Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę.
Pradedant kūdikio primaitinimą, tėvai susiduria su daugybe klausimų: nuo ko pradėti, kaip paruošti košę, kad ji būtų kuo naudingesnė, ir kaip dažnai siūlyti skirtingus skonius. Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, taip pat naudingų receptų, padėsiančių sėkmingai įvesti košes į kūdikio racioną.
Dabar papildomą maitinimą siūloma pradėti tarp 4,5 ir 6 mėnesių. 2019 metais skelbiamuose populiacijų tyrimų apžvalgose daromos išvados, kad nėra įrodymų, jog išimtis žindymas iki 6 mėnesių didintų alergijų riziką ar primaitinimas 4-6 mėnesių laikotarpyje alergijų riziką mažintų. Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus.
Nėra nurodyta, kokia košė turi būti pirma. Grūdinės ir daržovių košės yra lygiavertės, todėl abi gali būti pirmos. Kadangi dauguma vitaminų ir mineralų randami daržovėse ir vaisiuose, o dalis reikalingų medžiagų didesniais kiekiais gali būti randama mėsoje, kiaušiniuose, tinkamiausia būtų pradėti primaitinti nuo šių produktų.
Gastroenterologų nuomone, apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto. Tačiau jaunesni nei 4 mėn. kūdikiai dar negali būti primaitinami. Apie 3-4 mėn. tikėkitės augimo šuolio, kurio metu kūdikis atrodys nuolat alkanas.
Ar mano 5 mėnesių kūdikis pasiruošęs primaitinimui?
Ne visi 5 mėnesių kūdikiai yra vienodai pasiruošę pradėti ragauti pirmąjį maistą. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Svarbu atpažinti požymius, kurie rodo, kad jūsų vaikas gali būti pasiruošęs:
Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi, pradėsite ir jo papildomą maitinimą. Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Jei pastebite šiuos požymius, tai gali reikšti, kad jūsų kūdikis yra pasiruošęs pradėti primaitinimą. Vis dėlto, visada pasitarkite su savo pediatru, kuris geriausiai įvertins individualią situaciją ir patars, ar tinkamas metas pradėti. Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto įvedimas.
Pirmieji kūdikio valgiai turėtų būti švelnūs, lengvai virškinami ir mažai alergizuojantys. Svarbu pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti, kaip kūdikis reaguoja į naują maistą.
Svarbu pradėti nuo vieno produkto ir duoti jį kūdikiui 2-3 dienas, kad stebėtumėte, ar nėra alerginių reakcijų. Jei viskas gerai, galite įvesti kitą produktą. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi maisto dalis. Todėl ir toliau kūdikis turi gauti mamos pieno ar pieno mišinio, tik jo kiekis atitinkamai sumažės.
Pasak gydytojos dietologės, daržovės yra vienas palankiausių produktų, nuo kurių vaikas gali pradėti ragauti „suaugusiųjų“ patiekalų. Jose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų, kurios ypač svarbios reguliuojant kūdikio žarnyno veiklą. Primaitinimą košėmis galima pradėti nuo bulvių. Bulvėse esantys angliavandeniai, daugiausia krakmolo pavidalu, yra puikus, gerai įsisavinamas energijos šaltinis. Bulvėse gausu šarminančių organizmą mineralinių medžiagų, tai puikus kalio, fosforo, kalcio šaltinis, jų sudėtyje yra ir geležies. Rekomenduojama jas skusti kuo ploniau, kad išsaugotumėte kuo daugiau naudingų medžiagų.

Primaitinimas turi būti maloni patirtis tiek kūdikiui, tiek tėvams. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti teisingai:
Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mišiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu. Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių.
Trijų žingsnių taisyklė
Pradėkite nuo vienos rūšies daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikutis nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių.
Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. Jūs galite pagaminti pietų patiekalą sumaišant dvi skirtingas HiPP tyreles: pageidaujamas daržoves (apie 90 g) su maždaug puse indelio (apie 60 g) HiPP mėsos ruošinio. Deserto? Rekomenduojame kelis šaukštelius vaisių tyrelės, kurioje gausu vitamino C.
Yra produktų, kurių nerekomenduojama duoti 5 mėnesių kūdikiui:
Gydytojas V. Sutkus įspėja, kad pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.
Alergija maistui gali pasireikšti įvairiais simptomais. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio reakciją į naują maistą ir žinoti, kokie požymiai gali rodyti alergiją:
Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Svarbu atsiminti, kad alerginės reakcijos gali būti skirtingo sunkumo, todėl net ir lengvi simptomai turėtų būti įvertinti medicinos specialisto. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Kūdikio atsisakymas valgyti yra gana dažnas reiškinys. Nebandykite versti kūdikio valgyti: Tai gali sukelti neigiamą asociaciją su maistu. Pasiūlykite maistą kitu metu: Galbūt kūdikis nėra alkanas tuo metu, kai jam siūlote maistą. Pabandykite pasiūlyti kitokį maistą: Galbūt kūdikiui nepatinka tam tikra tekstūra ar skonis. Valgykite kartu su kūdikiu: Kūdikiai dažnai mėgdžioja suaugusius, todėl matydamas jus valgant, jis gali norėti pabandyti ir pats. Kreipkitės į gydytoją: Jei kūdikis nuolat atsisako valgyti, pasitarkite su gydytoju, kad išsiaiškintumėte priežastį.
Pradedant primaitinimą, svarbu atsiminti kelis pagrindinius dalykus:
Nuo 5 iki 6 mėnesių galite palaipsniui didinti maisto įvairovę ir kiekį. Štai kaip galite tai daryti:
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus ir vystosi skirtingu tempu. Nesijaudinkite, jei jūsų kūdikis nevalgo tiek pat, kiek kiti kūdikiai.
Kūdikio pilvo pūtimas: ką vengti maitinančiai mamai?
Daugelį kūdikių kankina pilvo pūtimas, dažnai tai susiję su mamos mityba, ypač pirmaisiais trimis mėnesiais. Kartais žindomas kūdikis kenčia nuo pilvo pūtimo ir penkis mėnesius. Kūdikio pilvo pūtimas problema ne tik mažyliui, bet ir visai šeimai: sutrinka miegas ir rėžimas, kūdikis tampa neramus, o ir mama negauna progos pailsėti.
Pilvo pūtimo priežasčių yra daug, atminkite, jog ne visada kūdikiui pučia pilvą nuo mamos maisto. Gali pūsti ir dėl to, kad mama žindydama užsiima kitais reikalais, pavyzdžiui skaito, kalbasi telefonu. Kartais kūdikiams pilvą pučia net… nuo prastos mamos nuotaikos, nuovargio ir susierzinimo. Jei pildėte mitybos dienoraštį, stebėjote, bet nematėte žymių pokyčių - vadinasi pilvuko bėdos nesusijusios su Jūsų maistu. Taip pat viena iš teorijų teigia, kad pilvą pučia ir spazmuoja dėl nebrandaus virškinamo trakto bei nuo mamos valgomo maisto nepriklauso.
Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą. Tokiu būdu nesunku bus pastebėti, koks maistas ar jo kiekis mažyliui sukelia pilvo pūtimą.
Rekomenduojama valgyti žindančiai mamai:
Per dieną galite išgerti 3-6 puodelius žolelių arbatos, mažinančios pilvo pūtimą, o būtent: pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų ar krapų.
Maitinančiai mamai reikia vengti, jei kūdikiui pučia pilvą:

Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Vienu metu vienas sotesnis produktas.
