Gamtamokslinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje: metodika ir veiklos
Lietuvos švietimo sistema grindžiama įtraukties principu, t. y. sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas yra geros mokyklos kūrimas, t. y. į bendrosios paskirties grupes integruojami kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, specialių ugdymosi poreikių turintys vaikai. Nuo 2020 m. veikia specialioji grupė „Riešutėliai“, kurią lanko vaikai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Ugdytiniams teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, judesio korekcijos specialisto ir mokinio padėjėjo pagalba. Mokinio padėjėjas dirba su vaiku ar vaikų grupe, bendradarbiaudamas su mokytoju, specialiuoju pedagogu, logopedu ir kitais specialistais padeda vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvauti ugdomojoje veikloje.
Dirbama pagal įstaigos pedagogų bei kitų specialistų parengtą ikimokyklinio ugdymo programą, atsižvelgiant į specialiuosius vaikų ugdymosi poreikius, šalia įprastų ugdymo būdų ieškoma kitokių, vaikams tinkamiausių ugdymo metodų. Užtikrinant lygias galimybes ugdytis vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, vaikų ugdymo turinys formuojamas pritaikant ikimokyklinio ugdymo programos turinį, sudarant individualų pagalbos planą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, Pedagoginės psichologinės tarnybos, pagalbos specialistų rekomendacijas ir tėvų lūkesčius.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas grindžiamas vaiko gebėjimų, poreikių ir interesų pažinimu, parenkant ir taikant individualius ugdymo metodus, formas, specialias ugdymo ir techninės pagalbos priemones.
Aplinkos pritaikymas ir sensorinė integracija
Darželyje įrengtas sensorinis kambarys su šviesų, kvapų, muzikos ir kitomis terapinėmis priemonėmis. Įrengtas 2 metrų burbulų vamzdis su plaukiojančiomis žuvelėmis, šviečiantis pluoštas, kuris keičia spalvas, naudojami šviečiantys taktiliniai kamuoliukai, kamuoliai, įvairūs šepetėliai, masažuokliai, batutas, „kūno kojinė“, su vaikais statomi bokštai iš spalvas keičiančių kubų, vaikai turi galimybę klausytis raminančios muzikos, dangaus šviesų projektoriaus pagalba stebėti žvaigždes.
Šiame kambaryje suteikiamos puikios galimybės tobulėti vaikų fiziniams, socialiniams, emociniams, kalbos ir pažinimo įgūdžiams. Kambarys įrengtas laimėto Telšių rajono savivaldybės mokyklų pažangos skatinimo projekto bei Telšių „LIONS“ vyrų klubo paramos lėšomis.
Sensoriniame kambaryje „Riešutėlių“ grupės vaikams taikoma sensorinės integracijos terapija. Ši terapija yra labai svarbi vaikams, turintiems sensorinės integracijos ar raidos sutrikimų, socialinės adaptacijos sunkumų, emocijų ar elgesio problemų.
Gamtamokslinis ugdymas ir tvari gyvensena
Lietuvos lopšelyje-darželyje „Rūtelė“ susidomėjimas darniu vystymusi, aplinkos pokyčių ir klimato kaitos problemomis neslopsta ir kasmet darosi vis aktualesniu. Vaikai, pedagogai, ugdymo įstaigos bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja vykdant įvairias programas ir veiklas, kur analizuojamos aplinkosauginės, tvarios gyvensenos bei darnaus vystymosi problemos.
Įstaiga organizuoja ir aktyviai dalyvauja aplinkosauginėse visuomeninėse akcijose bei projektuose, noriai dalijasi informacija ir žiniomis, vertina įstaigos veiklos neigiamą įtaką aplinkai, siekia tinkamomis priemonėmis mažinti ugdymo įstaigos veiklos aplinkosauginį pėdsaką.
Šiandien, akcentuojant vaikų tiriamąją veiklą bei aktyvią vaiko sąveiką su gamta, vis dažniau pasitelkiama gamtamokslinė vaikų kompetencija. Pedagogai naudoja gamtos, aplinkosaugos, tvarios gyvensenos temas ir glaudžiai jas sieja su projektine grupės veikla, taip siekdami vaiko visapusiško įsitraukimo, tvarios gyvensenos ir aplinkosauginių vertybių diegimo.
Tvarios gyvensenos idėjos lengvai pritaikomos ne tik vaikų ugdyme, bet ir teikiant viešojo maitinimo paslaugą. Vaikų maitinimui naudojami ekologiški ir NKP produktai, įdiegta kompiuterinė programa leidžia optimizuoti maisto produktų užsakymus bei atlikti maisto atliekų prevenciją.
Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas duoda įvairiapusės naudos - vaikai susipažįsta su įvairiomis sporto šakomis, išbando masinį sportavimo būdą, aktyviai juda ne mažiau kaip 60 min. kasdien. Galima teigti, kad tvari gyvensena - tai koncepcija, kuri susideda iš asmens žinių, sąžinės, požiūrio, gabumų, gebėjimų, motyvacijos bei aktyvaus visos bendruomenės dalyvavimo.
Metodika ir veiklos
The article discusses the aspects of integrating the topics of education of sustainable living and development strategy into the daily activities of the preschooler. Preschooler’s acquired knowledge and built habits of sustainable living remain further at school, if supported by family. Therefore, it is extremely important to apply the methods of sustainable living in teacher’s everyday activities and to introduce such educational activities which would become effective and applied without additional efforts. The habits of sustainable living at kindergarten “Rūtelė” in Plunge are being built following personal experiences by creating educational routine and including the main aspects of sustainable development strategy, such as: saving and conservation of environmental, natural and other resources, expansion of biological varieties in the territory of the kindergarten, socioemotional education, daily physical activity and healthy nutrition. Educational activities are being planned with the reference to the principles of the sustainable living, the basis of which is the perception that School is a consonant community, fostering ecology and health favourable ideas, as well as respect to a person and nature.
1 pav. Nuostatos ir gebėjimai įgyjami aktyviai mokantis ir veikiant.
2 paveiksle parodoma, kad mokiniai, mokydamiesi bet kurios gamtos mokslų srities, turi ne tik suprasti, bet ir pritaikyti žinias, spręsti praktines ir mokslines problemas, tinkamai vartoti gamtos mokslų sąvokas, simbolius, kryptingai ieškoti informacijos, pasirinkti tinkamus informacijos perdavimo kitiems būdus. 2 pav. 2 paveiksle pateikta pavyzdžių, iš kokių elementų galėtų būti sudaryta gamtamokslinio ugdymo pamoka. Šie pavyzdžiai yra gana fragmentiški, nes kompetencijų ugdymas pasižymi holistiškumu, planuojant konkrečią pamoką tenka apsispręsti, į kuriuos kompetencijų elementus joje kreipsime daugiausiai dėmesio ir ką paliksime kitoms pamokoms, kad galų gale mokinys įgytų žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą. Ypač sudėtinga numatyti nuostatų ugdymą vienoje pamokoje, nes tai yra ilgalaikis procesas, jo rezultatus pamatome iš to, kaip mokinys nusiteikęs mokytis, kaip įsitraukia į veiklas, domisi, elgiasi ir pan.
Tarptautinis penkiolikmečių gamtamokslinių kompetencijų PISA tyrimas parodė, kad Lietuvos mokiniai gana gerai atpažįsta gamtamokslines problemas ar remdamiesi įrodymais paaiškina gamtos reiškinius, kai jiems pakanka atgaminti arba tiesiogiai pritaikyti žinias įprastose situacijose. Sunkiau sekasi susieti to paties ar kelių dalykų žinias procesams paaiškinti, neįprastose, sudėtingose situacijose pritaikyti gamtos tyrimų metodologiją, analizuoti ir interpretuoti duomenis. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas gamtamokslinės kompetencijos aspektui, susijusiam su mokslinio tyrimo technologija.
tags: #gamtamokslinis #ugdymas #darzeli
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
