Pradėjęs jaustis vaisiaus judesiai - vienas įdomiausių nėštumo etapų, būsimosios mamos jo ypač laukia. Kūdikio judesiai gali daug atskleisti apie jo vystymąsi ir savijautą. Nėra visuotinai priimtos normos, kada moteris nėštumo metu pradeda jausti pirmuosius vaisiaus judesius. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: poodinio riebalinio sluoksnio storio, vaisiaus vandenų kiekio ir individualaus motinos jautrumo.
Kaip rodo ultragarso duomenys, kūdikis pradeda judėti labai anksti, 7-8 nėštumo savaitę, bet būsimoji mama šių judesių dar nejaučia. Tiesiog šių judesių mama pati niekaip dar negali jausti, ir jie gali būti matomi tik atliekant ultragarso tyrimą. Pirmieji vaisiaus judesiai nėštumo metu yra lengvi ir vos pastebimi.
Pojūčius moterys apibūdina įvairiai - vienoms atrodo, kad pilve suspurdėjo žuvytė, kitoms - plasnoja drugeliai, trūkčioja nervas ar tarsi kažkas nutirpsta. Tai labai individualu ir pirmaisiais kartais tikrai gali būti sunku atskirti, kada juda vaisius, o kada tiesiog dirba žarnynas.
Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę. Bet kokiu atveju, iki 25-tosios savaitės „laukti“ judesių yra normalu.
Apytiksliai 12 nėštumo savaitę vaisius ima aiškiai judinti rankas ir kojas, tačiau judesiai dažniausiai yra per silpni, kad būtų juntami. Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus kaip drugelio sparnų plasnojimas judesius. Dauguma juos painioja su dujų judėjimu žarnyne. Nuo 20 savaitės dauguma moterų aiškiai skiria sustiprėjusius vaisiaus judesius nuo virškinimo procesų. 24 savaitę galima suprasti, kada vaisius žagsi (žagsėjimas skaičiuojant judesius neturėtų būti vertinamas). Nuo 28 savaitės vaisius juda daug. Kai kurie judesiai gali būti tikrai stiprūs. 36 savaitę gimdoje vietos vis mažiau, todėl judesiai šiek tiek sulėtėja, tampa panašesni į rąžymąsi, nei į aerobiką. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą - būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką.

Pagrindinė priežastis - pakartotinai besilaukianti moteris jau yra patyrusi, kaip jaučiami vaisiaus judesiai, todėl tiesiog anksčiau sugeba juos atskirti nuo žarnyno veiklos. Tikėtina, kad ir po ilgos pertraukos pakartotinai besilaukianti moteris vaisiaus judesius pajaus anksčiau, nei besilaukdama pirmąjį kartą.
Jei placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje arba moteris turi antsvorio, vaisiaus judesiai gali būti jaučiami silpniau ir identifikuojami vėliau. Taip pat įtakos turi ir moters gyvenimo tempas - norint pajusti pirmuosius judesius kartais tenka skirti laiko ir susikoncentruoti tik į tai.
Pirmiausiai atkreipkime dėmesį, kad žagsėjimai, skaičiuojant vaisiaus judesius yra neįskaičiuojami. Žagsėjimas pasireiškia silpnais, ritmingais judesiais. Vis dar sklando mitas, kad žagsėjimus išprovokuoja mama, pvz. suvalgiusi kažko netinkamo. Iš tiesų žagsėjimas - tai ženklas, kad vystosi vaisiaus nervų sistema, kuri siunčia signalus į raumenis ir diafragmą. Kai diafragma gauna signalą, vaisius staiga įtraukia / įsiurbia vaisiaus vandenų ir tai sukelia žagsulį.

Šių laikų rekomendacijos nurodo, kad jei nėštumas vystosi sklandžiai, moteris gerai jaučia vaisiaus judesius, profilaktiškai specialiai tam skirti laiko ir skaičiuoti nereikia. Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Tačiau dažniausiai taip nutinka, jei vaikelis miega arba moteris buvo užsiėmusi kitais reikalais.
Vis dėlto, trumpam nurimti ir paskaičiuoti judesius reikėtų, jei:
Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti, kiek ilgai vaisiui užtrunka atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas nesuskaičiuojate 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių.

Jei ir tada judesių suskaičiuosite mažiau arba pastebėsite, kad vaisius neįprastai ramus, skubiai kreipkitės į prižiūrintį mediką, gali tekti paklausyti vaiko širdutės.
Pavojingiausia judesių sumažėjimo priežastis - deguonies trūkumas vaisiui. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių ir gali tekti gimdyti anksčiau, kad būtų išvengta tolimesnių komplikacijų. Po 36 savaitės stipriai sumažėja vietos gimdoje staigiems spyriams ar vartymuisi. Tai nereiškia, kad judesių sumažėja, jie tiesiog tampa ne tokie staigūs, primena rąžymąsi.
Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas. Kai kurie vaikučiai miega beveik visa dieną ir atsibunda tik tada, kai mama nurimsta ir atsigula miegoti, kiti, atrodo, juda nuolat. Vaisius gimdoje miega vidutiniškai 17 val. per parą, dažniausiai po 40-50 min. vieną kartą. Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20-75 min. vieną metą, todėl aišku, kad nejausti nuolatinių judesių yra normalu.

Jeigu echoskopijos metu matosi, kad vaisius labai spurda ir juda, ar tai gerai? Nėra mokslinių tyrimų, kurie akivaizdžiai teigtų apie ultragarso bangų žalingą poveikį vaisiui. Tačiau žinoma, kad jos sukuria šilumą, todėl laikant daviklį vienoje vietoje ilgiau - gali pradėti šilti ir vaisiaus vandenys. Vis dėlto rekomenduojama nepiktnaudžiauti ir atlikti tik būtinąsias ultragarsines patikras. Ypač nerekomenduojama pramoginiais tikslais atliekama 3D/4D ultragarsinė apžiūra. Nėra kuo džiaugtis, jei ultragarso patikros metu pastebite, kad vaisius čiulpia nykštį - tai rodo padidėjusį raumenų tonusą, t. y. vaikelis yra įsitempęs. Gerai besijaučiantis vaisius „plaukioja“ sulenktomis, tačiau atpalaiduotomis galūnėmis.
Panašu, kad mokslininkai rado atsakymą į klausimą, kodėl vaisius mamos pilve taip energingai spardosi ir kumščiuojasi. Neseniai britų mokslininkai ištyrė 19 naujagimių smegenų veiklą ir pastebėjo, kad už galūnių judesius atsakingos smegenų bangos miego metu gali padėti kūdikiams geriau pažinti savo pačių kūno ribas ir artimiausią juos supančią aplinką. „Spontaniški judesiai ir nuolatinis grįžtamasis aplinkos ryšys ankstyvuoju vystymosi periodu tokiems gyvūnams, kaip žiurkės, yra būtini, kad smegenys tinkamai apsibrėžtų teritoriją, - paaiškino neuromokslininkas Lorenzo Fabrizi. - Mes įrodėme, kad taip pat gali būti ir su žmonėmis“.
Šie tyrimai parodė, kaip svarbu, kad kūdikiai gerai išsimiegotų, ypač gimę per anksti. Aktyviais kojų ir rankų judesiais kūdikis bando suprasti savo kūno ir jį supančios artimiausios aplinkos ribas.
Kita vertus, svarbu suprasti, kad vaisiaus judesiai nėra skausmingi mamai. Nors judesiai gali būti stiprūs, ypač trečiąjį trimestrą, jie nekelti skausmo. Jei pajuntate stiprų skausmą, tai gali reikšti kitas problemas, kurias turėtų įvertinti gydytojas.

Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas. Kai kurie vaikučiai miega beveik visa dieną ir atsibunda tik tada, kai mama nurimsta ir atsigula miegoti, kiti, atrodo, juda nuolat. Sveikas vaisius taip ir turi judėti - labai aktyviai ir daug. Per stiprių vaisiaus judesių nebūna, tegul tik jis ten duodasi.