Arbatos nėštumo metu: ką rinktis, ko vengti ir kaip palengvinti negalavimus
Arbatos nėštumo metu gėrimas daugeliui moterų yra būdas pailsėti, atsigauti po sunkios dienos, papildyti organizmą skysčiais.
Tačiau besilaukiančios moterys turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokias arbatas vartoja, nes kai kurios gali turėti neigiamą poveikį tiek motinai, tiek vaisiui.
Kofeinas nėštumo metu: ribojimai ir alternatyvos
Gydytojai rekomenduoja nėštumo metu riboti suvartojamo kofeino kiekį. Saugus nėščiajai suvartoti per parą kofeino kiekis yra dviejuose puodeliuose nestiprios kavos. Šiek tiek mažiau nei kavoje, kofeino yra juodojoje bei žaliosiose arbatose. Kofeinas praeina pro placentos barjerą ir patenka į kūdikio kraujotaką, o kūdikio organizmas nesugeba jo metabolizuoti taip kaip suaugusiojo, todėl didelis suvartojamo kofeino kiekis gali pakenkti kūdikiui.
Vaistažolių arbatose kofeino nėra, tačiau tai nereiškia, kad jas saugu vartoti. Nėščioms moterims svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį.
Naudingos arbatos nėštumo metu
Kai kurios vaistažolių arbatos gali būti naudingos nėštumo metu, tačiau jas reikėtų vartoti saikingai ir pasitarus su gydytoju.
- Aviečių lapų arbata: Šios arbatos vieną puodelį per dieną saugu vartoti nuo 24 savaitės. Joje daug kalcio ir magnio, kurie naudingi gimdos tonusui palaikyti ir norint išvengti stipraus kraujavimo po gimdymo.
- Imbiero arbata: Dažnai naudojama nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus.
- Pipirmėčių arbata: Gali padėti palengvinti virškinimo sutrikimus.
- Raudonoji arbata (medaus krūmo, Rooibos): Joje gausu antioksidantų, kalcio, magnio.
- Dilgėlių arbata: Gali padėti palaikyti geležies kiekį organizme.
- Kiaulpienių arbata: Gali turėti diuretinį poveikį ir padėti mažinti skysčių susilaikymą.
- Ramunėlių arbata: Gali padėti nuraminti ir pagerinti miegą.
- Erškėtuogių arbata: Gausu vitamino C, stiprina imunitetą.
- Juodųjų serbentų arbata: Taip pat gausu vitamino C.
- Šaltalankių uogų arbata: Turtinga vitaminais ir antioksidantais.
Vaistininkės teigimu, saugesnės yra ramunėlių, erškėčių, juodųjų serbentų, šaltalankių uogų ar imbiero arbatos, tačiau ir jas reikėtų vartoti saikingai, ne per stiprios koncentracijos.
Vaistažolės, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Daugelis vaistaolių, nors ir laikomos natūraliomis, nėštumo metu gali kelti pavojų. Kai kurios gali turėti teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus), kitos gali skatinti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.
Tarp nerekomenduojamų žolelių yra:
- Čiobrelis
- Šalavijas
- Raudonėlis
- Pelynas
- Šaltekšnis
- Sena
- Rabarbaras
- Šalpusnis
- Kraujažolė
- Sukatžolė
- Aviečių lapai (nors ir minėti kaip naudingi, bet svarbu saikingumas ir laikas)
- Pipirmėtė (nors ir minėta kaip naudinga, bet per didelis kiekis gali turėti neigiamos įtakos)
- Arnikos žiedai
- Vaistinis šalavijas
- Paprastoji jonažolė
- Kadagys
- Rūta
- Paprastoji bitkrėslė
- Rauktalapė rūgštynė
- Taškuotoji mėta
- Fitolaka
- Rudeninis vėlyvis
- Svaigusis pipiras
- Paprastasis saldymedis
- Vaistinis skaistenis
- Kininis ženšenis
- Kanadinė auksašaknė
- Purpurinis triliumas
- Kekinė juodžolė
- Melsvasis sidabražiedis
- Cascara
- Tikrasis skaistminas
- Kininis skudutis
- Chininmedis
- Medvilnės lukštai
- Baltoji arbata (lot. Paeonia lactiflora)
Taip pat reikėtų vengti stiprių eterinių aliejų, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.
Neurozė ir nerimas nėštumo metu: kaip valdyti?
Šiais laikais besilaukiančios moterys bijo daugelio dalykų, susijusių su jų dar negimusiu kūdikiu bei šeimos ateities perspektyvomis ir pan. Kartais nėščios moters baimė gali pavirsti kai kuo daugiau, pavyzdžiui, neuroze. Neurozė yra specifinė būklė. Tai tikrai nesvetima būklė besilaukiančioms moterims. Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus.
Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities.
Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai. Stresas taip pat gali sukelti nerimą. Neturėtume numoti ranka į nėštumo metu patiriamą neurozę. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Kokias dar problemas gali sukelti neurozė? Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, kurios, kaip jos mano, palengvins nerimą keliančias sąlygas. Kartais, norėdamos numalšinti nerimą ar stresą, moterys valgo daugiau nei yra pratusios arba išgeria per daug kavos, vadinasi, suvartoja kur kas daugiau kofeino nei jų organizmas yra pratęs. Kartais griebiasi netgi alkoholio, kad sumažintų stresą. Tai labai pavojingas sprendimas, galintis sukelti vaisiui alkoholinį sindromą. Nėščių moterų patiriami emociniai sutrikimai turėtų gauti atitinkamą medicinos specialistų dėmesį ir būti gydomi. Negalima nuvertinti nerimą keliančių sąlygų.
Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti. Taip pat palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms. Kaip jau minėjome anksčiau, viena iš dažniausių nerimo ir baimės priežasčių yra mintis, kad kūdikis gali gimti su sunkiais sveikatos sutrikimais. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės. NIPT tyrimai gali padėti sumažinti nėštumo metu patiriamą nerimą dėl vaisiaus sveikatos.
Kaip palengvinti dažnus nėštumo negalavimus?
Pasak vaistininkės, mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo yra įprasti ir dažnai pasitaikantys nėštumo palydovai, su kuriais susiduria daugelis būsimų mamų.
Mėšlungis
Mėšlungį dažniausiai lemia kraujotakos pokyčiai, didėjantis kūno svoris, mikroelementų trūkumas, nuovargis ar ilgas stovėjimas. Prasidėjus mėšlungiui, reikia ištiesinti kojas, pėdas ir pirštus traukti savęs link bei kartoti pratimą, kol raumuo atsipalaiduoja. Mėšlungio prevencijai svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus. Jei mėšlungiai tampa labai stiprūs ir dažni, būtina kreiptis į gydytoją.
Kojų tinimas
Kojų tinimas nėščiosioms dažniausiai pasireiškia vakare arba po ilgo stovėjimo. Tačiau staigus tinimas kartu su galvos skausmu, pykinimu, regos sutrikimais ar padidėjusiu kraujospūdžiu gali rodyti preeklampsiją ir reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.
Rėmuo
Rėmuo dažniau vargina antroje nėštumo pusėje, kai augantis vaisius spaudžia skrandį. Simptomus mažinti padeda valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengimas lankstytis po valgio ir saikingas riebių bei aštrių patiekalų vartojimas. Simptomams malšinti saugūs antacidai - magnio ir kalcio druskų deriniai.
Vaistai ir maisto papildai nėštumo metu
Peršalimas, karščiavimas ar kiti panašūs simptomai šiuo metu reikalauja daugiau atsargumo - vaistai ar „natūralūs“ preparatai, anksčiau laikyti saugiais, dabar gali turėti nepageidaujamą poveikį. Netinkamai parinkti preparatai gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas sunkias komplikacijas. Ypatingai svarbus yra pirmasis trimestras, todėl net prieš nereceptinių vaistų vartojimą, būtina konsultuotis su specialistais.
Karščiuojant ar jaučiant skausmą nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau dėl ilgesnio jo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Be specialisto rekomendacijos nereikėtų vartoti ibuprofeno, aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Slogai palengvinti tinka nosies plovimas druskos tirpalu ir inhaliacijos, o gerklės skausmui - skalavimas druskos vandeniu.
Jei nėštumo metu nusprendžiama vartoti polivitaminus, svarbu pasirinkti būtent nėščiosioms skirtus preparatus ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju. Nuo pat nėštumo pradžios vaistininkė rekomenduoja mitybą papildyti omega-3 riebalų rūgštimis ir vitaminu D, o pirmaisiais dviem trimestrais - ir folio rūgštimi.
Maisto papildų ir jų šaltinių lentelė nėštumo metu:
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokuose maisto produktuose yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vit. D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus.
10 dalykų, kuriuos valgau kiekvieną dieną būdama nėščia kaip dietologė
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
