Mėnesinių ciklo ir kūno temperatūros pokyčiai moterims vyresniame amžiuje

Moterų kūnas per visą gyvenimą patiria daugybę hormoninių pokyčių, kurie ypač išryškėja artėjant vyresniam amžiui. Menstruacinis ciklas yra kompleksinis procesas, apimantis kelis skirtingus etapus, ir jo eigą lemia estrogenų bei progesterono lygio svyravimai. Šie svyravimai gali turėti įtakos moters nuotaikai, energijos lygiui, odos būklei ir net kūno temperatūrai.

Su amžiumi moterų menstruacijos keičiasi ir evoliucionuoja - iš dalies tai vyksta dėl natūralių hormoninių pokyčių, taip pat dėl nėštumo ir perimenopauzės. Norint suprasti šiuos pokyčius, svarbu žinoti, kas yra normalus mėnesinių ciklas ir kokie nukrypimai nuo normos gali pasireikšti.

Normalus mėnesinių ciklas ir jo sutrikimai

Menstruacinės išskyros (tiksliau tai vadinti būtent išskyromis, nes tai, griežtąja prasme, nėra kraujavimas) būna reguliarios. Idealiu atveju jos pasirodo tiksliai tą dieną, kai praeina atitinkamas laiko tarpas. Tačiau praktiškai gali būti 2-3 dienų svyravimai: nusistovėjusį ciklą gali šiek tiek sutrikdyti paprastas peršalimas ar stresas. Išskyros teka 3-7 dienas, o intervalas tarp jų paprastai sudaro 24-32 dienas. Išskyrose neturi būti kraujo krešulių, menstruacijos neturi būti skausmingos.

Nukrypimai nuo normos

Menstruacijų ciklo nereguliarumai gali turėti daug priežasčių. Tai gali būti stresas, per didelis fizinis aktyvumas, hormoniniai sutrikimai ar net svorio pokyčiai. Svarbu suprasti, kad kiekviena moteris yra unikali, ir tai, kas yra normalu vienai, gali būti nenormalu kitai. Tarp dažniausių nukrypimų nuo normos yra:

• Gausios menstruacijos (menoragija): Tai itin gausus ir ilgai trunkantis išskyras lydintis kraujavimas. Jei įklotus tenka keisti dažniau nei kas 2 valandas, jeigu juos tenka naudoti didžiausio dydžio arba „dvigubą apsaugą“, jeigu menstruacijos trunka ilgiau nei savaitę - jas galima laikyti gausiomis. Menoragijos priežastys gali būti fizinis ir emocinis persitempimas, spiralė, kraujo krešumo sutrikimai, endometriozė, uždegiminės gimdos ligos ar gimdos mioma.
• Skausmingos menstruacijos (algomenorėja): Skausmai gali būti maudžiantys ar mėšlungiški, ties juosmeniu ar kryžkauliu, juos gali lydėti pykinimas, virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimai, galvos skausmas ir net pakilusi temperatūra. Dažniausia priežastis - menstruacinio kraujo nutekėjimo iš gimdos ertmės sutrikimai, galintys kilti dėl hormonų sutrikimų, mažojo dubens organų uždegiminių susirgimų, endometriozės, navikų ar gimdos kaklelio randų.
• Negausios menstruacijos (hipomenstruacinis sindromas): Gali pasireikšti kaip hipomenorėja (mažai menstruacinių išskyrų), oligomenorėja (menstruacijos trunka mažiau nei tris dienas) ir opsomenorėja (menstruacijos būna rečiau kaip kas 35 dienas). Tai gali nutikti dėl sumažėjusios kiaušidžių funkcijos, reprodukcinės sistemos uždegiminių ligų, intoksikacijos ar gimdos gleivinės pažeidimų darant abortą.
• Menstruacijų nebuvimas (amenorėja): Tai būsena, kai menstruacijų visiškai nėra ilgiau kaip pusę metų. Tai gali būti fiziologinis reiškinys (nėštumas, žindymas, klimaksas), tačiau gali reikšti ir rimtas sveikatos problemas, tokias kaip stiprus stresas, sekinantis badavimas, vidinės gimdos gleivinės pažeidimas, chemoterapija, nervų sistemos ir endokrininės ligos ar radioaktyvių spindulių poveikis.

Amžiaus įtaka mėnesinių ciklui: nuo jaunystės iki perimenopauzės

Moters gyvenimo eigoje mėnesinių ciklas nuolat keičiasi. Štai kokių pokyčių galite tikėtis:

• Virš 20 metų: Šiuo gyvenimo periodu ciklas tampa pastovesnis, nes ovuliacija yra reguliaresnė. Tačiau gali atsirasti priešmenstruacinis sindromas (PMS), spazmai ir krūtų jautrumas. Hormoniniai kontraceptikai, kuriuos daugelis moterų pradeda vartoti šiuo metu, gali pakeisti menstruacijas, padarydami jas lengvesnes, reguliaresnes ir mažiau skausmingas, o kai kuriais atvejais - visai sustabdydami kraujavimą.
• Virš 30 metų: Menstruacijos turėtų būti gana lengvai prognozuojamos ir reguliarios. Tačiau staiga pagausėjęs kraujavimas ar stipresnis už įprastus spazmus skausmas gali būti ženklas, jog kažkas yra negerai. Pavyzdžiui, gerybiniai augliai, vadinami fibroidais, arba endometriozė dažniausiai diagnozuojami sulaukus per 30 metų. Gimdymas taip pat keičia menstruacijas - po jo jos gali tapti mažiau skausmingos.
• Virš 40 metų: Šiame amžiaus tarpsnyje prasideda hormoniniai perimenopauzės svyravimai - artėjančios menopauzės ženklai. Šiuo periodu, kuris gali tęstis nuo 8 iki 10 metų (menopauzė paprastai prasideda sulaukus daugiau kaip 50 metų), jūsų organizmas ruošiasi menstruacijų finišo linijai. Dėl natūralių hormoninių pokyčių ovuliacija tampa ne tokia reguliari, o estrogenų kiekio svyravimai reiškia, kad jus gali kankinti vėluojančios menstruacijos, gausesnis kraujavimas, tepliojimas tarp menstruacijų ir ilgesni PMS periodai.

Klimaksas ir menopauzė: pereinamasis laikotarpis

Senėjimas - tai procesas, vykstanti visą žmogaus gyvenimą. Klimaksas - tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios. Šį laikotarpį kiekviena moteris pergyvena individualiai.

Menopauzė yra retrospektyviai nustatyta paskutinių savaiminių menstruacijų data praėjus 12 mėnesių nuo jų susilaikymo. Menopauzė - tai visiška mėnesinių pabaiga, nulemta kiaušidės funkcijos išsekimo (nutrūksta estrogenų gamyba). Menopauzės pradžia išliko tokia pati - apie 51 metus (+ -2 metai). Pastebėta, kad rūkančioms, negimdžiusioms menopauzė atsiranda vidutiniškai 1 metais anksčiau.

Klimakso simptomai

Ankstyvieji klimakso simptomai pasireiškia 85 proc. klimakterinio amžiaus moterų. Jiems priklauso vazomotoriniai simptomai - karščio pylimas, gausus prakaitavimas, ypač naktį. Taip pat ir psichogeniniai simptomai, kada vyrauja prislėgta nuotaika, depresija, būdingas dirglumas, nemiga arba mieguistumas, pablogėja atmintis, vargina koncentracijos stoka, energijos trūkumas, panikos priepuoliai.

Klimakso tarpiniai simptomai apima odos ir gleivinių atrofiją, mažėjantį šlapimo pūslės sienelės audinių elastingumą, dirgliąją šlapimo pūslę, šlapimo nelaikymą, dažnus šlaplės ir šlapimo pūslės uždegimus, plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą, kaulų ir sąnarių skausmus. Vėlyvieji klimakso simptomai vystosi nuo pat menopauzės pradžios, tačiau išryškėja vėliau už kitus. Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga osteoporoze, Alzheimerio liga, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, padidėja insulto tikimybė.

Kūno temperatūros pokyčiai perimenopauzės ir menopauzės metu

Dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo, daugelį moterų pradeda varginti įvairūs simptomai, kurie ženkliai blogina gyvenimo kokybę. Estrogenų receptoriai randami šlapimo išskyrimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemose, smegenyse, krūtyse, kauluose, odoje. Įvairiuose audiniuose specifinių receptorių kiekis priklauso nuo individualaus hormoninio profilio. Dėl to ir menopauzės simptomai kiekvienai moteriai yra skirtingi.

Sumažėjus ar pasibaigus estrogenų gamybai, centrinėje nervų sistemoje sumažėja svarbių medžiagų - neuropeptidų (ypač -endorfinų), neuromediatorių gamyba, sutrinka pagumburio termoreguliacijos centro veikla. Dėl menopauzėje atsiradusios termoreguliacinės disfunkcijos net nežymus kūno temperatūros pakilimas yra lydymas raudonio, karščio pylimų, prakaitavimo. Atsiranda miego sutrikimai, nemiga, nuovargis, dažna nuotaikų kaita. Po menopauzės moterys dažniau knarkia, joms dažnesnė miego apnėja.

Mokslininkai atrado, kad moterys užmigo greičiau ir miegojo geriau prieš ir per ovuliaciją nei prieš ir per mėnesines. Įdomu tai, kad prieš mėnesines ir jų metu sumažėja REM miego ir padaugėja negilaus miego. Per mėnesines miegą gali trikdyti ir nemalonūs pojūčiai: skausmai, nuotaikų svyravimai, spazmai ir pilvo pūtimas. Prieš mėnesines ir jų metu šiek tiek pakyla kūno temperatūra, todėl reikia kūną atvėsinti. Tam gali padėti plonesnė antklodė, kambario vėdinimas, lango pravėrimas.

Bazinė kūno temperatūra (BKT) ir jos stebėjimas

Bazinė kūno temperatūra (BKT) - tai ramybės būsenos temperatūra, matuojama kasdien tuo pačiu metu, pamiegojus ne mažiau kaip 3 valandas, dar neatsikėlus iš lovos, tuo pačiu termometru, toje pačioje kūno vietoje (po liežuviu, makštyje ar tiesiojoje žarnoje).

Normalaus ovuliacinio ciklo BKT grafikas yra dvifazis - iki ovuliacijos (folikulinėje ciklo fazėje) BKT laikosi sąlyginai žema, po jos (liuteininėje fazėje) - pakyla per 0,2-0,4°C ir tokia išlieka iki ciklo pabaigos. Įvykus ovuliacijai plyšusio folikulo vietoje susidaro geltonkūnis, kuris tuojau ima gaminti santykinai didelius progesterono kiekius. Progesteronas veikia periferines kraujagysles, o jose kraujo cirkuliacijos pokyčiai sukelia nedidelį BKT pakilimą. Estrogenai, priešingai nei progesteronas, BKT ne kelia, o palaiko ją žemą.

BKT pokytis dėl ovuliacijos yra labai nežymus - paprastai vos 0.2-0.5°C. BKT matavimo tikslas - užfiksuoti aiškų BKT pakilimą, t.y. bent 3 pakilusios temperatūros taškus po 6 žemos temperatūros taškų.

BKT matavimo taisyklės

• Matuokite temperatūrą bent po 3 valandų gero miego, tik prabudusios ryte, tuo pat metu (tą pačią valandą), gulėdamos lovoje.
• Matuokite temperatūrą vienoje iš trijų vietų: po liežuviu, makštyje ar tiesiojoje žarnoje. Pasirinkite vieną ir visuomet matuokite ten pat. Matavimai makštyje paprastai būna šiek tiek patikimesni.
• Matuokite specialiu BKT matavimo termometru, kuris yra jautresnis, todėl matavimo paklaida yra mažesnė.
• Termometro rodmenis registruoti reikėtų dviejų skaičių po kablelio tikslumu (pvz., 36,65°C), geriausia iš karto po pamatavimo. Visuomet pažymėkite matavimo laiką.

Kas gali paveikti BKT rodmenis vyresniame amžiuje?

BKT dienos eigoje kinta veikiama judėjimo, organizmo būklės, išorės veiksnių. Vyresniame amžiuje, ypač perimenopauzės ir menopauzės metu, kai hormonų svyravimai tampa nereguliarūs, BKT stebėjimas gali būti sudėtingesnis, o rodmenis gali iškreipti įvairūs veiksniai:

• Liga ir vaistų vartojimas: Ligos, kurių metu pakyla temperatūra (peršalimas, karščiavimas, įvairūs uždegimai), gali BKT pakelti pakankamai ženkliai.
• Miego ritmo, sąlygų pasikeitimai ir miego sutrikimai: Žemiausią temperatūra kūnas pasiekia po gilaus, mažiausiai 3 valandas trunkančio, miego. Nemiga, prasta miego kokybė, dažni atsikėlimai naktį gali pakelti BKT.
• Alkoholis ir rūkymas: Tiek vienas, tiek kitas BKT pakelia.
• Stresas: Tiek emocinis, tiek fizinis stresas gali paveikti BKT.
• Kambario temperatūros pasikeitimas, kelionės ir laiko zonų kaita: Aplinkos veiksniai gali turėti įtakos kūno temperatūrai.
• Pamaininis darbas: Gali sutrikdyti įprastą matavimo režimą.

BKT metodo pritaikymas yra ribotas netipinėse situacijose, tokiose kaip premenopauzė, kai ovuliacijos yra itin nereguliarios. Šiuo laikotarpiu ciklo fazių nustatymas pagal BKT tampa mažiau patikimas dėl didesnių hormoninių svyravimų ir galimos anovuliacijos.

Svarbu žinoti: kada kreiptis į specialistą?

Kad ir koks būtų jūsų amžius, turėkite galvoje, kad jūsų menstruacijos suteikia daug įžvalgų į bendrą jūsų sveikatos būklę. Jei pastebėjote neįprastų simptomų, tokių kaip itin nereguliarus ciklas, drastiški kraujavimo pokyčiai, nepaaiškinami temperatūros svyravimai ar kiti nuolatiniai nemalonūs pojūčiai, jums vertėtų pasirodyti gydytojai. Tai gali reikšti skydliaukės bėdas, policistinį kiaušidžių sindromą ar virtinę kitų (išgydomų) sveikatos problemų. Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, tokius kaip ultragarsas, kraujo tyrimai ar hormonų lygio matavimai, kad nustatytų priežastį.

tags: #temperatura #menstruacijos #vyresnio #amziau

• Nėštumo metu tirpstančių galūnių priežastys ir sprendimai
• Intymumo atstatymas po gimdymo
• Šaldantis gelis po gimdymo: nauda
• Apie psichologo darbą globos namuose
• Montessori darželiai: atsiliepimai