Karščiavimas - vienas pagrindinių požymių, signalizuojančių, jog organizmas kovoja su infekcija. Padidėjusi kūno temperatūra nėra liga - tai fiziologinė organizmo reakcija, paprastai kylanti dėl į organizmą patekusios infekcijos. Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, tuo metu stiprėja imuninės sistemos atsakas.
Svarbu nepamiršti, kad temperatūra gali pakilti valgant, po fizinės veiklos, todėl ji turėtų būti matuojama ramybės būsenoje. Įprastai kūdikiams ir vaikams iki 3 m. amžiaus karščiavimu laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 37,9 laipsnių C, o vyresniems vaikams - virš 37,7 laipsnių C.

Jeigu temperatūra vaikui pakyla iki 37-38,5°C, neskubėkite jos mažinti, nes ji padeda vaikui sveikti natūraliai. Gretutinėmis ligomis nesergantiems ir vyresniems nei 3 mėn. kūdikiams bei vaikams, kurių rektalinė temperatūra mažesnė nei 38,9 laipsniai C, rutiniškai mušti temperatūros vaistais nėra būtina. Tačiau, jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą, galima laukti net iki 40°C.
Visgi, temperatūrą mažinti reikėtų tuomet, kai:
Gydytojai rekomenduoja du pagrindinius vaistus: paracetamolį ir ibuprofeną. Svarbu įsidėmėti, kad iki 18 m. amžiaus vaikams negalima duoti aspirino dėl Rėjaus sindromo rizikos.
| Vaistas | Vartojimo ypatumai |
|---|---|
| Paracetamolis | Galima duoti nuo gimimo, vartoti kas 4-6 valandas. |
| Ibuprofenas | Rekomenduojamas vaikams nuo 3-6 mėn., veikia ir uždegimą. |
Be medikamentų, labai svarbu užtikrinti tinkamą slaugą:

Nors karščiavimas dažnai praeina savaime, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus, jei:
Visada atminkite: karščiavimas yra kūno reakcija į uždegimą, todėl pagrindinis tikslas nėra „pasiekti 36,6°C“, o pagerinti vaiko savijautą ir užtikrinti organizmo hidrataciją.