Emocinis jautrumas nėštumo metu: supratimas ir pagalba
Nėštumas - tai transformuojantis laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, laukimo ir neretai - daugybės iššūkių. Šiuo ypatingu metu moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Hormonų įtaka emocinei būsenai
Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.
Streso šaltiniai ir jų poveikis
Nėštumo metu moterys patiria įvairių emocinių ir fiziologinių pokyčių, kurie gali sukelti stresą ir nerimą. Pagrindiniai streso šaltiniai yra fiziniai pokyčiai, socialinis spaudimas bei finansiniai iššūkiai. Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai.
| Streso šaltinis | Poveikis |
|---|---|
| Fiziniai pokyčiai | Svorio padidėjimas, hormoniniai svyravimai, diskomfortas. |
| Socialinis spaudimas | Spaudimas iš šeimos, darbo ar visuomenės lūkesčių. |
| Psichologinė įtampa | Nerimas dėl kūdikio sveikatos, ateities baimės. |
Ilgai užsitęsusi įtampa gali sukelti fiziologinius simptomus. Kūnas gamina daugiau streso hormonų - kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Nervų sistema yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Atpalaiduojantis kvėpavimas „tarsi miegant“
Kaip valdyti emocinį jautrumą
Emocijų pokyčiai nėštumo metu yra dažni, ir svarbu mokėti su jais tvarkytis. Valdyti stresą nėštumo metu yra būtina užduotis, siekiant užtikrinti sveiką tiek motinos, tiek vaiko vystymšį. Efektyvūs emocijų valdymo būdai:
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas nėštumo etapui, gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Socialinis palaikymas: Bendrauti su šeima ir draugais yra svarbu. Socialinis palaikymas gali sumažinti streso lygį.
- Laikas sau: Investuokite laiko sau. Skirkite laiko hobiui, mėgstamai veiklai ar tiesiog poilsiui.
- Kvėpavimo pratimai: Jie padeda nuraminti kūną ir mintis, sumažina kraujospūdį.
Pogimdyvinė depresija ir psichologinė pagalba
Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Vis dėlto, svarbu atskirti natūralų jautrumą nuo pogimdyvinės depresijos - psichikos sutrikimo, pasireiškiančio maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Jei kyla minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
