Rizikingas nėštumas: priežastys, diagnostika ir priežiūra

Nėštumas yra fiziologinis laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos kūne vystosi nauja gyvybė. Tai unikalus ir sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo apvaisinimo ir baigiasi gimdymu. Nėštumas yra laimingiausias moters įvykis. Nėštumus skirstome į didelės rizikos ir mažos rizikos nėštumus. Didelės rizikos (arba didelės rizikos) nėštumai yra tokie, kurie kelia pavojų motinai, vaisiui ar naujagimiui. Tai gali būti gyvybei pavojingi veiksniai arba veiksniai, sukeliantys komplikacijas dėl jau esamų ligų arba atsirandantys nėštumo metu. Didelės rizikos nėštumo priežastys gali būti kelios.

Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojas akušeris-ginekologas prof. dr. Linas Rovas įstaigos pranešime žiniasklaidai pažymi, kad rizikingas nėštumas dažnu atveju atsiranda būsimoms mamoms, kurios iki jo jaučiasi puikiai, todėl itin svarbu atlikti būtiniausius tyrimus dar iki pastojimo arba bent jau nėštumo pradžioje. Rizikingo nėštumo metu motinos ir/ar vaisiaus sveikatai kyla didesnė nei įprastai komplikacijų rizika, o tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai: motinos sveikatos būklė, amžius, gyvenimo būdas ar kylančios problemos laukiantis.

Nėštumo etapai ir bendra priežiūra

Nėštumo trukmė nuo paskutinės menstruacijų pradžios iki gimdymo paprastai yra apie 40 savaičių. Šis laikotarpis yra suskirstytas į tris trimestrus, kiekvienas apie 13-14 savaičių trukmės, kurie atspindi skirtingus vystymosi etapus.

1. Pirmasis trimestras (1-12 savaitės): Tai prasideda nuo pirmosios nėštumo dienos ir tęsiasi iki 12 savaičių. Šiame etape vyksta dauguma pagrindinių organų ir sistemų formavimasis. Pirmosios dvi savaitės nuo apvaisinimo yra vadinamos embriono stadija, per kurias formuojasi pagrindinės organų sistemos. Po 8 savaičių embrionas tampa vaisiumi. Moterims dažnai pasireiškia ankstyvi nėštumo simptomai, tokie kaip nuovargis, pykinimas, padidėjęs šlapinimasis ir krūtų jautrumas.
2. Antrasis trimestras (13-27 savaitės): Antrasis trimestras paprastai yra laikomas „ramiausiu“ nėštumo laikotarpiu. Daugelis ankstyvų nėštumo simptomų praeina, o moters pilvas pradeda augti ir matosi, kad ji nėščia. Per šį laikotarpį vaisius sparčiai auga ir vystosi, o motina gali pajusti pirmuosius jo judesius. Yra atliekami svarbūs ultragarsiniai tyrimai ir genetiniai testai, kad būtų įvertinta kūdikio sveikata ir vystymasis.
3. Trečiasis trimestras (28-40 savaičių): Trečiasis trimestras prasideda nuo 28 savaičių ir tęsiasi iki gimdymo. Per šį laikotarpį vaisius tęsia augimą ir brendimą, o motina gali patirti tam tikrą fizinį diskomfortą, tokie kaip nugaros skausmas, miego problemos ir dažnas šlapinimasis. Gimdymo artėjimas gali sukelti emocinį nerimą ir jaudulį. Gimdymas gali prasidėti bet kuriuo metu nuo 37 savaičių.

Nėštumas ir jo etapai yra svarbus laikotarpis tiek moters, tiek jos kūdikio gyvenime. Nėštumo metu moters kūnas adaptuojasi naujai būklei ir pasirengia gimdymui, o kūdikis tobulina savo augimą ir vystymąsi motinos gimdoje. Nėštumo priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika.

Rizikos veiksniai didelės rizikos nėštumui

Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas po truputį pradeda mažėti. Nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.

Įvairių šaltinių duomenimis, bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai.

Moters gyvenimo būdas, taip pat įvairios sveikatos problemos ir pokyčiai gali prisidėti prie to, kad nėštumas būtų laikomas pavojingu. Štai keletas bendrų rizikos veiksnių, galinčių padidinti didelės rizikos nėštumo tikimybę:

Didelės rizikos nėštumo požymiai ir diagnostika

Didelės rizikos nėštumo simptomus dažnai sunku atskirti nuo tipiškų nėštumo simptomų. Gali būti daug priežasčių ir susijusių simptomų. Didelės rizikos nėštumo metu moteriai gali pasireikšti simptomai, priklausomai nuo būklės / ligos, turinčios įtakos nėštumui. Štai keletas galimų požymių:

• Mažas trombocitų skaičius
• Stiprus skausmas ar mėšlungis apatinėje pilvo dalyje
• Anemija
• Vitamino D ir B12 trūkumas
• Nekontroliuojamas kraujavimas arba nenormalus kraujavimas
• Pastebimi regėjimo pokyčiai, įskaitant neryškų matymą
• Sumažėjęs vaisiaus judėjimas
• Nuolatiniai galvos skausmai
• Nuotaikos sutrikimai
• Skausmingas deginimo pojūtis šlapinantis
• Skaidrus, vandeningas skystis, panašus į mielių infekciją
• Dažni susitraukimai
• Hipertenzija

Visi didelės rizikos kategorijos atvejai nustatomi pirmojo prenatalinio tyrimo metu, pageidautina pirmąjį nėštumo trimestrą. Kai kurie rizikos veiksniai gali pasirodyti vėliau ir bus atpažinti vėlesnių vizitų metu.

Diagnostiniai tyrimai

Atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai siekiant įvertinti motinos ir vaisiaus būklę:

Neinvaziniai tyrimai:

• Vaisiaus ultragarsas
• Kardiotokografija (CTG)
• Testas be streso (NST)
• Susitraukimo streso testas (CST)

Invaziniai tyrimai:

• Embrioskopija
• Fetoskopija
• Chorioninio gaurelio mėginių ėmimas
• Amniocentezė
• Perkutaninis virkštelės kraujo mėginių ėmimas

Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai. Kai rizika didelė, nėščioji gydoma ir turi gimdyti aukščiausio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Didelės rizikos nėštumo valdymas

Jūsų konkretūs rizikos veiksniai lems, kaip bus valdomas didelės rizikos nėštumas. Nėštumo metu moters organizmui tenka dideli iššūkiai, todėl natūralu, kad nėštumas iš būsimos mamos pareikalauja labai daug fizinių ir emocinių jėgų. Deja, kartais šis krūvis mamos organizmui yra sunkiai „pakeliamas“ ir neretai gali neigiamai paveikti tiek moters sveikatą, tiek vaisiaus vystymąsi, dėl to padidėja nenumatytų komplikacijų rizika.

Prieš nėštumą ir ankstyvuoju laikotarpiu

Žinoma, geriausia būtų visa tai padaryti iki pastojant - visiškai susipažinti su savo organizmu ir sužinoti jo galimybių ribas. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Be to, pasiruošti nėštumui verta ir kitais būdais, pavyzdžiui, visiems žinomą folinę rūgštį reikėtų pradėti gerti likus 4-6 savaitėms iki pastojant. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt. Jei moteris pradeda lauktis netikėtai, apie tai dažniausiai sužino iš jau 1-2 savaites vėluojančių mėnesinių, tai reiškia, kad vaisius jau yra 4-5 savaičių. Folio rūgštis, be kitų savo naudingų savybių, yra reikalinga širdies struktūros formavimuisi, o atpažinus nėštumą, vaisiaus širdis jau būna susiformavusi, todėl šiuo metu pradėta vartoti folio rūgštis nebeatliks savo gero darbo iki galo.

Būtų nuostabu, kad pirmus tris mėnesius būsimos mamos galėtų išvis neiti į darbą, kad išvengtų neigiamų išorinių faktorių poveikio tuo svarbiu vaisiaus vystymosi periodu.

Priešlaikinio gimdymo rizika ir prevencija

Rizikingas nėštumas gali lemti priešlaikinį gimdymą. Nors dauguma vaisiaus organų visiškai susiformuoja iki 10 nėštumo savaitės, jų funkcijos vystosi visą šį laikotarpį ir iš dalies visą pajėgumą pasiekia tik apie 39-ąją nėštumo savaitę. Nėštumas turi tęstis kiek galima ilgiau, jeigu tam yra palankios sąlygos. Be reikalo patiriant emocinį stresą, išsiskiria kortikosteroidai, neigiamai veikiantys vaisių ir galintys sukelti priešlaikinį gimdymą.

Kaip jau minėjau, daug ką galima padaryti tikslingai ruošiantis nėštumui arba bent jau pirmomis jo savaitėmis. Pavyzdžiui, makšties išskyrų ištyrimas, nors ir nėra būtina procedūra, bet labai naudinga. Pastebima, kad įvykus priešlaikiniam gimdymui ar persileidimui labai dažna to priežastis - mikroorganizmai, kuriuos aptikus iki 18-os nėštumo savaitės būtų galima pašalinti, skiriant nepavojingą mamai ir vaisiui gydymą. Kitas pavyzdys - probiotikų vartojimas iki nėštumo ir jo metu, užtikrinantis normalią makšties terpę, kuri yra vienas iš pagrindinių faktorių, padedančių ne tik išnešioti vaisių, bet ir normaliai jam vystytis.

Nėščiosios priežiūra ir tyrimai

Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas. Svarbu tiksliai įvertinti riziką, mažinti nepalankių veiksnių poveikį vaisiui ir motinai, užtikrinti racionalią nėštumo ir gimdymo priežiūrą.

Prenatalinių vizitų metu:

• Matuojamas AKS.
• Paimami šlapimo tyrimai.
• Nustatomas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės) ir įvertinamas vaisiaus širdies ritmas (nuo 24 savaitės).
• Atliekamas ultragarsinis tyrimas 18+0-20+0 savaitę vaisiaus vystymuisi įvertinti. Papildomi tyrimai ultragarsu atliekami tik esant indikacijų.
• 24-28 savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys.
• Jeigu Jūsų RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę Jums bus paimta kraujo RhD antikūnams nustatyti.
• Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja). Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas. Jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų.

Galimos nėštumo komplikacijos po gimdymo

Pastaruoju metu vis garsiau pradėta kalbėti apie „ketvirtąjį nėštumo periodą“. Noriu pabrėžti, jog sveikatos problemos, kurios atsirado laukiantis, kartu su gimdymu nesibaigia. Organizmo pakitimai tęsis ir toliau, o jei nėra prižiūrimi ir gydomi, progresuos ir turės įtakos ne tik mamos gyvenimo kokybei, bet ir jo trukmei.

Vienos iš pavojingiausių komplikacijų po gimdymo yra kraujo krešėjimo sutrikimas, infekcijos ar staigus kai kurių organų nepakankamumas. Nedaugelis žino, jog moterys, kurios nėštumo metu turėjo problemų dėl aukšto kraujo spaudimo, preeklampsijos, patyrė priešlaikinį gimdymą, ankstyvą persileidimą, vaisiaus augimo sutrikimą ar gestacinį diabetą, turi potencialią riziką, jog per tam tikrą laiko tarpą joms išsivystys vienokio ar kitokio sunkumo kardiovaskulinės sistemos patologija, pavyzdžiui, aterosklerozė, infarktas, širdies nepakankamumas ir panašiai. Mamai, kuri laukdamasi turėjo problemų dėl padidėjusio kraujo spaudimo, rizika, kad iki 50 metų išsivystys ateroskleroziniai pakitimai ir kardiovaskulinės sistemos problemos, galinčios būti net mirties priežastimi, didėja iki 70 proc.

Kitas pavyzdys - jeigu moteris nėštumo metu turėjo gestacinį diabetą, nesiimant jokių priemonių rizika, kad išsivystys cukrinis diabetas, padidėja iki 10 kartų. Be to, daugelis žino, kad kas 5-a moteris susiduria su nėštumo ar pogimdyvine depresija. Dažnai tai yra nurašoma nuovargiui po gimdymo, liūdesiui, baimei dėl ateities ar užgriuvusių rūpesčių. Visgi, tai rimtos psichologinės problemos pradžia, kuri kartais gali privesti net iki savižudybės. Be to, tokia motinos būsena gali neigiamai atsiliepti vaiko formavimosi procesams, kurie ypač aktyviai vyksta pirmaisiais gyvenimo metais, pavyzdžiui, naujagimio psichomotoriniam vystymuisi.

Noriu pasakyti, jog visos mamos, kurios turėjo minėtus sutrikimus nėštumo metu ir nori pasirūpinti savo gyvenimo kokybe, turi imtis priemonių iš karto po gimdymo, nelaukdamos klinikinių ligos požymių pasireiškimo. Paprastai „galimybių langas“, kai dar galima sustabdyti prasidėjusius blogus procesus, užtrunka apie 2 metus. Tad ilgai nelaukus po gimdymo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parinktų profilaktines programas, sveikos gyvensenos metodus ir, jei reikia, laiku nukreiptų pas kitą specialistą.

Rekomendacijos sveikam nėštumui

Nėštumo metu moters organizmas susiduria su dideliais iššūkiais, todėl svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą ir vengti kenksmingų veiksnių.

Mityba

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui. Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida. Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui. Kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.

Fizinis aktyvumas

Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą. Sutraukti raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę. Sutrauktus raumenis įtraukti aukštyn į vidų. Nestumti žemyn kaip šlapinantis. Sutraukti tik dubens dugno raumenis. Nesutraukti sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų. Nesitreniruoti pilna šlapimo pūsle. Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.

Vengtinos medžiagos ir įpročiai

• Alkoholis: Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui.
• Rūkymas: Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu.
• Vaistai: Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų.
• Bisfenolis: Reikėtų vengti maisto produktų ir gėrimų, kuriuose yra bisfenolio - vieno iš suirusio plastiko elementų, jau randamo ir mamos piene.
• Gyvūnų kontaktas: Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.

tags: #kaip #apmokamas #rizikingas #nestumas #per #visa

• Teisiniai globos ir rūpybos aspektai
• Kaip kurti sėkmingą auklėtojos ir vaiko bendravimą?
• Intymus gyvenimas laukiantis kūdikio
• Supraskite autizmo spektro sutrikimą
• Kaip vertinamos vaiko išmokos gaunant būsto paskolą?