Dramos ir teatro užsiėmimai ikimokyklinio amžiaus vaikams

Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus veiklos prioritetas yra įvairiapusė individualizuota švietimo pagalba kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turintiems vaikams.

Pagrindinis įstaigos išskirtinumo bruožas - ugdymo individualizavimas ir pritaikymas bendriesiems ir specialiesiems vaiko ugdymosi poreikiams. Ikimokyklinio ugdymo programą „Po mažą žingsnelį į savo gebėjimų šalį“ (toliau - Programą) pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai detalizuoja ir individualizuoja rengdami ilgalaikius teminius grupių planus, savaitinius ugdomosios veiklos planus. Programą papildo tarties, kalbos ir kalbėjimo, specialiojo ugdymo, judesio korekcijos programos bei įvairios prevencinės programos ir projektai.

Ikimokykliniame skyriuje ugdomi Šiaulių miesto ir regiono vaikai, turintys didelių ugdymosi poreikių dėl kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Ugdytinių poreikiai tenkinami atsižvelgiant į vaiko raidą, individualius vaiko gebėjimus, ugdymosi poreikius, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų rekomendacijas, tėvų lūkesčius.

Ikimokyklinio ugdymo programa „Po mažą žingsnelį į savo gebėjimų šalį” (3-5 m. vaikai); Bendroji priešmokyklinio ugdymo(si) programa (6-7 m.).

Dramos ir teatro būrelių nauda vaikams

Įsivaizduokite vaiką, kuris kadaise bijojo pasirodyti prieš klasę, o dabar drąsiai žengia į sceną su šypsena. Dramos ir teatro būreliai suteikia vaikams tokią galimybę - saugią erdvę, kur jie gali atskleisti savo talentus, lavinti kūrybiškumą ir pamažu įgyti pasitikėjimo savimi.

Tėvams, ieškantiems prasmingos kūrybinio būrelio veiklos, teatro pamokos gali tapti raktu, atrakinančiu vaiko saviraišką ir padedančiu įveikti scenos jaudulį. Pasitelkę vaidybą, improvizaciją ir komandinius žaidimus, šie užsiėmimai skatina vaikus mokytis bendrauti, reikšti emocijas bei augina drąsą.

Kaip teigia ekspertai, teatras yra dinamiška platforma, kurioje vaikai ne tik lavina vaizduotę, bet ir ugdo pasitikėjimą savimi, padeda įveikti scenos baimę bei suteikia pasiekimo džiaugsmą per pasirodymus.

Pasitikėjimo savimi ugdymas

Viena didžiausių dovanų, kurią suteikia teatro pamokos, yra išaugęs vaikų pasitikėjimas savimi. Vaidindami ir pasirodydami prieš kitus, vaikai mokosi pamažu suvaldyti scenos jaudulį. Tyrimai rodo, kad atlikdami pasirodymus publikai, vaikai treniruojasi įveikti scenos baimę, išreikšti savo emocijas ir aiškiau komunikuoti. Kiekvienas mažas pasirodymas - ar tai būtų eilėraščio padeklamavimas prieš draugus, ar vaidmuo spektaklyje - sustiprina jų tikėjimą savo jėgomis.

Svarbu suprasti, kad dramos būreliai leidžia vaikams žengti iš savo komforto zonos palaipsniui. Patyrę pedagogai dažnai pradeda nuo paprastų pratimų, mažų vaidmenų ir žaidimų, kad vaikas patirtų sėkmę po sėkmės. Tai kuria teigiamą patirtį: mažylis supranta, jog scena nebėra bauginanti vieta, o erdvė, kur jis gali spindėti.

Vaidyba moko, jog nedidelis jaudulys prieš pasirodymą yra normalu - net garsūs aktoriai jį jaučia, tačiau įdėtas darbas ir repeticijos padeda tą jaudulį paversti susikaupimu.

Be to, teatras ugdo ir vaiko atsparumą nesėkmėms. Ne kiekvienas pasirodymas praeina tobulai, tad vaikai mokosi reaguoti į nesklandumus ir nepasiduoti.

Įdomu tai, kad teatro užsiėmimų poveikį pasitikėjimui patvirtina ir tyrimai. Pavyzdžiui, vieno projekto metu Londono Nacionalinis teatras trejus metus dirbo su 7-10 m. vaikais, mokydamas juos klasikinės literatūros ir įtraukiant į spektaklius. Rezultatai parodė, jog teatre dalyvavę vaikai ženkliai labiau pasitikėjo savimi ir pagerino kalbėjimo bei klausymo gebėjimus, palyginti su bendraamžiais, nelankiusiais tokių užsiėmimų. Tai akivaizdus įrodymas, kad teatrinė veikla stiprina vaikų savivertę ir komunikacijos įgūdžius.

Emocijų raiška ir empatijos ugdymas

Dramos būreliai - tai erdvė, kur vaikai mokosi laisvai reikšti įvairias emocijas. Vaidindami skirtingus personažus, jie patiria džiaugsmą, liūdesį, pyktį ar baimę saugioje aplinkoje ir supranta, kad visi jausmai yra svarbūs. Teatras yra galinga priemonė emocinei išraiškai lavinti - atlikdami įvairius dramatinius vaidmenis, vaikai gali tyrinėti platų jausmų spektrą ir geriau suprasti skirtingas perspektyvas.

Toks emocijų „išbandymas” ugdo jų empatiją ir gebėjimą įsijausti į kitų būsenas. Vaikas, suvaidinęs, pavyzdžiui, skriaudžiamą herojų ar vienišą personažą, realiame gyvenime jautriau reaguos į kito liūdesį ir gebės parodyti atjautą.

Be to, teatro būrelio užsiėmimai padeda vaikams geriau suprasti ir savo pačių emocijas. Kurdamas personažą vaikas turi savęs paklausti: “Ką mano herojus jaučia? Kodėl jis taip elgiasi?” Ieškodamas atsakymų, vaikas netiesiogiai mokosi analizuoti ir savo išgyvenimus. Teatro metu sukurta saugi atmosfera leidžia drąsiai išreikšti ir „išžaisti“ jausmus, kurių galbūt nedrįstama parodyti kitur. Kaip pastebi edukologai, vaidybos metu emocijų gylis tyrinėjamas struktūruotai ir saugiai, todėl vaikai gali mokytis valdytis bei suprasti sudėtingus jausmus nebijodami būti nesuprasti.

Komandinio darbo ir bendravimo įgūdžių lavinimas

Teatro scena - tai komandinis sportas. Kiekvienas spektaklis reikalauja visos trupės - aktorių, režisieriaus, užkulisių komandos - bendradarbiavimo. Lankydami dramos būrelį, vaikai išmoksta dirbti kartu su bendraamžiais siekdami bendro tikslo. Repeticijų metu jie lavina kantrybę laukdami savo eilės, mokosi klausytis kitų idėjų ir gerbti kolegų pasiūlymus. Toks glaudus bendradarbiavimas stiprina komandinę dvasią.

Ne veltui sakoma, kad teatre nėra „mažų vaidmenų“ - visi būrelio nariai, net ir tie, kurie vaidina antraplanius personažus ar atsakingi už dekoracijas, yra svarbūs bendram rezultatui. Tokie socialiniai įgūdžiai formuojami natūraliai per žaidimą ir kūrybą.

Dalyvaudami teatro projekte, mažieji aktoriai susidraugauja, išmoksta spręsti kilusius konfliktus kūrybiškai, derėtis dėl sprendimų. Teatro aplinka skatina atvirumą - vaikai drąsiau reiškia savo mintis, siūlo idėjas kuriant spektaklį. Šios patirtys ugdo pasitikėjimą savimi bendraujant ir padeda nugalėti drovumą socialinėse situacijose.

Teatro būreliai taip pat gerina ir komunikacijos įgūdžius: vaikai lavina aiškų tartį, sceninę kalbą, išmoksta išlaikyti auditorijos dėmesį. Vaidindami jie turi artikuliuoti žodžius, sekti dialogą, o tai vėliau praverčia klasėje pristatant projektus ar bendraujant su nepažįstamaisiais. Neatsitiktinai pastebima, kad teatro užsiėmimus lankantys vaikai tampa atviresni, lengviau mezga draugystes ir geba bendradarbiauti grupėje.

Vaizduotės ir kūrybiškumo skatinimas

Vienas smagiausių dalykų, kurį suteikia kūrybiniai būreliai, yra galimybė neribotai žaisti vaizduote. Teatro pasaulyje nėra „teisingų“ ar „neteisingų“ atsakymų - čia skatinama mąstyti kitaip, kurti naujas istorijas, sugalvoti originalius sprendimus. Kiekvienas vaizduotės blyksnis scenoje gali tapti mažu stebuklu.

Moksliniai tyrimai sieja dalyvavimą teatre su aukštesniais kūrybinio mąstymo gebėjimais. Pasirodo, vaikai, kurie įsitraukia į dramos procesą, geba generuoti daugiau originalių idėjų. Teatro pamokos skatina vadinamąjį divergentinį mąstymą - tai yra gebėjimą ieškoti įvairių problemos sprendimo kelių, o ne vieno teisingo atsakymo.

Pavyzdžiui, kurdami spektaklį vaikai gali patys sugalvoti, kaip scenoje pavaizduoti pūgą be tikro sniego - gal panaudojant baltus audeklus, o gal kuriant garsus balsais. Tokios užduotys išlaisvina jų kūrybiškumą.

Be to, teatras moko drąsiai rizikuoti - juk kūrybiškumas dažnai gimsta iš eksperimentų. Vaikai supranta, kad nėra blogų idėjų, yra tik skirtingi požiūriai, ir kad jų sumanymai verti dėmesio. Tai ypač jaučiama improvizacijoje, kur galioja taisyklė „Yes, and…“ (liet. „Taip, ir…“): kiekviena vaiko pasiūlyta idėja priimama ir pletojama toliau. Toks aplinkinių palaikymas padeda vaikams patikėti savo kūrybinėmis galiomis.

Improvizacijos svarba

Nors improvizacija yra teatro dalis, verta ją išskirti, nes improvizaciniai pratimai vaikams suteikia ypatingos naudos. Improvizuodamas vaikas išmoksta greitai reaguoti, nes nežino, kokią situaciją ar vaidmenį tuoj reikės suvaidinti. Vietoj iš anksto paruošto teksto - tik momentinė kūryba „čia ir dabar“. Tai iš pradžių gali gąsdinti, tačiau būtent per tokį nežinomybės priėmimą vaikai stipriai auga.

Improvizacija moko, kad netikėtumai nėra klaidos - tai galimybės sukurti ką nors naujo. Pavyzdžiui, jei scenoje kažkas pamiršo tekstą, improvizuojant galima sugalvoti naują eilutę ir gal net pasukti istoriją netikėta linkme.

Įrodyta, kad improvizacinis teatras labai padeda droviems ar uždariems vaikams. Mičigano universiteto atlikti tyrimai parodė, jog improvizacijos užsiėmimai sumažina vaikų socialinio nerimo simptomus ir padidina jų norą kalbėti, bendradarbiauti bei atsiskleisti prieš kitus. Kitaip tariant, vaikai po truputį praranda baimę būti dėmesio centre.

Kitas psichologų vartojamas terminas - psichologinis lankstumas. Stebima, kad vaikai, reguliariai dalyvaujantys improvizacijose, geba lengviau priimti netikėtumus ir patiria mažiau streso nepažįstamose situacijose. Jie tarsi išmoksta pasakyti gyvenimui „Taip, ir…“, užuot sustingę iš baimės. Šios pamokos neabejotinai praverčia kasdienybėje: vaikai lengviau prisitaiko prie naujų aplinkybių, nepasiduoda, jei kas nepasiseka iš pirmo karto, ir apskritai žvelgia į iššūkius kūrybiškiau.

Galų gale, teatro būrelis su improvizacijos elementais išmoko vaikus svarbios gyvenimo tiesos: ne viską galima suplanuoti, bet visada galima rasti išeitį. Tai suteikia vidinės laisvės jausmą - vaikai supranta, kad kad ir kas nutiktų, jie pasitikės savimi ir sugebės susidoroti.

Dramos užsiėmimų nauda pagal amžiaus grupes

Ikimokyklinio amžiaus vaikai (apie 3-6 m.)

Šio amžiaus mažyliai teatro užsiėmimuose mokosi per žaidimą. Jiems svarbiausia - žaismingos pamokos ir trumpi vaidinimai, padedantys lavinti kalbą, motoriką ir drąsą bendrauti. Teatro būrelis tokiems vaikams dažnai reiškia pasakų inscenizacijas, vaidmenų žaidimus („apsimeskime, kad…“), daug muzikos ir judesio.

Mažieji aktoriai čia mokosi valdyti pirmąjį jaudulį prieš publiką: pavyzdžiui, padainuoti dainelę prieš kitus vaikus ar suvaidinti gyvūnėlį. Tai ugdo pradinį pasitikėjimą savimi ir leidžia labai laisvai reikšti emocijas - juk scenoje galima ir garsiai juoktis, ir apsimesti piktu liūtu. Svarbiausia, kad veikla būtų linksma ir trumpa, nes tokio amžiaus vaikai greitai pavargsta.

Pradinukai (apie 7-12 m.)

Šio amžiaus mokiniai jau gali rimčiau įsitraukti į teatro meną. Jiems įdomu kurti ilgesnes istorijas, pasidalinti vaidmenimis, netgi patiems prisidėti rašant scenarijus ar gaminant kostiumus. Dramos būreliai pradinukams dažnai organizuoja mini spektaklius tėvams, dalyvauja mokyklos šventėse. Vaikai mokosi vaidybos pagrindų: sceninės kalbos, improvizacijos, mimikos, judesio.

Šiame amžiuje toliau stiprinamas pasitikėjimas savimi - vaikas jau gali suvaidinti pagrindinį vaidmenį prieš pilną salę žiūrovų. Taip pat ugdomas atsakingumas: vaikai supranta, kad reikia laiku ateiti į repeticijas, išmokti savo tekstą, neapvilti komandos. Kūrybiniai būreliai pradinukams padeda nukreipti jų neišsenkančią energiją pozityvia linkme - užuot vien leidę laiką prie ekranų, vaikai scenoje iškrauna emocijas, mokosi kurti. Jie tampa empatiškesni (juk tenka suvaidinti personažus su įvairiais charakteriais), išmoksta valdyti “drugelius pilve” prieš pasirodymą ir didžiuojasi savimi, sulaukę aplodismentų.

Paaugliai (apie 13-18 m.)

Vyresni mokiniai teatro studijoje atranda erdvę saviraiškai ir savęs paieškoms. Paauglystėje ypač svarbu jaustis priimtam, tad dramos būrelis gali tapti saugia vieta atsiskleisti, išreikšti sudėtingus jausmus, spręsti aktualias temas per meną. Paaugliai dažnai imasi brandesnių pjesių, nagrinėja socialines ar psichologines problemas scenoje - tai jiems padeda geriau suprasti save ir aplinkinius.

Jie mokosi sceninės meistrystės: charakterio vaidybos subtilybių, teksto interpretacijos, režisūros pradmenų. Šiame amžiuje teatro užsiėmimai ypač stiprina pasitikėjimą savimi - jaunuoliai, įveikę scenos iššūkius, lengviau atsiskleidžia mokykloje, būna tvirtesni reikšdami nuomonę. Taip pat tobulėja viešojo kalbėjimo įgūdžiai, atsiranda oratorinio meno supratimas.

Paaugliai tampa rimtesni komandos nariai - neretai patys imasi vadovauti kokiam nors būrelio projektui, pavyzdžiui, režisuoja mažesnius vaikus ar organizuoja renginį. Kūrybiniai būreliai šiame etape gali netgi padėti atrasti gyvenimo kelią - ne vienas paauglys supranta norintis sieti savo ateitį su teatru, kinu ar kitomis kūrybos sritimis.

Istorinė perspektyva

Nuo pat mokyklos gyvavimo pradžios mokiniai vaidino. Naujai įsikūrusioje mokykloje dramos būrelį subūrė jau įgudusi visuomeninkė Petronelė Jakimavičienė, kuriai talkino Vlada Pajaujienė. Jų vadovaujami moksleiviai ne tik vaidino, bet ir šoko, dainavo… Ilgainiui į mokyklą sugrįžo dirbti jų auklėtiniai ir tęsė savo mokytojų pradėtą darbą. Dramos būreliui vadovavo Kristina Dapkevičiūtė-Kraužlienė, Aldona Aleksaitė-Vaicekauskienė, Marytė Aleknavičiūtė-Černelienė, Janina Aleksaitė-Macukonienė.

1996 m. 1997 m. 1998 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. - J. Dviems spektakliams mokykla skolino rūbus iš profesionalių teatrų - „Unijai” iš Klaipėdos teatro, o „Barborai Radvilaitei” iš Kauno dramos teatro.

Kviečiame prisijungti

Kviečiame: vaidinti, reikštis, degti noru būti scenoje, dėmesio centre ir atvirai „kalbėti“ su žiūrovu temomis be ribų! Čia renkasi visi, kurie ieško „kur save padėti“! Vaidinti, mylėti teatrą, kurti - įgyvendinti visas aplankančias idėjas - tu turi čia būti!

Studijos tikslas - atskleisti ir ugdyti mokinių saviraišką, pasitikėjimą savimi, drąsą ir sceninius gabumus. Per kokybišką patirtį skatinti mokinių dvasinį brendimą, ugdyti pažinimo galias, padėti įgyti teatro kompetencijos pradmenis ir jais pasinaudoti kultūriniame ir mokyklos gyvenime.

Mano ugdytiniai tikrai išmoks: pažinti teatrą, jo subtilybes ir užkulisius, supras jo svarbą mūsų visuomeniniame gyvenime. Programos trukmė 1 metai, su galimybe tęsti; užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę.

Ekskursijos metu supažindinama su Lietuvos teatro istorija, Valstybinio Šiaulių dramos teatro įsteigimo aplinkybėmis ir veikla, pastato istorija. Edukacinė ekskursija yra improvizacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į aplinkybes ir pageidavimus, amžiaus grupę, dalyviai išsamiau susipažįsta su vienos pasirinktos kūrybinės dirbtuvės veikla (spektaklių muzikinis apipavidalinimas, meninis apšvietimas, grimo sukūrimas, dekoracijų ir butaforijos gamyba ir kt.). Antroji ekskursijos dalis yra kūrybinio pobūdžio. Kaina - 8 Eur/asm. Kreiptis el. p.

tags: #dramos #burelis #ikimokyklinis

• „Džimbos“ muzikos ir knygų pasaulis
• Sužinokite apie ikimokyklinį ugdymą Lazdijų r. gimnazijoje
• Metalinės Žiurkės metai 2020
• Atraskite Klaipėdos kultūrinį palikimą
• Ką valgyti 8 mėnesių kūdikiui: išsamus vadovas