Kaip apsaugoti kūdikį nuo vėjaraupių ir ką daryti susirgus?

Vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija, kuri pasireiškia karščiavimu ir pūsliniu odos bei gleivinių bėrimu. Tai viena iš labiausiai paplitusių ir lengvai plintančių virusinių ligų, ypač po gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Nors liga paprastai praeina savaime, ji gali būti labai nemaloni, o kai kuriais atvejais - ir pavojinga, todėl būtina tinkamai pasirūpinti sergančiuoju, ypač kai kalbame apie kūdikius. Ši dažna infekcinė liga vaikui, atrodytų, nėra pavojinga, bet neapsigaukite - ji klastinga, nes gali sukelti rimtų komplikacijų.

Kas yra vėjaraupiai ir kaip jie plinta?

Vėjaraupiai yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas (herpio viruso porūšis). Vėjaraupiams būdingas sezoniškumas, daugiausia susirgimo atvejų užregistruojama šaltuoju metų laikotarpiu, dažniausiai rudenį ir pavasarį. Vėjaraupiais dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, ypač 3-6 metų, šaltuoju metų laiku - žiemą ir pavasarį, kai daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose (bendros erdvės darželiai, mokyklos). Imliausi šioms infekcijoms yra vaikai.

Vėjaraupiai yra itin užkrečiama liga, plintanti oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kosėja, čiaudi arba kalba. Pavadinimas „vėjaraupiai“ siejamas su vėju - ligos sukėlėjai plinta tarsi oro gūsis. Užsikrėsti galima net nebūnant arti ligonio: sergančiam vaikui kosint, čiaudint ar kalbant, virusas patenka į orą ir iškart pasiekia šalia esančius. Virusas gali būti platinamas tiesioginio kontakto metu per odos pūsleles jas liečiant, taip pat ir netiesioginio kontakto metu, per pūslelių turiniu suteptus daiktus, pvz. patalynę. Infekcija į organizmą patenka per viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Čia besidaugindamas virusas nukeliauja į kraują, kuris jį išsklaido visur.

Tyrimų teigimu, iki 90% asmenų, kurie nebuvo anksčiau užsikrėtę ar vakcinuoti, turėjusių kontaktą su užsikrėtusiuoju, suserga šia liga. Užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą nuo 2 dienų prieš bėrimo atsiradimą iki tol, kol bėrimai pasidengia šašeliais (paprastai 5-7 dienas). Ligonis dar gali užkrėsti kitus 5 dienas po to, kai atsiranda paskutinis šviežias bėrimas. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Dėl didelio užkrečiamumo vėjaraupiai lengvai plinta bendruomenėse, mokyklose, darželiuose ir kitose vietose, kuriose būna daug žmonių. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga.

Vėjaraupių simptomai ir eiga

Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Ligos pradžia yra staigi, pakyla temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti, ligonio plaukuotoje galvos dalyje ir įvairiose odos vietose atsiranda visi bėrimo elementai. Pirmiausia ligos pradžioje dažniausiai pasireiškia karščiavimas, nuovargis, bendras silpnumas. Ligos pradžioje vaikai pasidaro vangesni ir neramūs. Tokie simptomai pasireiškia likus dviem paroms iki bėrimų atsiradimo. Šis aspektas prisideda prie infekcijos plitimo - pacientai, nežinodami kuo serga, lankosi viešose vietose bei turi nemažai kontaktų.

Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita:

• Pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios greitai virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis.
• Pūslelės kinta - dėmelės → pūslelės su skaidriu skysčiu → šašeliai, kurie nukrinta per 1-3 savaites.
• Bėrimas dažniausiai prasideda ant veido, krūtinės, skalpo ar nugaros srityje ir vyksta „bangomis“.
• Berimas išplinta po visą kūną: veidą, galvos odą, rankas, kojas, liemenį, net burnos, akių, lytinių organų gleivinę.

Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Pamažu pūslelės išdžiūva, ir jų vietose formuojasi šašai, kurie nukrenta per 1,5-2 savaitės.

Pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Niežulys - vienas nemaloniausių simptomų, skatinantis kasytis ir galintis palikti randų.

Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnus prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.

Ar vėjaraupiai pavojingi kūdikiams ir suaugusiems?

Daugeliui tėvų ši situacija nėra nauja - ši liga itin paplitusi ir dažniausiai užklumpa dar ikimokykliniame amžiuje. Vaikams ši liga dažniausiai praeina lengvai, tačiau nesilaikant higienos ar sergant silpnesnės imuninės sistemos vaikui, ji gali komplikuotis. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Dažnam atrodo, jog vėjaraupiai - paprasta vaikystės liga, kuria persirgus įgyjamas imunitetas visam gyvenimui, visgi gydytojai įspėja, kad šis virusas nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti.

Ankščiau nepersirgę ar nevakcinuoti suaugusieji šia liga serga sunkiau, nes didėja komplikacijų rizika. Kuo vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus susirgo, tuo sunkesnė eiga. Suaugusiųjų imuninė sistema sunkiau susitvarko su tokiomis ligomis, kadangi suaugę žmonės dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl didėja komplikacijų rizika. Vėjaraupiais sunkiau serga nusilpę, dažnai sergantys arba neteisingai maitinami bet kurio amžiaus vaikai, taip pat ir kūdikiai. Žindomi kūdikiai serga lengviau, jei jų mama yra persirgusi arba paskiepyta nuo vėjaraupių.

Galimos komplikacijos:

• pūlinės odos infekcijos dėl nuolat kasomų pūslelių;
• plaučių uždegimas;
• nervų sistemos pažeidimai: encefalitas, meningitas (smegenų uždegimas);
• stomatitas.

Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Sunkios ligos eiga, pasireiškianti gausiais pūlingais bėrimais ir aukšta temperatūra, gali ištikti net ir labai mažą kūdikį. Tokiu atveju būtina skubi medicininė pagalba.

Ypatingai pavojingi vėjaraupiai nėščiosioms (ypač pirmąjį trimestrą), nes gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Vėjaraupiai nėštumo metu gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę. Persirgęs žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą, tačiau virusas gali išlikti nugaros smegenų mazgeliuose ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, sukelti juostinę pūslelinę.

Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei:

• vaiką pykina, svaigsta galva, jis praranda pusiausvyrą;
• atsiranda traukuliai, stiprus galvos skausmas;
• sunku kvėpuoti arba stipriai kosėja;
• bėrimai tampa pūlingi ar labai uždegiminiai;
• karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir nesumažėja nuo temperatūrą mažinančių vaistų.

Vėjaraupių gydymas ir priežiūra

Vėjaraupių gydymas yra simptominis. Sergantį asmenį reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač nuo tų, kurie nėra pasiskiepiję ar sirgę šia liga. Ligoniai izoliuojami 10 dienų nuo tada, kai atsirado pirmieji bėrimo elementai. Ligonis turėtų gulėti lovoje, kai karščiuoja ir atsiranda vis naujų bėrimų. Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose.

1. Higiena ir maudynės

Vaiką maudykite kasdien po dušu arba vonioje. Vanduo turi būti drungnas. Rekomenduojama naudoti švelnius antiseptinius prausiklius (pvz., su oktenidino dihidrochloridu, pvz., Octenisan), kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Šis losjonas neutralaus pH, todėl švelnus vaiko odelei, o jo poveikis išlieka 24 valandas. Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami. Švarus kūnas padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Maudynės turi būti trumpesnės. Kai temperatūra sunormalėja, vaiką galima maudyti 35-36°C temperatūros vandenyje. Į vonią įpilkite 1-1,5 litro ramunėlių nuoviro arba medetkų žiedų užpilo. Nuo vonių mažiau niežti odą, vaikas nesikaso ir į žaizdeles mažiau patenka pūlines odos ligas sukeliančių mikrobų.

2. Odos priežiūra

Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Vietoje briliantinės žalumos tinka Oktiseptas ar kiti švelnūs antiseptikai, kurie dezinfekuoja pūsleles. Antiseptikas Oktiseptas dezinfekuoja vėjaraupių pūsleles, naikina šią ligą sukeliantį virusą ir bakterijas, kurios gali išprovokuoti pūlines odos ligas. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama. Tepti vaiko jokiomis spiritinėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis nevalia, nes dar labiau pažeisite odą. Spiritas džiovina ir gali padidinti niežulį. Odos niežėjimui mažinti gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų. Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, dažnai plaukite rankas. Geras būdas niežulio malšinimui yra avižų pieno vonelės arba losjonai, turintys avižų ekstrakto.

3. Temperatūros mažinimas

Esant karščiavimui skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą. Prieš vartojant vaistus, būtina pasitarti su gydytoju.

4. Mityba

Sergant vėjaraupiais patariama gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą ir išvengti dehidratacijos. Jei pūslelės burnoje - rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus. Kai yra bėrimų burnoje, ypač sumažėja apetitas, labai svarbu, kad vaikas tuomet nors atsigertų. Tinka nerūgštūs gėrimai. Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru.

5. Drabužiai ir aplinka

Rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais. Renkite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais. Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį. Dažnai vėdinkite patalpas, plaukite rankas, dezinfekuokite paviršius.

Kada vaikas laikomas pasveikusiu?

Į darželį ar mokyklą vaikas gali grįžti tik tada, kai:

• praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo;
• nukrito visi šašeliai;
• vaikas jaučiasi gerai, nebekarščiuoja.

Dažniausiai tam reikia apie 10-14 dienų.

Vėjaraupių prevencija: skiepai - efektyviausia apsauga

Efektyviausia vėjaraupių prevencija yra vakcinacija. Skiepas sumažina komplikacijų riziką ir mažina ligos plitimo tikimybę bendruomenėje. Vakcina nuo vėjaraupių rekomenduojama visiems vaikams, taip pat suaugusiesiems, kurie šia liga nesirgo. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Skiepijimas nuo vėjaraupių ateityje padeda išvengti juostinės pūslelinės, kuria susergama, kai sumažėja organizmo atsparumas.

Kam rekomenduojama skiepytis?

Vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti:

• visus anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 9 mėn. amžiaus (ypač lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema);
• suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, medicinos personalas);
• asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji lėtinėmis plaučių ligomis, kraujo ligomis, piktybiniais navikais ir kt.).

Dėl imuninės sistemos ir organizmo pokyčių, sunkesne vėjaraupių forma gali susirgti ir paaugliai, taip pat svarbu pasiskiepyti ir prieš planuojant nėštumą bei vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.

Skiepai po kontakto

Vėjaraupių vakcina, suleista imliems artimai kontaktavusiems asmenims iki 3-5 d., gali apsaugoti nuo ligos arba palengvinti jos eigą. Nuo vėjaraupių galima skiepyti net ir po to, kai vaikas bendravo su sergančiuoju. Jei šeimoje yra neskiepytų vaikų ar suaugusiųjų, pasitarkite su gydytoju dėl skiepų po kontakto.

Kada negalima skiepytis?

Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai.

Imunitetas po ligos ir pakartotinas užsikrėtimas

Persirgęs žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą. Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau 2-3 proc.). Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą.

tags: #kaip #apsaugoti #kudiki #nuo #vejaraupiu

• Universalūs šparaginių pupelių su kiaušiniais receptai
• Intymumas nėštumo metu
• Darželis „Mažieji šnekoriai“
• Pokalbis su Audre Kudabiene apie amžių
• kodėl verta rinktis vilnonį miegmaišį kūdikiui