Kaip atpažinti kūdikio poreikius: ženklai, verksmas ir kūno kalba

Kiekvienas naujagimis į pasaulį žengia ne tik su naujais garsais, kvapais ir prisilietimais, bet ir su dar tik besiformuojančiu regėjimu bei unikaliais bendravimo būdais. Net jeigu per nėštumą jūs ruošitės tapimui tėvais, skaitysite daug knygų ir eisite į kursus, gimus vaikui tikrai pasitaikys dalykų, kurie jus nustebins. Tėvams, norintiems geriau suprasti savo mažylį, svarbu išmokti atpažinti kūdikio siunčiamus signalus - nuo verkimo niuansų iki subtilių kūno kalbos ženklų ir net odos bei virškinimo sistemos reakcijų. Laikui bėgant, kūdikio verksmo priežastį perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų. Stebint vaiko regėjimo vystymąsi, galima anksti pastebėti nukrypimus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje. Kuo anksčiau tėvai išmoksta atpažinti šiuos požymius, tuo lengviau jiems bus užtikrinti visapusišką vaiko raidą ir gerovę.

Verksmas - kūdikio bendravimo kalba

Pirmus keturis gyvenimo mėnesius kūdikiai išreiškia savo poreikius verksmu. Klyksmas ir verksmas yra svarbūs kūdikių bendravimo būdai. O kaip tėvams suprasti, ar naujagimis alkanas, ar jam kažką skauda, ar dar kažkas nutiko? Ilgainiui tėveliai pradeda atskirti skirtingus verkimo tipus, kurie nurodo įvairius poreikius.

Kviečiantis verksmas. Kūdikis ilgai buvo vienas, dabar nori, kad ateitų tėvai. Verksmas trunka 5-6 sekundes, tada nutyla 20 s ir laukia, ar kas nors sureaguos. Jei nė vienas iš tėvų nepasirodo, ciklas kelis kartus kartojasi, kol galiausiai virsta nepertraukiamu verksmu.

Verksmas iš alkio. Išalkęs kūdikis jaučiasi nelaimingas. Jis gali prasidėti kaip kviečiantis verksmas, bet jei kūdikio nepamaitina, verksmas tęsiasi ir virsta isterišku verksmu. Kūdikis taip pat gali sukioti galvą ir čepsėti. Verksmas daugeliu atvejų yra vėlyvasis kūdikių alkio požymis.

Verksmas iš skausmo. Toks verksmas yra garsus, nepaliaujamas, monotoniškas. Periodiškai perauga į isterišką verksmą, kas rodo, kad skausmas stiprėja. Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Jei kūdikis ima sirgti, verksmas irgi gali būti monotoniškas, tik tada bus tylus, nes nepakanka jėgų garsiai verkti.

Verksmas dėl fiziologinių procesų. Dujų išskyrimas, šlapinimasis ir tuštinimasis iš pradžių gali kelti kūdikiui diskomfortą. Toks verksmas panašus į cypimą, inkštimą. Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą.

Verksmas, kai norima miego. Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Kai mažylis nori miego, bet dėl kažkokios priežasties negali užmigti, verksmas būna panašus į inkštimą, pertraukimą žiovulio. Kūdikiai taip pat trina akis ir ausis. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku.

Verksmas, patiriant diskomfortą. Kūdikis verkia dirgliai, sukiojasi, gali raitytis, mosikuoti kojomis ir rankomis. Tai rodo, kad metas patikrinti sauskelnes, pažiūrėti, galbūt mažajam per karšta arba per šalta. Naujagimiai kartais verkia, kai nori pakeisti aplinką, kai patiria diskomfortą, kai jiems nuobodu. Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas. Spiegimu mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė.

Kiti verkimo atvejai. Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo. Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės.

Kūdikių leidžiami garsai ir ką jie reiškia

Be verkimo, kūdikiai taip pat skleidžia įvairius garsus, kurie gali atskleisti jų savijautą ir poreikius:

• „Naa“ - reiškia „noriu valgyti“. Toks garsas išgaunamas, kai kūdikis prispaudžia liežuvį prie gomurio, jį sukelia čiulpimo refleksas.
• „Hee“ - reiškia „esu laimingas“. Oro perteklius eina iš stemplės, kūdikis refleksyviai leidžia jį iš burnos.
• „Aa“ - reiškia nuovargį arba norą miegoti. Kūdikiai atkiša lūpas, paskui žiovauja.
• „Kche“ - „man negera“. Dėl nemalonių lietimo pojūčių kūdikis dar ir muistosi, judina rankas ir kojas.
• „Eahm“ - „pilve kaupiasi dujos“. Šis garsas virsta dejone, kūdikis įtempia pilvą, norėdamas numalšinti skausmą.

Kūno kalba - tylieji kūdikio savijautos ženklai

Kūno kalba daug sako apie kūdikio savijautą, todėl atidumas jo judesiams gali padėti tėvams geriau suprasti, kas vyksta mažylio viduje.

Alkio požymiai ir tinkamo maitinimo svarba

Kūdikio alkio požymiai - tai ne tik verksmas. Labai svarbu atpažinti ankstyvuosius signalus ir maitinti kūdikį, kol jis dar nepradėjo intensyviai verkti. Pradėkite maitinti, vos tik pastebite ankstyvuosius alkio požymius:

• Neramiai sukioja galvelę į šalis, lyg ko ieškotų.
• Palietus skruostą, suka galvą į tą pusę ir žiojasi.
• Čepsi lūpomis ir kaišioja liežuvėlį.
• Rankos ima suktis aplink burną, jeigu pagauna, pradeda čiulpti savo pirščiukus.
• Skleidžia tylius garsus, lyg šauktų.

Pastebėjus šiuos požymius nelaukite, kol jie pavirs verksmu, o paimkite ir pamaitinkite mažylį. Verksmas, kaip minėta, daugeliu atvejų yra vėlyvasis kūdikių alkio požymis.

Kūdikiui augant alkio požymiai keičiasi. Pavyzdžiui, trijų mėnesių kūdikis atranda savo rankas ir jas tyrinėja su burna - čiulpia, susikiša giliai į burną, kartais net abi rankas ir pradeda žiaugčioti. Tai nereiškia, kad vaikas nori valgyti. Taip pat tokiame amžiuje kūdikis jau gali parodyti norą žįsti visu kūnu slinkdamas prie krūties, svirdamas prie jos, jeigu yra laikomas ant rankų. Stebėkite savo mažylį ir pamatysite, kaip jis augdamas keičia savo alkio ženklus.

Kada verta sunerimti dėl maitinimo?

Kartais net gali atrodyti, kad vaikelis yra alkanas visą laiką. Tačiau yra ir kitų svarbių ženklų, rodančių, kad kūdikio mityba gali būti nepakankama arba jam trūksta energijos:

• Kūdikis nepabunda naktį. Naktį labai svarbu žadinti naujagimius. Juos reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų.
• Nuolat ilgai trunkantis maitinimasis. Kitas kraštutinumas - maitinimasis nuolat užtrunka ilgai, 30-40 min.
• Retai keičiate sauskelnes. Tai reiškia, kad kūdikis nepakankamai šlapinasi: naujagimiai turėtų „pagaminti“ bent 3-4 nešvarias sauskelnes per dieną.

Jei pastebėjote bent vieną iš požymių, rodančių, kad kūdikio mityba gali būti nepakankama, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ar žindymo konsultantę.

Žiaukčiojimas ir užspringimas

Valgydami kietą maistą, kūdikiai dažnai žiaukčioja - tai visiškai normalu. Žiaukčiojimas - tai susitraukimai gerklės gale, apsaugantys kūdikį nuo užspringimo. Tai jie daro mokydamiesi reguliuoti vienu metu sukramtomo ir nuryjamo maisto kiekį. Dažniausiai žiaukčiojimas kūdikiams nesukelia nemalonių emocijų ir jie po žiaukčiojimo epizodų gali sėkmingai ir toliau valgyti. Svarbu atskirti žiaukčiojimą nuo užspringimo, nes tai yra du skirtingi ir skirtingų reakcijų reikalaujantys reiškiniai.

Užspringusio kūdikio požymiai. Jeigu kūdikis užspringo, dažniausiai jokio garso negirdėsite. Užspringusio kūdikio oda pabals, ji gali pradėti ir mėlynuoti (gali pasireikšti vadinamoji cianozė). Geriausiai odos spalvos pokyčiai matyti tose srityse, kur oda plona. Jei kūdikis užspringo, nedelsdami kreipkitės pagalbos.

Kūdikių odos problemos ir alergijos

Kūdikius nuo pat gimimo gali kamuoti įvairios alergijos, tačiau tėveliai ne visada žino, kokie veiksniai iššaukia tokias vaikelio organizmo reakcijas. Deja, ieškodami patikimų kūdikio higienos priemonių ar profesionalių patarimų, tėvai ne visuomet pasirenka teisingai. Kūdikiams dažniausiai pasireiškiančias alergijas paprastai lydi įvairūs odos bėrimai bei virškinimo sutrikimai.

Jauni tėvai dėl kūdikių alergijų į šeimos gydytojus kreipiasi gana dažnai, tačiau jų nuojauta ne visada pasiteisina, pavyzdžiui, bėrimai gali kamuoti ir alergijų neturinčius vaikus iki 1 metų amžiaus. Tėveliams reikia sunerimti nebent tuomet, kai jie patys priklauso padidėjusios alergijų rizikos grupei, kai alergija tęsiasi ilgesnį laiką, jos požymiai yra itin stiprūs arba pasireiškia jau vyresniam vaikui. Pastebėjus aiškius alergijos simptomus, reikėtų kuo greičiau konsultuotis su gydytoju, kuris paskirs gydymą ir padės išsirinkti tinkamas kūdikio priežiūros priemones ar maisto produktus.

Atopinis dermatitas

Pagrindinė kūdikius kamuojanti odos problema vadinama atopiniu dermatitu, kuriam būdingas viso kūno odos išsausėjimas, pleiskanojimas, šlapiavimas esant odos pažeidimams. Atopinį dermatitą neretai iššaukia naudojamos netinkamos kūdikių higienos priemonės, todėl pirmuosius vaikelio gyvenimo metus tėvai turi vadovautis taisykle, kad mažiau yra daugiau. Dėl to specialistai pataria nenaudoti gausiai prikvėpintų ar sintetinių ingredientų turinčių priemonių, o vietoje jų rinktis alergologų ar dermatologų patvirtintas ir sertifikuotas higienos, kosmetikos ar namų priežiūros priemones. Šio patarimo turi laikytis ir patys tėvai, mat kūdikiui saugi aplinka turi būti pradedama kurti vos tik sužinojus apie nėštumą.

Atopinio dermatito bėrimų požymius gali sukelti ir tiesioginį kontaktą su kūdikio oda turintys audiniai bei drabužėliai, patalynė, užklotai ar rankšluosčiai. Kūdikių drabužiams taip pat patariama rinktis natūralius audinius, pavyzdžiui, šukuotinės arba paprastos medvilnės pluoštą, o šaltesniu laikotarpiu - švelnią ir odos nedirginančią merino vilną. Jeigu rūbai yra dažyti, tuomet tėvams atidžiau reikėtų pasidomėti ir tuo, kur bei kokiomis sąlygomis yra gaminami drabužiai, kokie metodai naudojami ryškioms rūbų spalvoms išgauti.

Vaikų odos alergijoms kelią užkerta ir tinkamai pasirinktos drabužių skalbimo priemonės - jos turi būti be kvapiklių, be dažiklių. Kadangi pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais kūdikiai patys juda nedaug ir yra nešiojami suaugusiųjų, natūralius skalbiklius savo rūbų priežiūrai turi rinktis visi šeimos nariai. Bėrimus taip gali sukelti ir tiesioginį kontaktą su kūdikio oda turintys tėvų drabužiai bei namų tekstilės gaminiai.

Kūdikių maisto alergijos

Nors žindymo laikotarpiu kūdikių maisto alergijų požymiai retesni, tačiau tam tikrais atvejais maisto netoleravimo problemos gali mažuosius lydėti visą gyvenimą. Kūdikių maisto alergijos gali pasireikšti vos tik pradėjote savo vaiką maitinti kietu maistu arba maždaug apie šeštą gyvenimo mėnesį. Naujus maisto produktus į kūdikio racioną reikia įvesti pamažu, neskubant, kadangi tai padeda greičiau suprasti, ar vaikeliui siūlomi skoniai tinka bei patinka. Čia geriausia rinktis šviežius produktus, daržoves ar vaisius bei stebėti maisto produktų sezoniškumą. Rinkoje yra gausu ekologiškų vaisių, daržovių bei grūdų tyrelių, kurios pritaikytos skirtingo amžiaus kūdikiams - nuo 4-6 mėn. amžiaus. Ekologiški sausainiai ir batonėliai skirti kiek vyresniems mažyliams.

Regėjimo vystymasis ir svarbūs požymiai

Kiekvienas naujagimis į pasaulį žengia su dar tik besiformuojančiu regėjimu. Tėvai dažnai klausia - kaip mato kūdikiai ir kada galima suprasti, kad jų rega vystosi tinkamai? Kaip mato kūdikiai - tai klausimas, kuris rūpi kiekvienam atsakingam tėvui.

Regėjimo vystymasis nuo 0 iki 2 mėnesių. Vos gimęs kūdikis mato labai neryškiai. Jis geba atskirti šviesą ir šešėlius, tačiau vaizdai yra lyg per rūką. Regėjimas neryškus, vaizdai nespalvoti, tačiau bręstant smegenims, 2 mėn. mažyliai pamato savo pirmąją spalvą - raudoną. Kūdikis mato arti esančius daiktus, pastebi dideles, ryškias ir kontrastingas formas (juoda - balta, raudona). Naujagimis natūraliai yra trumparegis, geriausiai sutelkia dėmesį į objektus esančius 20-30 cm nuo jo. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą. Jie mato arti esantį jūsų veidą, bet jo dar neatpažįsta. Kūdikis vis dar negeba suderinti abiejų akių judėjimo kartu, stebėti judančių objektų.

3-4 mėnesiai. Maždaug po 2-3 mėnesių kūdikiai pradeda fiksuoti žvilgsnį į veidus, sekti judesius ir pamažu įgyja gebėjimą stebėti objektus. Kūdikis pasisuka į šonus, stebėdamas supantį pasaulį. Pradeda atskirti keletą spalvų, seka lėtai judančius ir ryškius spalvotus objektus. Lavėja akies-rankos koordinacija. Kūdikis jau geba atpažinti ir stebėti mamos bei tėčio veidus, tai gali sutapti su pirmąja šypsena, nes veido raumenų koordinacija taip pat gerėja. Palaipsniui vystosi akių raumenys, smegenys mokosi priimti gaunamą regimąją informaciją, ją suprasti ir apdoroti. Šiuo laikotarpiu kūdikis mokosi išlaikyti, fiksuoti žvilgsnį (nebesuka akių aplink); žiūrėdamas išlaikyti abi akis kartu (nebežvairuoja, nebetolina); sutelkti žvilgsnį į objektus esančius skirtingu atstumu; akimis sekti judančius objektus.

5-8 mėnesiai. Tarp 4-6 mėnesių regėjimo aštrumas gerėja, o vaikas pradeda koordinuoti akis su rankomis - bando siekti daiktų ir žaislų. Mažylis geba suvokti spalvų įvairovę, 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius. Atsiranda svarbus „gylio“ supratimas (arti ar toli objektas). Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių-rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai.

9-12 mėnesių. Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suagusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu.

Kada yra pagrindo nerimauti. Jei kūdikis ilgą laiką nefiksuoja žvilgsnio, nesižvalgo į šviesą ar neseka judančių objektų, tai gali būti signalas apie regos vystymosi sutrikimus. Įprastai žvairumas kūdikiui praeina savaime per pirmus šešis mėnesius. Jei jūsų vaikui nepraėjo, pasitarkite su medikais. Negydant paprastų akių ligų, vaikui gali suprastėti regėjimas arba netgi galimas aklumas. Anksti pradėtos gydyti ligos praktiškai visada išgydomos.

Kaip stimuliuoti kūdikio regėjimą? Geriausias dalykas besivystančioms smegenims yra būti apsuptam kontrastingų spalvų. Vaizdiniam kūdikio žaidimui skirtos priemonės pasižymi paprastais, didelio kontrasto paveikslėliais, dedamais 30 cm atstumu, naudojamais skirtingose padėtyse (gulint ant nugaros, pilvo, šono) ir įvairioje aplinkoje. Svarbu: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.

Kiti įprasti, bet neįprasti naujagimio požymiai

Gimus vaikui tikrai pasitaikys dalykų, kurie jus nustebins, bet iš tiesų tėra įprastos kūdikių raidos ženklas.

Žvairumas

Akimirka, kai naujagimis pirmą kartą pažvelgia jums į akis, nepamirštama, bet… ar tik jis ne žvairas? Jei mažylis žvairas, neišsigąskite. Normalu, kad pirmais mėnesiais kūdikis žvairuoja. Įprastai tai praeina kūdikiui augant ir baigiantis pirmiems metams. Jūsų gydytojas irgi apie tai žino.

Išmatos

Jei neseniai tapote tėvais, vaiko išmatos gali išgąsdinti. Mažylio sauskelnėse jos gali atrodyti tarsi sprogimas. Kai kalbame apie kūdikius, žodis „normalu“ turi daug variantų. Visos išmatos gali būti saugios ir sveikos - pradedant skystomis, baigiant tąsiomis. Skiriasi ne tik naujagimių išmatų konsistencija, bet ir spalva - jos gali būti įvairiausių atspalvių nuo gelsvos iki šviesiai rudos. Beje, pirmą kartą naujagimio išmatos būna visiškai juodos! Kūdikiai tuštinasi ir aštuonis kartus, ir net dar daugiau per dieną.

Kada yra pagrindo nerimauti. Jei jūsų kūdikis patenkintas, gerai valgo, nėra pagrindo jaudintis dėl išmatų konsistencijos ar tuštinimosi dažnumo. Bet jei pastebėjote, kad kūdikis neįprastai elgiasi, skambinkite gydytojui. Į šiuos požymius reikia atkreipti dėmesį: kieti, maži išmatų gabalėliai, juodos arba raudonos išmatos, gleivės išmatose.

Stiprus pleiskanojimas (pleiskanų luobelė)

Ar ant kūdikio kūno arba galvos odos yra stipriai pleiskanojančių vietų? Gali atrodyti, kad tai galvos odos liga, bet iš tiesų kūdikiams tai dažnai pasitaiko ir vadinama pleiskanų luobele (angl. „craddle cap”). Pleiskanų luobas - tai vienas seborėjinio dermatito pasireiškimo būdų. Seborėja - tai riebalų liaukų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pleiskanomis ir kt. Seborėjinis dermatitas labai būdingas mažiems vaikams, ypač pleiskanoja tam tikros vietos, kaip antai „skalpo“ plote, kaktoje, antakiuose. Vieniems kūdikiams pleiskanotų vietų atsiranda ant galvos, kitiems būna per visą galvą, kaktą, iki pat antakių. Tik nesijaudinkite, tai neužkrečiama ir tai nėra nešvaros požymis. Dažniausiai tai praeina savaime. Kūdikiui pleiskanojančios vietos neniežti, nesukelia jokio nepatogumo. Galite švelniai paplauti su vaikišku šampūnu ir iššukuoti tankiomis šukomis.

Kada yra pagrindo nerimauti. Jei atsirado ne tik pleiskanojančių dėmių, bet ir niežintis bėrimas, slenka plaukai, kreipkitės į pediatrą. Reikia kreiptis į medikus, jei pleiskanotos vietos paraudusios, yra karštos ar pasidarė šlapios - tai gali būti infekcijos požymiai. Jei pleiskanojančios dėmės neišnyksta, paprašykite pediatro padėti. Gydytojas galbūt skirs nereceptinio šampūno.

Spuogai (kūdikiška aknė)

Reklamose tobula oda vadinama švelnia kaip kūdikio. Bet iš tiesų daugelio kūdikių odelė būna paberta. Pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikiams dažnai būna kūdikiška aknė. Tai maži, raudoni spuogeliai ant kūdikio skruostų, nosies ar kaktos. Būna ir mažų, baltų spuogelių ant veido (angl. milia). Šie pabėrimai turėtų praeiti per pirmus tris-keturis mėnesius, neturi likti randelių.

Kada yra pagrindo nerimauti. Vaikiška aknė turi praeiti savaime per kelis pirmus mėnesius. Jei nepraeina, kreipkitės į pediatrą, galbūt jums rekomenduos kokį tepalą ar kitą gydymo priemonę.

Keistos formos galva

Sveiko kūdikio galva gali būti keistos formos dėl dviejų priežasčių: pirma, keliaujant per gimdymo kanalus, galva gali įgauti kūgio formą. Antra, jei kūdikis didžiąją laiko dalį guli toje pačioje pozicijoje, suplokštėja užpakalinė galvos dalis. Atsiminkite, kūdikio galva dar formuojasi, nes auga smegenys, joms reikia daugiau vietos. Keistoka galvos formos dažniausiai pasikoreguoja, laikui bėgant.

Kada yra pagrindo nerimauti. Per eilinį kūdikio sveikatos patikrinimą pediatras apžiūri ir galvą, tad jums pasakys, jei kas nors ne taip. Galvos forma pasikeičia dėl kai kurių ligų. Pavyzdžiui, kraniostenozė, kai galvos kaulai per anksti suauga. Tokiu atveju reikalingas gydymas.

tags: #kaip #atskirti #kudikis

• Apie priešmokyklinio ugdymo pedagogų įvertinimą
• Miego problemos 4 mėnesių kūdikiams
• Kompleksinė globa Vilniuje
• Patarimai tėvams: mėsa kūdikio racione
• Sužinokite daugiau apie intelektualųjį TV projektą Lietuvos tūkstantmečio vaikai