek pasakosite kitiems.

Vaidilos ir Donato istorija: ketverių metų kelias link tėvystės

Vaida (30 metų) ir Donatas (31 metai), auginantys dvimetį sūnų, dalijasi savo nevaisingumo istorija. Po ketverių metų pastangų jų šeimos svajonė išsipildė. Likus vos keliems mėnesiams iki kruopščiai suplanuotų vestuvių, per profilaktinę patikrą ginekologas pasakė, kad Vaidai reikia kuo skubiau važiuoti į onkologinę ligoninę ir gali tekti šalinti gimdą, nes echoskopas rodė net 15 centimetrų auglį. Jos kūnas sustingo, ji sunkiai sulaikė ašaras. Sužadėtiniui pareiškė, kad nebėra prasmės tuoktis, nes negalės turėti vaikų.

Per operaciją gydytoja pašalino ne tik gigantišką darinį - gimdos miomą, bet ir per procedūrą rastą endometrioidinę cistą. Operacija buvo sunki, bet sklandi. Specialistei pavyko išsaugoti Vaidos gimdą! Po trijų dienų atėjo atsakymas - auglys gerybinis.

Atšokę vestuves, su vyru vėl grįžo prie kalbų apie šeimos pagausėjimą. Laikas bėgo - pusmetis, metai, o jų bandymai susilaukti vaiko buvo nesėkmingi. Vis labiau slėgė psichologinė įtampa darbe, šeimoje, draugų rate. Visi aplinkui dalijosi įspūdžiais apie augančius vaikus. Aplinkinių dėmesys varė į kampą, ji kasdien jautėsi vis prasčiau. Praėjus metams nuo operacijos, kreipėsi į vaisingumo specialistus. Tyrimai buvo puikūs, tačiau pastoti nepavyko.

Po pusantrų metų gydytojas Vaidai skyrė stiprius hormoninius vaistus ovuliacijai stimuliuoti. Medikamentai itin veikė psichiką: pasidarė pikta, verksminga, puldavo į neviltį, dažnai keitėsi emocijos. Du kartus bandė vaistais stimuliuoti ovuliaciją, folikulai buvo puikūs, teoriškai turėjo pastoti, bet nepavyko. Išvyko atostogų, pailsėjo, nebeskaičiavo vaisingų dienų, tačiau trokštamo rezultato vis tiek nebuvo.

Bėgo ketvirti nevaisingumo metai. Vėl grįžo pas gydytojus. Specialistė patarė vyrui pakartoti tyrimus. Nors pirmaisiais vaikelio planavimo metais jie buvo puikūs, šįkart atsakymai kėlė nerimą - kraujo tyrimai rodė padidėjusį hormono prolaktino kiekį (sakoma, kad jo padaugėja dėl streso), o spermos tyrimas - oligospermiją (mažą spermatozoidų skaičių). Gydytoja jam skyrė dideles dozes papildų spermos kokybei gerinti.

Specialistė neskubino, ragino bandyti pastoti natūraliai, bet po paskutinio vizito pradėjo skaičiuoti pinigus ir morališkai ruoštis pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Sulaukė Kalėdų, Vaida verkė ir mintyse prašė Dievo vienintelės dovanos - kūdikio. Antrą Kalėdų dieną namuose priėmė mylimos katės gimdymą (atsivedė tris gražius kačiukus). Nė neįtarė, kad laukiasi! Po kelių savaičių, penkias dienas vėluojant mėnesinėms, vyro skatinama atliko nėštumo testą. Teste buvo matyti du brūkšniukai! Nekantriai laukė vizito pas ginekologę. Pagaliau 10 nėštumo savaitę buvo atliktas pirmasis tyrimas echoskopu ir ji išvydo savo mažylį!

Visus nėštumo mėnesius skraidė kaip ant sparnų! Nėštumas vystėsi tvarkingai, gimdoje. Pagaliau bus mama! Net 4 metus laukė, kol galės tapti tėvais. Gimus sveikam berniukui, liejosi begalinės džiaugsmo ašaros. Anot medikų, pastojo gruodžio 25 dieną! Vaida tiki, kad įvyko stebuklas. Ji dėkinga gydytojoms, tradicinei medicinai ir Dievui, o labiausiai - savo vyrui, kad ištvėrė visas emocines jos audras.

Ekspertų įžvalgos ir patarimai

Rolandas ŽIOBAKAS, akušeris-ginekologas, vaisingumo specialistas, pabrėžia, kad istorijos herojei Vaidai diagnozuota mioma yra gerybinis gimdos auglys. Nevaisingoms moterims jis nustatomas retai (5-10 proc.). Tik labai nedidelę dalį (1-2,5 proc.) galima laikyti tiesiogine nevaisingumo priežastimi (ir tik tada, kai nenustatoma jokia kita nevaisingumo priežastis). Miomos, deformuojančios gimdos ertmę, sukelia gausų kraujavimą per menstruacijas, trukdo implantuotis embrionui, sutrikdo gimdos gleivinės kraujotaką. Kartu su mioma Vaidai buvo rasta ir išoperuota endometrioidinė cista. Dėl endometriozės išsiskiria labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios daro neigiamą įtaką visoms apvaisinimo proceso grandims. Gydytojo manymu, tai ir buvo tikėtina Vaidos nevaisingumo priežastis.

Romena KAČINIENĖ, psichologė, pataria nepamesti vilties, ieškoti pagalbos, stengtis išsaugoti vidinę ramybę ir nepalūžti. Labai svarbu atsiverti artimai draugei ar mamai, nes tai padeda. Nekreipkite dėmesio į kandžias replikas ir aplinkinių spaudimą. Visada šalia yra panašiai besijaučiančių žmonių, kurie jus labai gerai supranta ir palaiko!

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #kaip #manai #kas #mums #gims #o

• Jonas Milius
• Iniciatyvos lopšelyje-darželyje "Liepaitė" dėl sveikos mitybos
• Vaiko teisių užtikrinimas ikimokyklinėse įstaigose
• Maistinė vertė vaikams
• Parama globėjams ir vaikams