Balandžio 2 diena pagal Grigaliaus kalendorių yra 92-oji metų diena (keliamaisiais metais - 93-oji). Šią dieną Saulė teka 6.52 val., leidžiasi 19.55 val. Tai diena, paženklinta daugybės žymių asmenybių gimimu ir istoriniais įvykiais, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Balandžio 2-oji yra daugelio garsių pasaulio ir Lietuvos veikėjų gimtadienis. Tarp jų - rašytojai, menininkai, mokslininkai, politikai ir sportininkai.
Lietuvos istorijoje balandžio 2-oji diena yra svarbi daugelio iškilių asmenybių gimtadienių data:
| Gimimo metai | Asmenybė | Veiklos sritis |
|---|---|---|
| 1595 | Motiejus Kazimieras Sarbievijus | Poetas (rašęs lotynų kalba), Vilniaus akademijos profesorius |
| 1889 | Ignas Šeinius | Prozos novatorius, impresionizmo atstovas |
| 1897 | Vincas Skardžius | Poetas ir publicistas |
| 1901 | Ona Kurmytė-Mazurkevičienė | Aktorė |
| 1906 | Ona Sauleckaitė | Aktorė |
| 1909 | Stasys Vainiūnas | Kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, chorvedys, profesorius |
| 1912 | Jonas Karosas | Publicistas |
| 1924 | Lidija Motiejūnaitė | Baleto artistė, pedagogė, choreografė, menotyrininkė |
| 1926 | Jonas Čeponis | Tapytojas |
| 1927 | Juozas Požėra | Rašytojas, prozininkas, publicistas |
| 1928 | Jonas Lalas | Teatro aktorius |
| 1928 | Janina Adomonytė | Muzikos mokytoja ir dirigentė |
| 1930 | Viktoras Baltaitis | Gydytojas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras |
| 1946 | Algimantas Šatas | Pedagogas, visuomenės veikėjas, krepšinio treneris |
| 1975 | Audrius Šlekys | Futbolo rinktinės puolėjas |
| 1986 | Justina Karpiūtė | Vargonininkė, chorvedė, kultūros veikėja |
| Nenurodyta | Balys Gražulis | Prozininkas |
| Nenurodyta | Konstantas Ramelis | Teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas |

Visame pasaulyje balandžio 2-oji taip pat pažymėta daugelio istorinių asmenybių gimimu:
| Gimimo metai | Asmenybė | Veiklos sritis |
|---|---|---|
| 1725 | Džakomas Džirolamas Kazanova | Nuotykių ieškotojas, avantiūristas, rašytojas |
| 1805 | Hansas Kristianas Andersenas | Danų poetas, rašytojas |
| 1840 | Emilis Zola | Prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas |
| 1875 | Volteris Kraisleris | „Crysler“ automobilių kompanijos įkūrėjas |
| 1891 | Maksas Ernstas | Vokiečių dailininkas, poetas, dadaizmo ir siurrealizmo atstovas |
| 1927 | Kenneth Peacock Tynan | Anglų teatro kritikas |
| 1933 | Abdelhamid Brahimi | Alžyro ministras pirmininkas |
| 1935 | Eiko Kadono | Japonų rašytoja |
| 1944 | Martina Brošar | Prancūzų aktorė ir rašytoja |
| 1945 | Hansas Volfgangas Arndtas | Vokiečių teisininkas, profesorius |
| 1947 | Massiel | Ispanų dainininkė |
| 1959 | Juha Kankunenas | Suomių ralio lenktynininkas, keturiskart pasaulio čempionas |
| 1961 | Nana Furiya | Japonų knygų dailininkė, iliustravusi |
| 1985 | Stéphane Lambiel | Šveicarijos dailiojo čiuožimo sportininkas |
| Nenurodyta | Ibrahimas Afelajus | Profesionalus futbolininkas |
Be gausių gimtadienių, balandžio 2-oji taip pat minima ir dėl svarbių istorinių įvykių bei žymių asmenybių mirčių.

Balandžio 2-oji - ne tik Hanso Christiano Anderseno gimimo diena, bet nuo 1967 metų pasaulyje ji minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena.
Šios šventės idėja priklauso Jellai Lepman, kuri 1967 m. parašė atvirą laišką pasaulio skaitytojams ir paragino švęsti šią dieną. Nuo to laiko Tarptautinė vaikų knygos diena organizuojama Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) iniciatyva. Kasmet šventę remia vis kitas IBBY nacionalinis skyrius. Tos šalies rašytojas parašo visuomenei laišką - kreipimąsi, o dailininkas kuria plakatą knygos ir skaitymo tema. Tekstas verčiamas į pagrindines pasaulio kalbas ir kartu su plakatu siunčiamas į visas pasaulio šalis, kuriose veikia IBBY organizacijos nacionaliniai skyriai. IBBY Lietuvos skyriaus iniciatyva Vaikų knygos diena Lietuvoje minima nuo 1993 m.
Šie metai lietuvių vaikų literatūrai buvo itin sėkmingi. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius laimėjo tarptautinę atranką ir tapo 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėju. Todėl balandžio 2-ąją - Tarptautinę vaikų knygos dieną - Lietuvos vardas plačiai suskambės pasaulyje. Balandžio 2 dieną vyksta vaikų literatūros renginiai, parodos, susitikimai su vaikų knygų kūrėjais.
Beveik 100 pasaulio šalių vaikai ir visi, besidomintys vaikų literatūra, galėjo pamatyti specialiai šiai progai Kęstučio Kasparavičiaus pieštą plakatą ir perskaityti jo laišką-kreipimąsi. K. Kasparavičius - vienas žymiausių ir talentingiausių Lietuvos knygų vaikams autorių, Astridos Lindgren atminimo premijos, H. Ch. Anderseno medalio - reikšmingiausių apdovanojimų, teikiamų knygų vaikams kūrėjams, - nominantas, įvairių prestižinių konkursų laimėtojas. Lietuvoje jau pasirodė per 60 jo iliustruotų knygų, nemažai jų paties kūrėjo ir parašytos. Gimtinėje autorius yra gavęs visus galimus didžiausius apdovanojimus, skiriamus už vaikų literatūrą, yra vertinamas kritikų ir mylimas skaitytojų.

Oficialus 2024 m. Tarptautinės vaikų knygos dienos kreipimasis - iškilios japonų rašytojos Eiko Kadono ir puikios japonų iliustruotojos Nanos Furiya bendradarbiavimo rezultatas. Kreipimosi tema: "Ant sparnų istorijos keliauja. Aš esu keliaujanti istorija. Kartais užsilipusi ant vėjo sparnų, kartais - ant bangų."
Eiko Kadono gimė 1935 m. Tokijuje. Vos penkerių neteko motinos. Dešimties metų, prasidėjus Ramiojo vandenyno kampanijai, buvo priversta evakuotis į Japonijos šiaurę. Karo patirtis vaikystėje yra gilaus Eiko Kadono atsidavimo taikai ir laimei pagrindas. Wasedos universitete ji studijavo Amerikos literatūrą, baigusi studijas dirbo leidykloje. Po vedybų ji lydėjo savo vyrą į Braziliją ir dvejus metus gyveno San Paule. Gyvenimas Brazilijoje jai leido praplėsti žinias apie pasaulį. Šios patirtys išugdė jos smalsų ir daugiakultūrį požiūrį į kūrybinę veiklą. Pirmoji jos knyga buvo išleista 1970 m., nuo tada ji išleido apie 250 knygų, kurios buvo išverstos į 10 kalbų.
Eiko Kadono sako: „Pradėti skaityti knygą yra tarsi atverti duris į kitą pasaulį. Pasibaigus istorijai jos neužsiveria - visada laukia kitos, kol bus atidarytos. Perskaitę istoriją, žmonės pradės žiūrėti į pasaulį kitaip, ir tai, tam tikra prasme, yra pradžia. Aš manau, kad tai ir yra tikrasis skaitymo malonumas.“
Nana Furiya, gimusi 1961 m. Tokijuje, yra knygų dailininkė, iliustravusi daugiau nei septyniasdešimt paveikslėlių knygų vaikams. 2012 m. ji organizavo keliaujančią parodą „Iš rankų į rankas“, kuri buvo atidaryta Bolonijos Viduramžių muziejaus lapidariume. 1999 m. Nana Furija laimėjo „Golden Pen“ prizą Tarptautinėje Belgrado iliustracijų bienalėje, o 2021 m. į vienas iš paskutinių pastarojo meto projektų įsitraukė ir jos vyras, tapytojas, grafikos kūrėjas Peter Uchnár. Jų iliustracijų Sergejaus Prokofievo kūriniui „Petras ir vilkas“ vaizdo projekcijos buvo rodytos 2019 m. vykusio Seiji Ozawa Matsumoto festivalio koncertų metu. Iliustracijos su Jun Moriyasu tekstu nugulė į paveikslėlių knygą, kurią 2020 m.