Efektyvūs vaiko auklėjimo ir lavinimo metodai: nuoseklus kelias į harmoningą raidą
Gerai išauklėti savo vaiką. Tokia sunki užduotis tenka tėvams, susilaukusiems mažylio. Vaiko auklėjimas prasideda vos jam gimus.
Vaiko raidos pamatai ir auklėjimo svarba
Ankstyvasis periodas ir asmenybės formavimasis
Pirmieji penkeri gyvenimo metai labai svarbūs vaiko asmenybės formavimuisi, nes per šį laiką padedami jo asmenybės pamatai. Nustatyta, jog jau apie trečius ketvirtus gyvenimo metus susiformuoja konkrečiam vaikui būdingas emocinio reagavimo stilius, o apie penktus šeštus gyvenimo metus - ir vaiko charakterio pagrindai. Todėl šiuo laikotarpiu auklėtojams labai svarbu atsižvelgti į vaiko individualius įgimtus gebėjimus.
Manoma, kad apie penktus šeštus gyvenimo metus svarbiausias ir pagrindinis auklėjimo procesas, padedantis vaiko asmenybės pamatus, baigiasi. Šio amžiaus vaikas jau daugeliu atžvilgiu - asmenybė. Sukaupta patirtis, perimtos socialinės elgesio normos dabar pradės aktyviai reikštis jo elgesyje. Visi vaikai gimsta nekalti ir geri, nepakartojami ir ypatingi. Į šį pasaulį jie atsineša ir savo likimą. Iš obuolio sėklos išauga obelis. Tėvų pagrindinis vaidmuo yra pastebėti, gerbti ir puoselėti natūralų, nepakartojamą savo vaiko augimą.
Individualūs skirtumai ir mokymosi stiliai
Vaikai mokosi nevienodai. Svarbu tai suprasti ir nelyginti vaikus vieną su kitu. Galima išskirti tris vaikų mokymąsi rūšis:
- Bėgikai: Bėgikai išmoksta labai greitai.
- Ėjikai: Ėjikai mokosi ramiai, galima aiškiai matyti jų daromą pažangą.
- Šokliai: Šokliai yra lyg vėlai pražystantys augalai.
Taip pat labai svarbu išmokti reikšti meilę vaikams pagal lytį. Pavyzdžiui, mergaitėmis dažniausiai reikia labiau rūpintis, stengtis jas suprasti ir gerbti, nes tik tuomet jos mokės pasitikėti. Tuo tarpu berniukams reikia rodyti daugiau pasitikėjimo, pripažinimo ir įvertinimo.
Be to, skirtingi vaikai turi ir skirtingus poreikius:
- Jautrusis: Jautrų vaiką reikia suprasti ir išklausyti. Tada jie būna kurį laiką linksmesni ir džiugesni.
- Aktyvusis: Aktyviems vaikams labai reikalinga veiklos struktūra. Tai stiprios valios, mėgstantys rizikuoti ir norintys būti dėmesio centre vaikai. Jiems labai reikalinga priežiūra, taisyklės, vadovai ir veiksmai.
- Reaktyvusis: Tokiems vaikams reikia veiklos įvairovės.
- Imlusis: Imliems vaikams reikia kasdienybės pastovumo, kad jaustųsi saugūs, galintys rizikuoti imdamiesi naujovių. Tai gero elgesio ir paslaugūs vaikai.
Efektyvus bendravimas ir santykių kūrimas
Stiprių, teigiamų santykių su vaikais kūrimas yra būtinas jų emocinei ir socialinei raidai. Teigiami santykiai yra jų savigarbos, pasitikėjimo kitais ir gebėjimo naršyti pasaulyje pagrindas. Tėvų gebėjimas jau ankstyvajame amžiuje nubrėžti vaikui leistino elgesio ribas ir normas - ypač svarbi vaiko auklėjimo dalis. Tėvams ir vaikams dažnai būna sunku susiburti, pavyzdžiui, kartu papietauti ar pavakarieniauti, jau nekalbant apie kokybišką laiką kartu.
Aktyvus klausymasis ir emocijų patvirtinimas
Efektyvus bendravimas yra sveikų tėvų ir vaikų santykių pagrindas. Tėvai turėtų praktikuoti aktyvų klausymąsi palaikydami akių kontaktą, linktelėdami suprasdami ir teikdami žodinius patvirtinimus. Kai vaikai dalijasi savo jausmais, labai svarbu šias emocijas patvirtinti. Domėkitės vaiko jausmais. Daugelis tėvų domisi vaiko veikla ir jos rezultatais, pavyzdžiui, nori išgirsti išmoktą eilėraštį ar pamatyti į vartus įspiriamą kamuolį, tačiau tarpusavio ryšį sutvirtinsite ir pasitikėjimą auginsite kalbėdami apie jausmus.
Svarbu išmokyti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas. Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Nesumenkinti jų netekties jausmą. Rūpestingai ir supratingai parodyti vaikams, jog atjaučiate. Kai vaikas nusiminęs, nereikia stengtis jį pralinksminti. Padarykite penkių sekundžių pauzę ir paprasčiausiai pajuskite tai, ką, jūsų manymu, jaučia vaikas (pvz., vietoj patarimo „Nesijaudink“ palaukę penkias sekundes pasakykite: „Tau sudėtinga.“). Nemanipuliuokite savo jausmais (pvz., „nelipk į medį, nes man baisu”).
Jūsų vaiko norai, nors jie jums ir nėra priimtini, ugdo sugebėjimą turėti tikslą, svajonę, mėgautis vidine ir išorine sėkme. Jos pagrindas yra leidimas daug norėti. Jo neturėdamas vaikai liausis svajoję, o be jos neįstengs pasiekti nieko nauja. Tačiau labai svarbu mokyti vaiką prašyti, o ne primygtinai siūlyti savas idėjas. Pabrėžtina, kad jausmai nebūna nei geri, nei blogi. Jie tiesiog yra. Tad kai vaikas sako: „Mama, tu niekada nebūni su manimi“ (nors ką tik žaidėte), jis išreiškia savo jausmus. Neprieštaraukite, verčiau pritarkite: „Taip, toks jausmas, kad labai seniai kartu leidome laiką.“
Meilės išraiška ir pasiekimų šventimas
Reguliarus meilės išreiškimas žodžiais ir veiksmais, pvz., „Aš tave myliu“, apsikabinimas ar užrašų palikimas, gali turėti didžiulę įtaką vaiko saugumo jausmui ir savivertei. Pagyrimas, kad ir koks mažas būtų pasiekimas, privers juos didžiuotis. Didelių ir mažų pasiekimų pripažinimas ugdo vaikų savigarbą. Kiekvieną dieną pastebėkite situacijų, už kurias galėtumėte vaiką pagirti. Būkite dosnus „apdovanojimų“ - jūsų meilė, apkabinimai ir komplimentai gali daryti stebuklus ir dažnai tokio paskatinimo visiškai pakanka.
Vaikų šypsenos (jie šypsosi iki 400 kartų per dieną) paskatina mus jais rūpintis. Mūsų šypsenos (mes šypsomės apie 20 kartų per dieną) parodo vaikams, kad jie mums patinka, rūpi, juos mylim. Šypsena, sava ar kito žmogaus, mums sukelia daugiau laimės hormonų nei laimėta loterija. Vaikai ima vengti suaugusiųjų, kurie nesišypso. Šypsena ir žaismingumas - raktas į vaiko širdį. Jei sugebėsite prajuokinti vaiką, būsite geriausias suaugęs vaiko gyvenime - ir jūsų klausys. Paprasta. Šypsena, apkabinimas ir geras žodis - veiksmingiausi vaikų auklėjimo metodai, gelbstintys visais amžiaus tarpsniais net ir sunkiausiose situacijose.
Kokybiškas laikas kartu ir ritualai
Labai svarbu kiekvieną dieną skirti kuo daugiau laiko bendravimui su vaiku. Jūs privalote rasti bent minutėlę vakarienės metu, prieš miegą ar trumpo pasivaikščiojimo metu. Kokybiškas laikas ir pokalbis su jais leidžia vaikams jaustis vertinamiems ir išgirstiems. Kasdieniai ritualai stiprina tarpusavio ryšį ir tai akivaizdu. Ką veikiate prieš miegą? Ką veikiate savaitgaliais? Tokie ritualai, kaip knygos skaitymas prieš miegą ar savaitgalio žygiai, taip pat gali sustiprinti jūsų ryšį su vaiku.
Kelkitės 10 minučių anksčiau ryte, kad galėtumėte pavalgyti pusryčius kartu su vaiku arba tiesiog palikite indus kriauklėje ir pasivaikščiokite kartu po vakarienės. Naudinga planuoti laiką kartu su vaikais. Kiekvieną savaitę suplanuokite „ypatingą vakarą“ ir leiskite laiką drauge, o ką veiksite ir kaip leisite laiką tegu nusprendžia vaikai. Panašu, kad paaugliams reikia mažiau tėvų dėmesio nei mažesniems vaikams. Kadangi tėvams ir paaugliams yra mažiau galimybių susiburti, tėvai turėtų rasti laiko vos paaugliui vaikui prireikus. Sutelkite visą dėmesį, atidėkite darbus, jei jūsų paauglys paprašys pasikalbėti ar išreikš norą įsitraukti į kasdienes šeimos veiklas. Tokios paauglio užuominos gali būti ir tam tikros pagalbos signalas. Nesijauskite kalti, jei esate dirbantys tėvai. Įskaitytini ir net visai maži pasibuvimai. Buvimas šalia suteikia saugumo, kuris nulemia normalią vaiko fizinę, emocinę, protinę raidą, įgalina augti, stiprėti, pažinti pasaulį. Kai tėvai yra šalia, pasiekiami, vaikai jaučiasi mylimi.
Drausmės ir ribų nustatymo menas
Drausmė yra būtina kiekvienoje šeimoje. Drausmės tikslas - padėti vaikams tinkamai elgtis ir išmokti susivaldyti.
Ribų ir taisyklių svarba
Ugdanti aplinka, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, yra būtina pasitikėjimui stiprinti. Nors ribos gali atrodyti ribojančios, jos iš tikrųjų suteikia struktūrą, kuri padeda vaikams jaustis saugiai. Vaikas turi įsisąmoninti, kad jei peržengs tam tikras leistino elgesio ribas, geri, švelnūs, mylintys tėvai jam taps griežti ir reiklūs. Tėvų gebėjimas jau ankstyvajame amžiuje nubrėžti vaikui leistino elgesio ribas ir normas - ypač svarbi vaiko auklėjimo dalis. Todėl tėvų švelnumas ir meilumas - tai visad tam tikras ženklas vaikui, kad viskas gerai ir kad taip galima ir toliau elgtis, norint sulaukti tėvų palankumo. Bet jeigu tėvai tapo rūstūs, griežti, tai turėtų būti ženklas vaikui, kad jie labai nusivylę. Mažylis turi keisti savo elgesį, kitaip tėvų nepalankumas ir priešiškumas tik augs.
Jie gali bandyti jūsų kantrybės ribas, testuoti jus, tikrinti nustatytas namų taisykles, tačiau iš tiesų tėvai ribas apibrėžia ir siekia drausmės, norėdami, kad vaikai išaugtų atsakingais suaugusiaisiais. Namų taisyklių nustatymas padeda vaikams suprasti tėvų lūkesčius ir išsiugdyti savikontrolę. Reikėtų turėti ir poelgių sistemą: vieną įspėjimą, po kurio atsiras tokių pasekmių, kaip „laiko limitas“ ar privilegijų (naudų) praradimas. Dažna tėvų klaida yra nesugebėjimas paisyti pasekmių. Negalite vieną dieną drausminti vaikų už spyriojimąsi ar atsikalbinėjimą, o kitą dieną to nepaisyti.
Nustačius dienos tvarką savo namuose, išvengti chaoso ir konfliktų bus paprasčiau. Nubrėžkite aiškias ribas - tai svarbi auklėjimo proceso dalis. Jūsų nubrėžtos ribos turi atitikti jūsų šeimos vertybes bei būti realios ir racionalios, tokios, kurių vaikas iš tiesų galėtų laikytis. Taisyklės yra būtinos. Nustačius taisykles, laikytis jų reikia nuosekliai. Jeigu įvesite taisyklę, o kitą dieną ją atšauksite, vaikas jausis nesaugiai, pasimetęs.
Isterijos valdymas
Vaikas nieko ir niekada neturi išsireikalauti savo isterišku elgesiu. Vaiko isterija visada turi užslėptą tikslą - pasiekti norus, užgaidas. Vaiko isterijai pasireikšti visada reikalingi žiūrovai. Be jų vaiko isteriškas elgesys linkęs užgesti, t. y. vaikas tiesiog apsiramina. Todėl vaikui pradėjus isterikuoti, tėvams reikia pasitraukti į šalį, pavyzdžiui, išeiti į kitą kambarį. Taip jie parodys nepasitenkinimą vaiko elgesiu ir tai, kas jiems nepriimtina.
Jei vaikas puola į isteriją viešoje vietoje, pavyzdžiui, parduotuvėje, pašaliniai turėtų praeiti pro šalį ir nepulti auklėti vaiko tėvų ar kitaip vaikui rodyti dėmesio, nes antraip tik pastiprins jo isterišką elgesį ir mažyliui pakenks. Tėvai protingi ir žino, kaip elgtis su savo vaiku, - atminkime tai, kai žiūrėsime iš šono į panašias scenas parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje. Nedažninkite konflikto: jei vaikui prasidėjo įniršio priepuolis, jei jis pyksta ar nepagarbiai su jumis kalba, išeikite iš kambario ir pasakykite, kad būsite kitame kambaryje, jei jis norės „pabandyti iš naujo“. Neišeikite apimtas pykčio ar pralaimėjęs.
Bausmės, jų tikslas ir loginės pasekmės
Bausmės - tai vaiko elgesio valdymo dalis, bet dažnai susiduriama su tuo, kad jos tampa baubu ir savo funkcijos neatlieka. Svarbu atminti, kad bausme neturime pažeminti vaiko. Bausmės pagrindinė funkcija - išmokyti vaiką kitokio elgesio. Vaikui bausmė - kai jis netenka to, ko labiausiai nori, ką vertina, kartu tai ir nepalankumo jam, jo elgesiui rodymas (nes kiekvienam vaikui svarbus palankus tėvų dėmesys), emocinio santykio su juo pasikeitimas (į bloga, jei tai bausmė). Tiesiog tuomet vengiama šiltumo, bendraujama formaliau. Taip bendraujama, kol vaiko elgesys pasikeičia ar vaikas, suvokęs, ką blogai padarė, tiesiog parodo, kad gailisi, atsiprašo.
Teigiamas pastiprinimas skirtas atpažinti gerą elgesį, o ne bausti už klaidas. Leiskite patirti padarinius. Paklauskite savęs, kas nutiktų, jei patylėtumėte, kai knieti įsiterpti? Leiskite vaikams patirti, kokie bus jų veiksmų padariniai. Kils mažiau pykčių, bus mažiau bereikalingų priekaištų ir raginimų. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršo pasiimti pietus, nepriminkite. Leiskite rasti sprendimą ir suteikite galimybę išmokti, kaip svarbu yra prisiminti.
Skirkite logiškas bausmes. Dažnai natūralūs veiksmų padariniai išryškėtų tik tolimoje ateityje. Tokiu atveju skirkite logiškas bausmes. Kad vaikas suprastų padarinius, jie turi būti logiškai susiję su elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršta į nuomos punktą grąžinti filmuką, o jūs jam uždraudžiate savaitę išeiti iš namų, tokia bausmė tik sukels vaiko priešinimąsi. Tačiau jei grąžinsite kasetę už jį, bet išskaičiuosite delspinigius iš jo kišenpinigių ar leisite už juos atidirbti, vaikui tokia bausmė atrodys logiška.
Dažnas klausia: „Kaip reikia auklėti savo vaiką: griežtai ar švelniai?“ Atsakymas vienas: „Girti ir skatinti savo vaiką, bet jei jis peržengia leistinas ribas, būtina į tai reaguoti griežtumu ir tvirtumu.“ Nes tik tuomet vaikas pradeda suprasti žodžių „galima“, „negalima“, „palauk“ prasmę ir esmę. Čia jau suaugusiųjų darbas to išmokyti savo vaikus. Būkite griežtas, bet švelnus. Tarkime, pasakėte savo penkiamečiui, kad jei jis neapsirengs iki tam tikro laiko, jūs turėsite išvažiuoti ir kad tokiu atveju jam teks apsirengti mašinoje arba darželyje. Pasibaigus laikui, daugiau neraginkite, bet tvirtai, tačiau švelniai nusiveskite ir pasodinkite į automobilį. Jei abejojate, paklauskite savęs: „Ar aš drausminu vaiką meile, ar baime?“
Auklėkite galvodami apie ateitį. Daugelis tėvų nori suvaldyti situaciją kaip galima greičiau. To rezultatas - vaikas jaučiasi per smarkiai kontroliuojamas. Tačiau jei auklėdami prisiminsime, kad nuo mūsų elgesio priklausys, koks vaikas bus suaugęs, protingiau apgalvosime savo veiksmus. Pavyzdžiui, diržu auklėjamam vaikui įstringa, kad gauti tai, ką nori, galima panaudojus agresiją. Taip jis mąstys ir suaugęs.
Tėvų pavyzdys ir vaidmuo
Elgesio modeliavimas
Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Kaip elgtis tam tikrose situacijose maži vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Kuo jie mažesni, tuo daugiau elgsenos būdų perima iš jūsų. Prieš pradėdami niršti, šaukti ar rėkti ant savo vaiko, pagalvokite, ar tikrai norite, kad taip jūsų vaikas elgtųsi supygęs? Prisiminkite: jus nuolat stebi jūsų vaikai. Modeliuokite savo elgseną taip, ką norėtumėte matyti savo vaikuose: pagarba, draugiškumas, sąžiningumas, gerumas, tolerancija. Rodykite nesavanaudišką elgesį. Darykite tam tikrus dalykus už kitus žmones nesitikėdami atlygio, padėkite, užjauskite. Nepamirškite padėkoti ir pasakyti komplimento.
Auklėkite veiksmais, o ne žodžiais. Statistika rodo, kad per dieną vaikams duodame virš 2000 nurodymų! Nenuostabu, kad vaikai tarsi apkursta. Neburbėkite ir nešaukite, o paklauskite savęs: „Kokių veiksmų turėčiau imtis?“ Pavyzdžiui, jei liepėte vaikui nešvarias kojines sumesti į skalbinių krepšį, o jis to nepadarė, plaukite tik tas, kurios yra krepšyje. Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai. Stebėjimas, išklausymas, atidumas, jautrumas padeda suprasti vaiko jausmus, pastebėti poreikius ir juos laiku patenkinti, žinoti norus ir į juos atsižvelgti. Prisiminkite, kad vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami nuo pat gimimo. Todėl nuo pat pradžios svarbu skirti laiko bendravimui su vaiku. Bendraujant labiausiai lavinamos naujagimių smegenys, formuojasi gebėjimas palaikyti pokalbį, kalbėti, nes vaikas tiesiogiai stebi jus, jūsų veidą, veido judesius. Vėliau vaikai mėgdžios visą jūsų elgesį, todėl siekdami pakeisti jų elgesį, pirmiausiai apgalvokite ir keiskite savąjį. Vaikai nebūtinai girdės, ką sakote, bet tikrai matys, kaip elgiatės, ir elgsis taip pat.
Tėvų pozicija ir atsakomybė
Tėvus nuo vaikų skiria kartų linija. Tėvai yra virš kartų linijos, o vaikai - žemiau jos. Būdami virš kartos linijos, prisiimame atsakomybę ir kontroliuojame, o būdami žemiau, esame priklausomi ir kontroliuojami tėvų. Ramūs, susikaupę, mylintis, supratingi, pagarbūs, atjaučiantys ir paslaugūs tėvai yra virš kartos linijos. Kadangi vaikai priklauso nuo tėvų kontrolės, tai jie yra žemiau linijos. Būdami žemiau linijos, vaikai lieka vaikais. Kai tėvai yra virš linijos, vaikai gali išsiugdyti visus būtinus suaugusio žmogaus sugebėjimus. Pagarba žmonėms, paslaugumas, atlaidumas, sugebėjimas prisitaikyti, bendrauti, mylėti, atkaklumas, mokėjimas prisitaikyti vaikams yra įgimtas, tačiau reikia, kad jiems vadovautų šiuos sugebėjimus turintis žmogus.
Jeigu tėvai tarpusavyje, savo aplinkoje arba vaikų atžvilgiu elgiasi neatsakingai, vaikai negali pasikliauti jų parama. Nesivaldydami ir elgdamiesi kaip vaikai, tėvai nusmunka žemiau kartų linijos. Jeigu tėtis arba mama nesivaldo, paliktas sau vaikas staiga „persijungia“ į išlikimo režimą. Šitaip jis verčiamas pernelyg greitai suaugti. Jis turi tapti pats sau tėvu arba motina. Kad vaikai visiškai išsivystytų, reikia, kas aštuoniolika metų jie būtų žemiau kartų linijos ir jaustų tėvų kontrolę. Neretai ir patys tėvai jį suklaidina, pavyzdžiui, su juo elgiasi labai pagarbiai, o su kitais šeimos nariais ar vienas su kitu, atvirkščiai, - be pagarbos, šiurkščiai. Jei kuris nors šeimos narys dažnai nuvertinamas, jis pelno nepagarbą ir vaiko akyse. Mažajam sunku pačiam suvokti tokio skirtingo elgesio priežastis. Tad mūsų uždavinys - rodyti vaikui deramą pavyzdį. Vaikas kaupia bendravimo su kitais patirtį stebėdamas mūsų bendravimą su aplinkiniais.
Pripažinkite: tikrai nesate tobulas tėvas ar mama. Jūs, šeimos lyderis, turite stipriąsias ir silpnąsias puses. Pripažinkite savo stiprybes: „Aš esu mylintis ir atsidavęs.“ Pažadėkite dirbti su savo silpnybėmis: „Aš turiu dar labiau laikytis namuose nustatytų taisyklių.“ Susitelkimas į savo poreikius nedaro jūsų savanaudžiais. Suprantama, vaikas - turbūt brangiausia, ką turite, tačiau jei viską atiduosite tik jam, jums neliks nieko. Jeigu vaiko priežiūra tampa labai sunkiu ir varginančiu darbu, o kantrybė pamažu senka ir jaučiatės vis irzlesni, skirkite šiek tiek laiko vien tik sau.
Komunikacija ir paaiškinimai
Jei neskiriate laiko paaiškinti, vaikai pradės abejoti mūsų diegiamomis vertybėmis ir motyvais, ims svarstyti, ar jie apskritai svarbūs. Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Jei yra problema, apibūdinkite ją, išsakykite savo jausmus ir paprašykite vaiko sprendimo ieškoti kartu. Būtinai įtraukite pasekmes. Duokite patarimų, pateikite pasiūlymų. Būkite atviri ir savo vaiko pasiūlymams. Derėkitės.
Kalbėkite su vaikais daug ir ne tik apie aplinką. Labai įdomu kalbėti apie savo ir vaiko jausmus, mintis, norus, ketinimus, patirtis. Kai daugiau kalbama, vaikai vėliau geriau mokosi mokykloje, patys noriau pasakoja apie save. Jei vaikams mažiau nurodinėsite, ką daryti, o daugiau klausysite, ką jie mąsto, jaučia - vėliau bus lengviau susitarti ir išsiaiškinti, kai nesutaps nuomonės. Jei turite nurodyti, ką vaikui daryti, sakykite pozityviai be „NE” („prisimink” vietoj „nepamiršk”), jie taip geriau supranta.
Nemeluokite vaikams. Mes galime juos apgauti, tačiau už tai teks brangiai sumokėti prarastu pasitikėjimu arba bauginančio pasaulio paveikslo sukūrimu. Nepamirškite pažadų. Užmaršumas - tai apgaulės atmaina. Vaikas prisimins ir įsižeis. Jei žadate - laikykitės savo žodžio. Jei nežinote, ką atsakyti, geriau patylėkite ir pamąstykite. Nieko baisaus, jei atsakymą vaikui duosite ne tą pačią, o kitą dieną. Jei nenorite atsakyti, pagalvokite, kodėl: ar jūs bijote dėl vaiko, ar baiminatės, kad tiesa sugriaus jūsų pačių gyvenimą? Atminkite, kad vaikai gali priimti bet kurią tiesą, jei ją normaliai priima suaugusysis.
Leiskite vaikui pasijusti reikšmingam. Priešingu atveju jis susigalvos netinkamų būdų pademonstruoti savo galią. Kaip tai padaryti? Klauskite patarimų, leiskite pasirinkti, pasiūlykite padėti gaminti vakarienę ar apsipirkti. 2 metų vaikas gali išplauti plastikinius indus, nuplauti daržoves, sudėti į dėžutę išplautus įrankius. Dažnai nusprendžiame viską atlikti patys, nes taip greičiau, tačiau to rezultatas - vaikas jaučiasi nesvarbus.
Vaiko savivertės ugdymas ir emocinė gerovė
Pasitikėjimo savimi skatinimas
Svarbiausia - nuo pat pirmųjų dienų ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi. Vaikai pradeda suvokti savo kaip vaiko poziciją, kai mato save tėvų akimis. Jūsų vaikai sugeria jūsų balso toną, kūno kalbą ir kiekvieną išraišką. Galėdami būti savarankiški - daryti tam tikrus darbus ar priimti sprendimus - jie jausis pajėgūs ir stiprūs. Venkite dėstyti kažkokius pareiškimus ar naudoti žodžius kaip ginklus. Tokie komentarai kaip „kaip kvailai čia pasielgei!“ arba „elgiesi kaip kūdikis, o ne kaip mažasis brolis!“ daro lygiai tokią pačią žalą, kaip ir fiziniai smūgiai. Atidžiau rinkitės žodžius ir būkite atjaučiantys.
Atkreipkite dėmesį į kartu praleidžiamo laiko kokybę. Kartu praleistas laikas turi įtakos jūsų vaiko savigarbos ugdymui. Tačiau svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Mes tokie užsiėmę, kad net kalbėdami su vaiku mąstome, kokius darbus reikės atlikti. Dažnai apsimetame, kad klausomės, arba tiesiog ignoruojame vaiko pastangas su mumis pabendrauti. Turėtume sutelkti dėmesį ir įsiklausyti. Kai vaikas to nesulaukia, jo elgesys pasikeičia į blogąją pusę. Ignoruojamas vaikas bandys patraukti mūsų dėmesį netinkamai elgdamasis.
Niekada nesakykite vaikui, kad jis blogas. Tai neigiamai veikia jo savigarbą. Leiskite jam suprasti, kad netoleruojate jo elgesio, o ne jo paties. Kad vaikas išsiugdytų sveiką savigarbą, jis turi žinoti, kad mylite jį besąlygiškai, nesvarbu, kaip jis bepasielgtų. Nebauskite vaiko atimdami meilę. Kai abejojate, paklauskite savęs: „Ar mano auklėjimas ugdo vaiko savigarbą?“ Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis individualių stiprybių ir iššūkių. Įsitraukimas į vaiko pomėgius - nesvarbu, ar tai būtų sportas, menas ar akademiniai dalykai - parodo, kad vertinate jo aistras.
Klaidų priėmimas ir atleidimas
Visi vaikai klysta. Klysti natūralu, normalu ir tikėtina. Į šį pasaulį vaikai ateina mokėdami mylėti savo tėvus, bet savęs mylėti ir sau atleisti jie nesugeba. Mylėti save jie išmoksta matydami, kaip su jais elgiasi ir kaip į jų klaidas reaguoja tėvai. Už klaidas negėdijami ir nebaudžiami vaikai išsiugdo svarbiausius dalykus - gebėjimą mylėti save ir susitaikyti su savo trūkumais.
Išgyvenimai, atsiradę patyrus bausmę, padeda formuotis vaiko gėdos jausmui. O jis turi pradėti reikštis jau apie trečius ketvirtus gyvenimo metus. Gėdos jausmas padeda formuotis atsakomybės jausmui. Apie trečius ketvirtus gyvenimo metus vaikas jau daug ką supranta: kas galima, ir ko ne, kodėl. Tad įgytas žinias jis gali naudoti įvairiems tikslams. Naujas supratimas skatina dažnai jį elgtis gudriau, atsargiau, būti lyg ir dvilypį. Todėl su vienais jis gali būti labai malonus, o su kitais, atvirkščiai, - šiurkštus. Tai priklauso ne tik nuo jo, bet ir aplinkinių: jie išsireikalauja pagarbaus santykio ar smerkiančio. Taigi mažasis gudruolis labai gerai supranta, kas yra kas šeimoje ir už jos ribų. Todėl jis gali be sąžinės graužaties terorizuoti mažesnį broliuką, sesutę ar net močiutę. Trejų ketverių mažylis ne toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir tai natūralu. Jis mokosi prisitaikyti ir prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių, jį supančios aplinkos. Vaikui sunku pačiam pajusti, kur yra tiesa, o kur - ne.
Jei suklydot - atleiskit sau ir apgalvokit, kaip kitą kartą pasielgti geriau. Vaikai mokosi atleisti iš mūsų - kaip mes atleidžiame sau ir jiems už klaidas. Nebijokite pasakyti „atsiprašau“. Jei pasielgėte netinkamai ir sąžinė dėl to neduoda jums ramybės, pripažinkite savo klaidas, pasakykite, kad gailitės.
Neigiamų emocijų valdymas
Neigiamos emocijos - pyktis, liūdesys, baimė, gailestis, susierzinimas, nusivylimas, nerimas, varžymasis, nuoskauda, nesaugumas, gėda - yra ne tik natūralus ir normalus dalykas, bet ir svarbi asmenybės augimo dalis. Svarbu išmokyti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas. Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Jausmai turi daug galios - neigiami - griaunančios, teigiami - kuriančios. Atraskite, kas jums padeda - ritualai, meditacija, muzika, gamta, bendravimas. Siekite artimųjų palaikymo ir paramos.
Vaiko gimimas ir auginimas sukelia daug jausmų - pasididžiavimo, džiaugsmo, kartu ir liūdesio, pykčio, baimės. Išmokit priimti savo jausmus, jie padeda suprasti, kaip elgtis, padės vėliau priimti vaiko jausmus. Visi jausmai yra reikalingi, tačiau ne visas iš jausmų kilęs elgesys yra tinkamas. Pasižadėkite ir stenkitės auginti vaikus taikiais būdais, be prievartos.
Nuoseklumas ir realūs lūkesčiai
Dienotvarkės ir nuoseklumo svarba
Būkite nuoseklūs, laikykitės žodžio. Jei sutarėte, kad nuėję į parduotuvę nepirksite saldainių, nenusileiskite vaiko ašaroms, maldavimams, reikalavimams. Vaikas jus labiau gerbs, jei jūs laikysitės savo žodžio. Priešingu atveju jis susigalvos netinkamų būdų pademonstruoti savo galią. Kaip tai padaryti? Klauskite patarimų, leiskite pasirinkti, pasiūlykite padėti gaminti vakarienę ar apsipirkti.
Jei dažnai jaučiatės bejėgis dėl savo vaiko elgesio, galbūt jūsų lūkesčiai per dideli. Vaiko aplinka turi įtakos jo elgesiui, todėl galbūt galėsite pakeisti jo elgesį pakeitę aplinką. Jei pastebite, kad nuolat sakote „ne“ savo 2 metų vaikui, ieškokite būdų, kaip pakeisti aplinką, kad būtų mažiau draudimų, galbūt ji būtų saugesnė užsiimti tam tikromis veiklomis. Jums nereikės sakyti „ne“, o vaikui - nervintis. Keičiantis jūsų vaikui, pamažu turėsite keisti ir savo auklėjimo stilių. Paaugliai elgesenos pavyzdžius, nors tėvai šiuo laikotarpiu irgi turi įtakos, daugiau perima ne iš tėvų, o bendraamžių. Tačiau ir toliau drąsinkite nors jau ir paaugusį vaiką, duokite patarimų ir drausminkite, kai reikia: taip jis įgaus vis daugiau savarankiškumo. Ar kada nors susimąstėte, koks auklėjimo būdas yra geriausias?
Tėvų suderinamumas ir savęs priežiūra
Suderinkite auklėjimo principus - nekonkuruokite ir prie vaiko neabejokite vienas kito sprendimais. Vaikams reikia aiškumo ir saugumo, todėl svarbu, kad abu tėvai laikytųsi vieningos linijos ir gerbtų vienas kito autoritetą. Nepamirškite savęs ir savo asmeninių poreikių! Pabandykite kontroliuoti auklėjimą. Sutelkite dėmesį į tas sritis, kurioms reikia skirti didžiausią dėmesį, o ne bandykite viską spręsti vienu metu. Pripažinkite, kai esate perdegęs. Susitelkimas į savo poreikius nedaro jūsų savanaudžiais. Visai neturite laiko pabūti su vaiku?
Reikia būti budriems, kad pastebėję pirmąsias auklėjimo klaidas, laiku sureaguotume ir suspėtume jas ištaisyti. Mamų ir tėčių patirtis, gebėjimai rasti kūrybiškus sprendimus įgalina, palaiko, vienija, sukuria draugystes. Tai didelė jėga. Jei nepavyksta pakeisti situacijos - keiskite požiūrį, galvokite, kaip jūsų vietoje pasielgtų kitas asmuo. Palaikykite save ir kitus - kartu mes galim daugiau. Jei neturite palaikančių artimų žmonių - kreipkitės į specialistus. Kartais reikia tiek nedaug.
Vaiko augimas yra nuolatinis kitimas. Viskas praeina - ir smagiausi, ir sunkiausi momentai, net ir pati vaikystė, palikdama tik prisiminimus. Kurkite „senus gerus laikus” vaikams per džiugias, smagias akimirkas, laisvą žaidimą kartu, pasakas, bendras patirtis - vaikai dėl jų bus dėkingi, su džiaugsmu augins savo vaikus ir užaugę mielai su jumis draugaus. Tegul vaikų auginimas būna jums teigiamas iššūkis, paskata augti, mokytis, tobulėti, daryti tai šiek tiek geriau. Svarbu skirti laiko ir išmokti palaikyti savo vidinę ramybę net ir sunkiose situacijose. Į šią vidinę ramybę atsiremia jūsų šeimos gerovė, jūsų pačių laimė, jūsų vaiko vidinė būsena ir sveika raida. Kilus sunkumams pirmiausia siekite nusiraminti patys, tuomet raminkite vaiką.
tags: #efekryvaus #vaiko #auklejimo #ugdymo #lavinimo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
