Kaip auginti pelynus darže
Pelynas - aromatingas, kartus ir labai dekoratyvus augalas, dažniausiai auginamas dėl lapijos kvapo, atsparumo ir nereiklumo. Jis vertinamas dėl stipraus aromato, sidabriškos lapijos ir atsparumo sausrai. Pelynas gražiai atrodo gėlynuose, želdiniuose, žolynų kampeliuose, o kvapas dažnai padeda atbaidyti dalį kenkėjų.
Pelynas - taip liaudiškai vadinamas kartusis kietis (Artemisia absinthium) - astrinių (Asteraceae) šeimai priklausantis sidabriškai pilkos spalvos vešlus krūmingas augalas, užaugantis iki 60-120 cm aukščio ir 45-60 cm pločio. Visas apaugęs trumpais plaukeliais, turintis plunksniškai karpytus lapus, ties pagrindo sumedėjusius stiebus ir neišvaizdžius geltonus žiedelius. Pelynas atrodo tarsi apaugęs švelniais pūkeliais. Lapų spalva dvejopa - iš viršaus jie žalsvesni, o vidinė pusė pilka. Žiedeliai smulkūs, geltoni, jų augalas turi labai daug. Pelyno žydėjimo metas prasideda liepos mėnesį ir baigiasi rugsėjo mėnesį.
Pelyno auginimo namų sąlygomis ypatumai
Pelynas yra labai nereiklus augalas. Kuo daugiau šviesos jis gauna, tuo aromatingesni jo lapai. Jam reikia gerai drenuoto, lengvo dirvožemio, į kurį įmaišyta rupaus smėlio. Rinkitės didesnį vazoną, nes šio augalo šaknų sistema pakankamai galinga. Stiebą galima nupjauti 5-7 centimetrų aukštyje. Pelyną gerai būtų palikti lauke iki pirmųjų šalnų. Labai greitai pasirodo smulkūs jauni lapeliai. Tada pelyną reiktų pernešti ant palangės. Šis augalas nemėgsta perlaistymo, todėl geriau laistyti jį per lėkštutę. Jeigu kambaryje karšta, pelynas greitai išsistiebs. Tokius ūglius ir lapus prie šaknų pašalinkite.
Pelynas geriausiai auga lengvesnėje, laidžioje dirvoje. Jam nereikia labai derlingos žemės, priešingai, per daug „turtinga“ dirva dažnai skatina pernelyg minkštą augimą, o krūmelis gali pradėti griūti. Svarbiausia, kad dirva būtų laidi ir greitai pradžiūtų po lietaus. Pasodinus pelyną, pirmas kelias savaites svarbu palaikyti lengvą drėgmę, kad šaknys įsitvirtintų, tačiau neperlaistyti. Įsitvirtinęs pelynas paprastai tampa labai atsparus ir reikalauja minimalios priežiūros. Pelynas geriau pakelia sausrą nei drėgmės perteklių. Laistyti dažniausiai reikia tik pradžioje arba ilgesnių sausrų metu. Perlaistymas yra dažniausia problema, dėl kurios augalas silpsta.
Vieta
Geriausiai auga saulėtoje vietoje, be užuovėjos ir pavėsio, o palaikant tinkamas sąlygas, daugiametis augalas augs net iki 10 metų. Kuo daugiau saulės, tuo lapija būna sidabriškesnė, aromatas ryškesnis, o augalas tvirtesnis. Pusiau pavėsyje pelynas dažniau ištįsta, tampa retesnis ir mažiau dekoratyvus. Pelynus taip pat galima sodinti vazonuose. Vazone su drenažo anga dugne naudojamas pralaidus substratas.
Dirvožemis
Augalas labai nereiklus dirvožemiui, kuris gali būti visiškai skurdus, bet augs ir vidutinio derlingumo dirvoje, įskaitant priemolį ir smėlį. Puikiai toleruoja sausas vietas, auga ir vidutiniškai drėgnose vietose, tačiau reikalingas visiškas drenavimas.
Sodinimas
Pelyną reikėtų sodinti pakankamai toli nuo kitų augalų (paliekant bent 45 cm atstumą).
Laistymas
Išskyrus ilgesnius sausros laikotarpius, pelyno nereikia laistyti. Pasodinus naujus sodinukus, pirmąją vasarą laistoma kas 7-10 dienų iki kol augalai įsitvirtina į gruntą. Reikėtų vengti užmirkimo ir per didelės drėgmės substrate, nes dėl drėgnos dirvos pradeda pūti šaknys.
Tręšimas
Pelynas yra skurdžių dirvožemių šeimininkas, todėl jo papildomai tręšti nereikia. Pertręšus augalas dažniau išaugina per minkštus, ištįsusius ūglius ir praranda kompaktišką formą.
Genėjimas
Genėjimas pavasarį arba rudenį skatina ūglių atsinaujinimą, šakojimąsi ir žolės atjaunėjimą. Rudenį augalas nupjaunamas visiškai iki pat pagrindo, paliekant kelių centimetrų kerą. Pavasarį genėjama po paskutinių šalnų, augalą patrumpinant taip, kad ant stiebo liktų tik keli pumpurai. Pašalinamos silpnos ir negyvos atžalos, taip sustiprinant visą augalą. Pelynas gražiausiai atrodo, kai yra periodiškai formuojamas. Viršūnių patrumpinimas skatina šakojimąsi ir padeda išlaikyti kompaktišką formą. Jei augalas perauga ir pradeda „skleistis“ į šonus, lengvas apgenėjimas grąžina tvarkingą vaizdą.
Žiemojimas
Šis augalas yra ištvermingas šalčiui nuo -20 iki -25 °C, todėl jis gali žiemoti lauke, tačiau vazonuose auginamą pelyną geriau pernešti į patalpą arba gerai izoliuoti. Svarbiausia, kad žiemą šaknys nestovėtų šlapioje, užmirkusioje dirvoje. Jei vieta drėgna, augalas gali silpnėti.
Pelyno dauginimas
Pelyną galima dauginti keliais būdais:
- Sėklos: Rudenį arba pavasarį pelyno sėklos pasėjamos į šaltąjį (10-18 °C temperatūros) inspektą. Nederlingo drėgno dirvožemio paviršiuje išbarstomos sėklos, šiek tiek suslegiama ir ant jų neužberiama žemių, nes sudygimui reikalinga šviesa. Pelyno sėklos sudygsta po 2-3 savaičių. Daigus galima persodinti jiems pasiekus 5 cm dydį.
- Žalieji auginiai: Vasarą aštriu peiliu nupjaunami keli šoniniai ūgliai ir nuo jų pašalinami lapai iki pat viršūnės. Auginiai įsodinami į smėlėtą ir nuolat drėgną substratą, leidžiama įsišaknyti. Galima pridengti permatoma plastikine plėvele, kad būtų išlaikoma drėgmė.
- Kero padalijimas: Pavasarį iškasamas augalo keras ir supjaustomas įvairaus dydžio dalimis taip, kad būtų sudarytos iš šaknų ir stiebų. Gautus naujus kerus galima iš karto persodinti.
Pelyno panaudojimas
Pelynas vertinamas ne tik dėl savo dekoratyvumo, bet ir dėl plačiai žinomų vaistinių savybių.
Vaistinis poveikis
Neabejotinai, paruošta pelynų arbata yra populiariausia vaistinė ar profilaktinė bomba organizmui. Žolėje esančios aktyviosios medžiagos gerina virškinimą ir apetitą, valo organizmą, gydo skrandžio, kepenų, tulžies pūslės ligas, egzemą, reumatą, bronchinę astmą. Taip pat kovoja su onkologinėmis ligomis ir pasižymi antihelmintiniu, uždegimus slopinančiu poveikiu. Vaistažolėms panaudojami džiovinti lapai ir žiedai. Dėl ypač kartaus skonio, augalo vartojimas arbatos pavidalu gali būti atgrasus, todėl puiki forma šiai vaistažolei pateikti yra pelyno kapsulės ar pelyno tabletės. Kita alternatyva: saldus pelynas (Artemisia annua), pasižymintis panašiomis vaistinėmis savybėmis, bet turintis saldų prieskonį. Pelynas - kaip ir visi stebukladariai, yra veiksmingas, bet nuodingas, gali sukelti haliucinacijų, todėl gydantis juo reikia daryti pertraukas. Jokiu būdu negalima pelyno vartoti per daug. Profilaktiniam vartojimui užtenka 7 dienas išgerti po puodelį arbatos, ir net po 3 dienų organizmas jau gauna gerą rezultatą. Tačiau nėr ko labai bijoti - tuo kartumu pelyną apdovanojusi gamta pati apdraudžia žmogų nuo perdozavimo - augalas šitiek kartus, kad savo noru daug neišgersi.
Pelyno sudėtyje yra kartieji glikozidai, organinės rūgštys - obuolių ir gintaro, flavanoidai, karotinas, vitaminai C ir B6, kalcis ir kalis. Dėl didelio kartumo, pirtininkai dažnai maišo ją su kitomis arbatžolėmis ir vartoja retsykiais. Dėl stipraus karčiojo kiečio poveikio visuose informacijos šaltiniuose vieningai sutariama, kad negalima ją vartoti kasdien, kaip pagrindinę arbatą. Dėmesio - arbata netinka nėščiosioms ir kūdikius žindančioms moterims. Taip pat sergantiems gastritu ir skrandžio opa. Dėl kitų nepageidaujamų poveikių ir alergijų būtina tartis su gydytoju.
Veterinarijoje srityje iš pelyno žolės gaminami papildai šunims, kurie veikia antihelmintiškai ir palaiko normalią skrandžio gleivinę. Kosmetikoje bei parfumerijoje pelynas sėkmingai panaudojamas vabzdžių repelentų gamybai hidrolatų pavidalu, papildomai įeina į kremų sudėtį.
Pelyno naudojimas kulinarijoje
Pelyno lapai naudojami mėsos patiekalų, salotų ir net kai kurių desertų gamyboje. Dėl kartumo pelynas sėkmingai pabrėžia patiekalų skonių atspalvius ir padeda geriau įsisavinti maistą. Naudojami švieži lapai avienai ar kiaulienai marinuoti.
Kitos panaudojimo sritys
Kaip kandžių ar kitų vabzdžių atbaidymo priemonė, liaudyje pelyno žolė laikoma spintoje tarp drabužių, o nuoviru purškiami augalai. Pirties meistrai tikina, kad naudojant pelyno vantą, po kurio laiko ant lūpų galima pajusti kartų pelyno skonį. Tai rodo, kad vanta natūrali ir puikiai paruošta. Tačiau pirtininkai perspėja būti atsargiems ir įsitikinti, kad jums saugu naudoti šį pirties įrankį, nes daug žmonių yra alergiški pelyno. Tinkamai surišus džiovinto pelyno augalą, smilkomos patalpos.
Kitos kiečių rūšys
Be pelyno, Lietuvoje auga dar 10 kiečio rūšių. Vaistinis kietis (Artemisia dracunculus) - žinomas peletrūno pavadinimu gana retai aptinkamas augalas, užaugantis iki 60-150 cm aukščio. Jo stiebas plonas ir tiesus, lapai žalios spalvos, o žiedai žalsvai balti. Paprastasis kietis (Artemisia vulgaris) - sutinkamas dažniausiai iš visų kiečių, užauga iki 50-150 cm aukščio. Atpažįstamas iš rausvai violetinės spalvos stiebų, plunksniškai suskaldytų tamsiai žalių (viršutinė pusė) ir pilkų (apatinė pusė) lapų ir rausvų, smulkių žiedelių. Diemedis (Artemisia abrotanum) - išvaizdus 60-150 cm aukščio puskrūmis su šakotu stiebu, siūliškais apatiniais ir triskilčiais ar ištisiniais viršutiniais lapais bei žaliai gelsvos spalvos žiedais. Augalas pasižymi maloniu aromatu ir beveik neturi kartumo.
Veislės
Lietuvoje karčiojo kiečio veislių nėra, galima įsigyti tik laukinius individus. Kadangi pelyną auginti sodybose dar tik „jaukinamasi“ ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pastaruoju metu pradėta pelyną veisti. „Lambrook Silver“ - užauga iki 100 cm aukščio, o liepos-rugsėjo mėnesiais žydi baltai. „Lambrook Mist“ - auga kompaktiškai, iki 80 cm aukščio, todėl metams bėgant neužima tiek daug vietos kaip laukiniai individai.
Pelyno nauda aplinkai
Pasisodinus pelyno kieme, pastebimai sumažėja įvairių gyvių. Stiprus kvapas ir karti augalo žolė atbaido įvairius vabzdžius: skruzdėles, amarus, lapgraužius, muses, kandis, baltasparnius.
Dėl didelio alkaloidų ir eterinių aliejų kiekio šiame augale vertėtų jo nepadauginti. Jeigu persišaldėte ar susirgote gripu, naudokite pelyno užpilą (10 gramų karčiojo pelyno 100 mililitrų spirito). Užpilą tamsaus stiklo butelyje reikia laikyti 15 dienų ir kasdien suplakti. Prieš vartojimą būtina nukošti. Vartojama po 15-20 lašų į 30 mililitrų šilto vandens tris kartus per dieną, likus 15-20 minučių iki valgio.
Galima pelyną įsigyti daugelyje internetinių parduotuvių, sveiko maisto krautuvėse. Dažniausiai jis pateikiamas džiovintas. Pelyno kaina priklauso nuo to, kokiame pavidale jis pateiktas, kaip apdorotas ir kiek išsaugota maistinių medžiagų.
Geriant pelyno arbatą, negaunama visa žolelių teikiama nauda. Atlikti tyrimai institute, su kuriuo bendradarbiaujame, parodė, kad sausas bet kokių žolelių vartojimas, jas užgeriant vandeniu, daug veiksmingesnis nei arbata. Žinoma, jei kartųjį kietį auginate namuose, turbūt įdomu, kaip gerti pelyno arbatą. Pelyno arbatą galite gerti tiek karštą, tiek šaltą. Užpilkite arbatinį šaukštelį džiovinto pelyno ir palaikykite 5 - 10 min.
Pelyno hidrolatas tonizuoja, padeda pabusti, ramina, gaivina odą, idealiai tinka sudirgusiai odai po skutimosi, ypatingas drėkiklis vasaros karštomis dienomis - oda tiesiog akimirksniu atsigaus! Veiksmingas prieš auksinį stafilokoką ir yra puikus antioksidantas! Veiksminga profilaktinė priemonė, drėkinant psoriazės, egzemos kamuojamai odai. Hidrolatas geriamas - 1 šaukštas pelyno į stiklinę šilto vandens. Lengvai nuryja net maži vaikučiai, veikia antiseptiškai, antimikrobiškai, antiparazitiškai, nuostabus natūralus antibiotikas. Naudojamas parazitų iš žarnyno šalinimui, ypač spalinių ir askaridžių. Spalinės yra viena iš labiausiai paplitusių kirmėlinių infekcijų, plintančių per žmonių kontaktą. Be to pelynas turi teigiamą poveikį nuotaikai ir gyvenimo kokybei, kuri yra nepasiekiama kitais įprastais vaistais.
Literatūros ir aprašymų apie šį augalą apstu. Yra atlikta įvairių tyrimų, tačiau, kol jie neatlikti klinikiniu lygiu, negalime 100% tvirtinti, kad paprastas augalas išgydo nuo konkretaus negalavimo. Jūs, juk suprantate, kodėl taip yra - jei pradėtume tai atsakingai tvirtinti, mus užverstų įvairiomis tikrinimo institucijomis farmacininkai. Jiems reikia parduoti savo produkciją. Esate savo gyvenimo ir sveikatos puoselėtojai ir prižiūrėtojai, saugokite ją taip, kaip manote esant geriausia.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
