Kaip palengvinti atsisveikinimą su vaiku darželyje: patarimai tėvams

Dauguma tėvų susiduria su iššūkiu, kai jų vaikas pradeda lankyti darželį. Šis naujas gyvenimo etapas gali sukelti nerimo tiek vaikui, tiek tėvams. Svarbiausia yra tinkamai pasiruošti ir žinoti, kaip palengvinti atsisveikinimo procesą.

Pasiruošimas darželiui

Kad ir kaip norėtume, deja, vaiko iš anksto paruošti darželiui neįmanoma. Jiems tai nauja patirtis, o įsivaizduoti tai, ko niekada nepatyrei, - neįmanoma. Vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Per daug giriamas dalykas ima kelti įtarimų, formuojasi atmetimo reakcija.

Labai svarbu tai, kad jei jau apsisprendėte leisti vaiką į darželį, sprendimas turi būti tvirtas ir neatšaukiamas. Nusiteikimas “bandau-darau” paprastai baigiasi fiasko po pirmų savaičių, susidūrus su vaiko pasipriešinimu.

Pasistenkite, kad vaiko gyvenime nebūtų jokių didelių pokyčių likus maždaug 2 mėnesiams iki darželio lankymo pradžios. Jeigu įmanoma, nekeiskite gyvenamosios vietos, neiškelkite vaiko iš tėvų miegamojo, nenuimkite čiulptuko, sauskelnių ir pan. Jeigu tarp “nesmagių” permainų ir darželio lankymo pradžios būna praėję mažai laiko, vaikas gali tai susieti ir darželis gali imti kelti blogų asociacijų.

Šiek tiek priartinkite vaiko dienotvarkę prie darželio ritmo. Tik nepersistenkite, kad jūsų vaikas nepatirtų spaudimo. Dažniausiai vaikai natūraliai “įsivažiuoja” į ritmą jau per pirmą savaitę.

Niekada nekalbėkite nieko blogo apie darželį vaikui girdint. Viena didžiausių tėvų daromų klaidų - grasinimas, kad jeigu vaikas neklausys, tada turės eiti į darželį. Kartais užtenka vieną kartą nesusivaldžius taip pasakyti, ir vaikas visą gyvenimą darželį traktuos kaip bausmę.

Pasak pediatrės, pirmiausia tėvai turi įžvelgti ikimokyklinio ugdymo įstaigos naudą vaikui. Anot dr. S. Lesinskienės, vaikų darželis - viena pirmųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos vietų. Tėvai turėtų įvertinti šią puikią galimybę savo vaikui. „Labai svarbu, kad tėvai paaiškintų, kas yra darželis, kam jis reikalingas, kuo jis naudingas ir geras vaikui. Reikėtų mažyliui apie tai pasakyti aiškiai, suprantamai ir, žinoma, pozityviai. Gaila, bet dažnai tenka susidurti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai nežino, kodėl jie lanko vaikų darželį“, - teigia gydytoja.

Gydytojos teigimu, adaptacijos etape labai daug lemia ir bendra vaiko psichologinė savijauta. „Į darželį ruošiamas vaikas turi jaustis ramus ir saugus.

Vaikams, anot pediatrės, iš naujo grupėje adaptuotis padeda ir kokie nors linksmi ritualai. Kai kurie mažyliai labai mėgsta atsimojuoti su šeimos nariais, kaip nors ypatingai atsisveikinti su namų augintiniais. Čia galėtų pagelbėti ir smagūs kartu su tėvais sukurti ir išmokti kupletai darželio tema, kuriuos mažyliai noriai deklamuotų ar padainuotų rytais ar pakeliui į darželį.

10 patarimų, kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje:

1. Išsiaiškinkite savo lūkesčius. Paklauskite savęs, ko labiausiai norėtumėte, kad vaikas išmoktų, patirtų, ką gero jis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje gaus, kaip ir kodėl to reikia jo raidai.
2. Kontroliuokite, ką kalbate apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvai ir kiti šeimos nariai turėtų atkreipti dėmesį į savo nusiteikimą bei tai, kas namuose kalbama apie darželį ar kitą įstaigą, kurią ruošiasi lankyti ar jau lanko vaikas. Labai svarbu, ką vaikas girdi iš jį supančių suaugusiųjų. Pasitaiko, kad tėveliai atvirai nerimauja, bijo, abejoja ar nepagarbiai aptarinėja ugdymo įstaigas, auklėtojas, kitų pažįstamų patirtis.
3. Pasitelkite optimizmą, padrąsinkite vaiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdinga laki, magiška vaizduotė. Nugirdę negatyvias suaugusiųjų kalbų nuotrupas, jie gali prisigalvoti visokiausių dalykų apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvams derėtų būti pozityviems ir prie vaikų kalbėti ramiai, drąsinančiai, optimistiškai. Be vaikui skirtos žinios, kas vyksta darželyje, pravartu jam ramiai bei džiaugsmingai apie tai papasakoti.
4. Sutarkite dėl vienodos nuomonės šeimoje. Tėvams pravartu pasikalbėti su vyresniais broliais ir seserimis (mažiesiems negirdint), kad visų šeimos narių nuomonė ir požiūris sutaptų.
5. Išmokykite vaiką atsisveikinti. Ikimokyklinę ugdymo įstaigą pradedantis lankyti vaikas turėtų suvokti, kaip ir kodėl atsisveikinama. Reikėtų išmokyti jį atsisveikinti, pripratinti pabūti kitoje aplinkoje (pvz., pasisvečiuoti pas senelius, draugus ir pan.).
6. Pasiruošimą paverskite žaidimu. Vieni vaikai atsiskirti nuo tėvų išmoksta pamažu ir palaipsniui, kitiems užtenka keleto ašaringų kartų, o dar kiti atsiskiria ir vaikų įstaigos grupėje apsipranta labai lengvai. Šį adaptacijos veiksmą galime sužaisti, nupiešti, suvaidinti, sukurti apie jį įvairių gyvūnėlių darželių istorijų.
7. Apsižvalgykite. Esant galimybei, būtų gerai prieš kelias savaites nuvesti vaiką į būsimą darželį ir apžiūrėti grupę, pabendrauti.
8. Įvertinkite individualų vaiko pasiruošimą. Amžius, kai mažylis jau yra pasiruošęs ir subrendęs pradėti lankyti vaikų kolektyvą, yra individualus. Manoma, kad optimalus vidurkis galėtų būti treji metai, o kai kuriems reikėtų dar kiek paūgėti. Jei vaikas nepasiruošęs, buvimas kitoje aplinkoje didesnę laiko dalį jam gali sukelti per daug nerimo ir įtampos. Apie tai vaikas kartais nesugeba išsakyti, bet iš jo išvaizdos, reakcijų matyti, kad yra įsitempęs, neatsipalaiduoja, nesidžiaugia, stokoja spontaniškumo, laisvumo, nevalgo, neužmiega ir pan.
9. Stebėkite, kaip jaučiasi darželį lankantis vaikas. Jei vaikas sunkiai ir ilgai adaptuojasi darželyje ar kitoje vaikų ugdymo grupėje, jo organizmas patiria ilgalaikius streso hormono pakitimus, tuomet pasireiškia ir kūno reakcijos, dėl kurių dažnai prireikia medikų pagalbos. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas ima dažniau sirgti, galime numanyti, kad jam buvimas vaikų kolektyve atima per daug vidinių jėgų ir nuo nuolatinės įtampos sumažėja imunitetas.
10. Būkite atviri ir sakykite vaikui tiesą. Būkite nuoširdūs su vaiku ir būtinai laikykitės duoto žodžio. Jeigu pasakėte, kad ateisite po miegelio ar vakarienės, tada ir ateikite, nes vaikas lauks. Nemaitinkite vaiko tuščiais pažadais. Geriau nežadėkite, jeigu nesate tikri, kad tada ateisite. Nepalikite vaiko ir paslapčia neišeikite, nemeluokite ir neapgaudinėkite. Tai blogai paveiks jūsų tarpusavio santykius ir vaiko saugumo jausmą. Kitą kartą vaikas jus saugos ir bijos išleisti iš akių, nes žinos, kad gali būti netikėtai paliktas. Jeigu išeinate neatsisveikinę, leidžiate vaikui suprasti, kad tėvai gali netikėtai dingti. Vaikas gali jų ieškoti ir jausti dar didesnę baimę. Tai trukdo adaptuotis. Netinkami ir tokie pasakymai: „Tu truputį pabūk, o mama kai ką pasiims iš mašinos.“ Taip leidžiame vaikui patirti dar didesnį liūdesį ir baimę, pasijusti apgautam, kas kelia dar didesnę darželio baimę.

Adaptacija reiškia prisitaikymą. Mes visi esame patyrę adaptaciją - prisitaikymą prie tam tikrų pokyčių. Tik mums, suaugusiems, tai padaryti pavyksta kiek paprasčiau ir mūsų adaptacija nebūna taip stipriai išreikšta, kaip vaikų. Tad pamėginkime kartu palengvinti šį žingsnį naujo gyvenimo etapo link!

Atsisveikinimo procesas

Į darželį vaiką turėtų vesti tas šeimos narys, su kuriuo mažylis atsisveikina lengviau, o jis - ramiai reaguoja į vaiko ašaras.

Atsisveikinkite su vaiku užtikrintai ir vieną kartą. Nepasiduokite emocijoms, išvydę vaiko ašaras. Neparodykite vaikui, kad jums sunku. Nesigręžinkite palikę vaiką darželyje. Įkvėpkite - iškvėpkite ir eikite daryti savo darbų. Neabejokite, auklėtojos tikrai jums paskambins, jei tik reikės.

Tėvų atsisveikinimas išeinant iš darželio labai svarbus. Kad vaikas jaustųsi saugus ir ramesnis, su vaiku reikia atsisveikinti, jokiu būdu ne dingti nepastebėtiems nukreipus jo dėmesį. Atsisveikinimui geriausia turėti savo ritualą, kuris būtų trumpas, linksmas, patinkantis vaikui bei su tolimesniu fiziniu kontaktu (tokiu kaip „žaibas“, „duok penkis“ ir panašiai).

Vaikų adaptaciją apsunkina tai, kad tėveliai niekaip negali išeiti ir keletą kartų kartoja tuos pačius ritualus, ilgai kalbasi prieš vaikui įeinant į grupę. Noras padėti vaikui adaptuotis ar nepasitikėjimas pedagogais skatina tėvelius ilgai stovėti prie durų ir stebėti vaiką. Tai trukdo vaikui domėtis nauja aplinka, nes matydamas artimą žmogų jis vis dar palaiko santykius su juo ir negali pažinti bei tyrinėti naujos aplinkos.

Karantino laikotarpio sąlygos jautriems tėveliams, kurie savo vaikus myli „per stipriai“, kelia siaubą, nes reikės vaiką „atplėšti“. Ilgi pašnekesiai nepadeda lengvai išsiskirti. Vaikai adaptacinius sunkumus gali įveikti ir įveiks patys. Ko jiems reikia iš tėvų? Tai pasitikėjimo, kad jie tai gali padaryti patys. Jeigu negalite palikti vaikų, leiskite į darželį vėliau, kai jūs ir jūsų vaikas bus tam pasiruošęs. Jeigu pasakėte, kad aš padėsiu tau nusirengti, pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu prie lango man pamosi, taip ir turite daryti. Svarbu greitai išeiti. Taip jūs pradeda formuoti atsisveikinimo ritualą. Kuo greičiau sugebėsite atsisveikinti, tuo greičiau vaikas įpras prie šito ritualo ir pradės domėtis nauja aplinka, pedagogais ir vaikais.

Vaikams ritualai yra svarbūs ir būtini, jie suteikia saugumo jausmą. Kad ir susitarimas iš vakaro, kad bus bučkis, žaibas ir - į grupę. To ir turite laikytis. Taip pat ir pasiimant. Kalbėkite vaikui suprantamai, pasakykite, kokia bus dienotvarkė ir kada ateisite jo pasiimti. Jei pasakėte, kad tu pavalgysi, pažaisi, išeisi į lauką, pamiegosi ir kai atsikelsi, aš jau būsiu atėjęs, tai ir turite ateiti tada, kada pasakėte. Jeigu nesilaikysite žodžio, o vaikas lauks ir pergyvens, jausis nesaugus.

Dažnai užduodamas klausimas, kas turi atvesti vaiką - mama ar tėtis. Juokauju sakydama, kad tas, kurio nervai šaltesni. Statistiškai tėčiams geriau sekasi rytiniai ritualai su vaikais, bet būna ir išimčių, mamoms ir vaikams išsiskirti daug sunkiau. Spręskite patys, geriau, kad pradžioje tas pats žmogus atvestų ir pasiimtų, bet atsižvelkite į savo šeimos situaciją.

Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Būtent to vaikui ir reikia. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė.

Ar dažnai girdžiu iš tėvelių: „Atsiprašau, tai tėvo darbas, turi čia likti.“ Taip tarsi perteikiame emociją, kad darželis - nemaloni vieta. Netinka sakyti „nebijok“. Jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti. Turime žinoti, kad vaiko ašaros - natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Tai rodo, kad jūsų ryšys su vaiku yra stiprus. Daug geriau, jeigu vaikas stipriai ašaroja - jums reikia atsitūpti ir užtikrintai pasakyti, kad suprantate, jog jam dabar baisu, nes nieko čia nepažįsta, bet kai susipažins, jam čia patiks.

Emociškai ir fiziškai rami tėvų reakcija į vaiko verksmą, mušimąsi, rėkimą. Nuolatinis tėvų teiravimasis: kaip tu jautiesi? Tėvų nuoširdumas, t. y. Melas, pavyzdžiui: tik nueisiu pasiimti kelis daiktus iš mašinos ir ateisiu. Išėjimas neatsisveikinus. Nesilaikymas duoto žodžio, pavyzdžiui: mamai prižadėjus vakare pasiimti vaiką, jį pasiima teta.

Labai svarbu vaiką į darželį vesti kasdien, nors ir po kelias valandas. Pasitikėkite auklėtojomis. Jeigu jūs būsite sąmoningi, pasitikėsite auklėtojomis, jūsų vaikas taip pat jomis pasitikės ir jausis saugiai bei ramiai. Mūsų praktika rodo, kad daugiau nei pusę vaiko adaptacijos sėkmės lemia tinkamas jūsų (tėvų) pasiruošimas ir nusiteikimas.

Po darželio eikite namo arba ramiai pasivaikščiokite lauke. Jokiu būdu neveskite vaiko į žaidimų kambarį, prekybos centrą, svečius, nekvieskite svečių į namus. Darželyje daug veiksmo, emocijų, naujų patirčių, o tai vargina.

Adaptacijos pabaigos indikatoriai

• Vaikas jau domisi grupės aplinka. Tyrinėja žaislus, ramiai stebi kitus vaikus, sugeba koncentruoti dėmesį į aplinkoje vykstančius procesus.
• Vaikas jau mažiau reaguoja į suaugusiuosius. Atvedus vaiką ryte, auklėtojas pasitinka įprastai, mezga akių kontaktą, bendrauja.
• Vaikas jau žaidžia ir laisviau bendrauja su kitais vaikais. Atsiranda supratimas, kad grupėje galima rasti puikių bendraminčių ir laikas be mamos gali būti visai smagus.

NEAPSIRIKITE! Rytinės ašaros ne visada reiškia tai, kad vaikas vis dar adaptuojasi. Taip, dažniausiai tai įprasta mažylio reakcija į naują aplinką. Tačiau neretai rytinės vaiko ašaros yra savotiškas įprotis, ritualas arba bandymas “paprašyti” tėvelių laisvadienio.

Nors pirmasis mėnuo gali būti sunkiausias, adaptacija gali trukti ir nuo 3 iki 6 mėnesių. Šis laikas priklauso ne tik nuo individualių vaiko ypatybių, bet ir nuo neverbalinių tėvų reakcijų, kurias vaikas jaučia ir perima.

Tai normalu, jei pradėjus lankyti darželį atsiranda miego sutrikimų, reikalaujama daugiau dėmesio, vaikas atsisako valgyti, pablogėja puoduko reikalai, padažnėja ligos, vaikas tampa irzlesnis, vaikas tampa agresyvesnis. Vis dėlto, nepamirškite nesusitelkti ties negatyviais aspektais bei pastebėti ir pozityvių pokyčių - galbūt vaikas išmoko naują žodį ar naują dainelę, žaidimą.

Savo mintimis apie tai dalijasi „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė vaikų psichiatrė, docentė dr. Sigita Lesinskienė.

Jeigu sunkiai ir ilgai adaptuojasi darželyje ar kitoje vaikų ugdymo grupėje, jo organizmas patiria ilgalaikius streso hormono pakitimus, tuomet pasireiškia ir kūno reakcijos, dėl kurių dažnai prireikia medikų pagalbos. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas ima dažniau sirgti, galime numanyti, kad jam buvimas vaikų kolektyve atima per daug vidinių jėgų ir nuo nuolatinės įtampos sumažėja imunitetas.

Jeigu manote, kad Jūsų šeimos resursų nepakanka, kad padėtumėte sau ir savo vaikams tinkamai pasiruošti darželio lankymui, nebijokite ieškoti pagalbos už šeimos ribų.

tags: #kaip #atsisveikinti #su #vaiku #darzelyje

• Mityba nuo gimimo
• Vaikų globa
• Kelionė per laukimo laiką ir kinų kalendoriaus mįslės
• Vaikų gynimo dienos tradicijos
• 9 mėnesių kūdikio mitybos planas