Nėštumo simptomai: kada praeina silpnumas, pykinimas ir kiti negalavimai?

Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti naujų simptomų ar paaštrinti jau esamus. Šie simptomai yra dažni ir dažniausiai normalūs, tačiau kai kurie gali rodyti komplikacijas ir reikalauti gydytojo dėmesio. Pokyčiai nėštumo metu dažnai susiję su hormonų svyravimais, augančiu vaisiumi ir padidėjusia kūno apkrova.

Kiekviena moteris šiuos ankstyvuosius nėštumo požymius patiria skirtingai. Kai kurios jaučia beveik visus simptomus jau pirmomis savaitėmis, kitos nepatiria nieko neįprasto. Jei tai pirmas nėštumas, kūno siunčiami signalai gali pasirodyti neaiškūs. Svarbu nepamiršti, kad moterys, jau turėjusios nėštumo patirties, dažnai greičiau atpažįsta šiuos ženklus.

Dažniausi nėštumo simptomai ir jų priežastys

Nėštumo simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo nėštumo stadijos ir individualių kūno reakcijų. Dažniausi yra šie:

• Pykinimas ir vėmimas: Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Rytinis pykinimas dažnai pasireiškia per pirmąjį trimestrą, tačiau kai kurioms moterims gali tęstis ir vėliau. Nors vadinamas „rytiniu pykinimu“, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Hormoniniai pokyčiai dažnai yra pagrindinė šio simptomo priežastis. Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais ar vėmimo rytais iki tokio pykinimo ar (ir) vėmimo, kurio priepuoliai kartojasi daugelį kartų per dieną ir net naktį.
• Nuovargis: Dėl hormoninių pokyčių, padidėjusio kraujo tūrio ir medžiagų apykaitos sulėtėjimo moterys dažnai jaučia nuovargį, ypač pirmaisiais ir paskutiniais nėštumo mėnesiais. Dažnai jaučiama nuovargis ir silpnumas po net trumpo fizinio krūvio, pavyzdžiui, 30 minučių ėjimo.
• Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti jautrios, padidėti ir patinti dėl hormoninių pokyčių, ruošiant kūną laktacijai.
• Dažnas šlapinimasis: Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl dažniau jaučiamas poreikis šlapintis, ypač pirmajame ir trečiajame trimestruose. Padidėjęs skysčių kiekis ir auganti gimda pradeda spausti šlapimo pūslę jau pirmaisiais mėnesiais.
• Rėmuo ir rūgštingumas: Hormonai, lėtinantys virškinimą, ir auganti gimda, spaudžianti skrandį, dažnai sukelia rėmenį.
• Vidurių užkietėjimas: Dėl padidėjusio progesterono kiekio sulėtėja žarnyno veikla, o tai dažnai sukelia vidurių užkietėjimą. Progesteronas atpalaiduoja žarnyno raumenis, todėl tuštinimasis tampa ne toks sklandus.
• Patinimas (edema): Dėl skysčių kaupimosi kūne, ypač antrajame ir trečiajame trimestruose, gali patinti kojos, rankos ir kartais veidas.
• Odos pokyčiai: Nėštumo metu hormonų įtaka gali sukelti hiperpigmentaciją (tamsias dėmes ant veido), odos sausumą ir strijas.
• Padidėjęs jautrumas kvapams: Staiga gali imti nepatikti mėgstami kvepalai ar kavos kvapas. Nėščioms moterims uoslė tampa itin jautri: mėgstami kvepalai ar maisto kvapai gali staiga sukelti šleikštulį.
• Metalinis skonis burnoje: Kai kurios moterys jaučia nemalonų metalo poskonį, kurį sukelia estrogeno ir progesterono pokyčiai.

Rytinis pykinimas ir jo trukmė

Kai kurioms moterims nėštumas yra graži kelionė, tačiau kitos patiria stiprų rytinį pykinimą. Tipiškas rytinio pykinimo simptomas yra pykinimas, kartais kartu su vėmimu. Beveik 90% moterų tai patiria. Apie keturiems penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės. Tačiau rytinis pykinimas gali tęstis ir ilgiau - iki 20 savaičių ar net ketvirto bei penkto nėštumo mėnesio, kas pasitaiko 20 % moterų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vėmimas dėl įprasto pykinimo nesukelia stiprios dehidratacijos.

Ne, maždaug 20-30 procentų moterų pykinimo nepatiria visai.

Hyperemesis Gravidarum: Sunkesnė pykinimo forma

Hyperemesis gravidarum yra ekstremali rytinio pykinimo forma, sukelianti sunkų vėmimą ir pykinimą. Ši būklė pasireiškia tik 0.5-2% nėštumų, t.y. mažiau nei 3% nėščių moterų patiria šią būklę. Hyperemesis gravidarum paprastai trunka ilgiau nei įprastas rytinis pykinimas.

Simptomai ir eiga

• Hyperemesis gravidarum prasideda nuo pykinimo ir stipraus vėmimo, dėl kurio gali atsirasti sunki dehidratacija, apetito praradimas ir didelis svorio kritimas.
• Simptomai apima nuolatinį vėmimą, sukeliantį dehidrataciją, svorio kritimą, dažną galvos svaigimą.
• Simptomai tampa ekstremalūs, kad būsimos motinos negali išlaikyti maisto ar skysčių.
• Nėščios moterys pradeda patirti šią būklę bet kuriuo metu tarp 4 ir 6 savaitės; ji gali pablogėti tarp 9 ir 13 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu moterys patiria stiprų vėmimą, kuris trukdo jų kasdieninei veiklai.
• Paprastai hyperemesis gravidarum prasideda pirmąjį nėštumo trimestrą. Simptomai gali atsirasti ir išnykti. Todėl kartais moterims gali prireikti hospitalizuoti savo simptomus, o kartais jos gali susitvarkyti namuose.

Priežastys ir gydymas

Gydytojai nežino hyperemesis gravidarum priežasčių, tačiau jie mano, kad tai susiję su hormonų lygio padidėjimu. Kai moterų serume greitai padidėja hormonų, tokių kaip žmogaus chorioninis gonadotropinas (žCG) ir estrogenas, koncentracija, sukeliama hiperemezė.

Hyperemesis gravidarum gydymas priklauso nuo moters simptomų sunkumo:

• Nedideli dažni valgiai: Gydytojai gali patarti moterims valgyti mažiau, dažniau ir valgyti sausą maistą, pavyzdžiui, krekerius.
• Intraveniniai skysčiai: Nėščios moterys turi nuolat vartoti skysčius. Jei moterys ir toliau vemia nėštumo metu, gali prireikti intraveninių (IV) skysčių. Sunkiais atvejais moteris gali prireikti hospitalizuoti ir joms skirti IV skysčių.
• Visiška parenterinė mityba: Sunkiausiais hiperemesis gravidarum atvejais moterims gali prireikti sudėtingo, subalansuoto maistinių medžiagų tirpalo, kurį gydytojai turi duoti per IV per visą nėštumo laikotarpį.
• Vaistai: Gydytojai skiria vaistus, kad išvengtų pykinimo, kai nuolatinis vėmimas kelia pavojų moteriai ar kūdikiui.

Nors gydytojai nežino, kaip visiškai išvengti hyperemesis gravidarum, šios būklės gydymas nėštumo metu gali sumažinti komplikacijų riziką moteriai ir kūdikiui. Hyperemesis gravidarum simptomai išnyksta po vaiko gimimo.

Galimos komplikacijos

Nėščia moteris, patirianti hiperemezę, gali susidurti su komplikacijomis:

• Svorio metimas: Tai dažna komplikacija.
• Inkstų problemos: Ši būklė gali sukelti inkstų problemų, nes ji nustoja atlikti savo įprastas funkcijas.
• Elektrolitų disbalansas: Būsimoms motinoms gali pakisti elektrolitų kiekis. Kalis ir natris yra elektrolitai, kurių reikia organizmui.
• Pernelyg didelė seilių gamyba: Kūnas gali gaminti per daug seilių.

Nuovargis ir silpnumas: kada tai praeina?

Nuovargis ir silpnumas yra labai dažni nėštumo palydovai. Pirmus du mėnesius moterys gali jausti tokį stiprų silpnumą, kad net vyras turi padėti atsikelti nuo sofos ar kėdės, ir tenka vaikščioti pasiramstant sienomis. Šis diskomfortas dažnai sumažėja, tačiau silpnumo pojūtis gali išlikti ilgiau. Kai kurios moterys jaučia nuovargį ir silpnumą net 18, 28 ar 32 nėštumo savaitę. Pavyzdžiui, 18 nėštumo savaitę kai kurios moterys dar nepriauga nei gramo svorio ir jaučia nuovargį bei silpnumą po 30 minučių ėjimo.

Normalu, jei pirmais mėnesiais moteriai sumažėja kraujospūdis, kuris sukelia bendrą silpnumą ir energijos trūkumą. Gydytojai, nustačius geriems tyrimų rezultatus, kartais rekomenduoja išgerti kavos, kad pakeltų kraujospūdį, kuris gali būti žemas (pvz., apie 90/50 mmHg).

Nuovargio ir silpnumo priežastys gali būti įvairios. Jei jaučiate silpnumą, o kraujospūdis yra normalus, galima spėti, kad nukrito hemoglobinas. Stipri anemija gali sukelti didelį mieguistumą ir nuovargį. Jei organizmui trūksta kalio ar geležies, vienas iš pagrindinių simptomų yra dažnas širdies plakimas. Tuomet įsijungia kompensaciniai organizmo mechanizmai ir padažnėja širdies susitraukimai, pulsas. Apie tai reikia pasakyti gydytojui, jis skirs hemoglobino ar feritino kiekio (geležies atsargų) kraujo tyrimą.

Jei nėštumo eiga normali, moters mityba visavertiška, ji nėra vegetarė, trečiasis trimestras nesutampa su žiema ar ankstyvu pavasariu, moters kraujas neturėtų labai nusilpti. Trečiąjį nėštumo trimestrą moteriai atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo hemoglobino kiekį. Jei jis per žemas, gydytojas skirs pakartotinį kraujo tyrimą ir atkreips dėmesį į tas nėščiąsias, kurioms ir nėštumo pradžioje hemoglobino kiekis buvo žemesnis.

Dauguma nėštumo simptomų yra laikini ir praeina po gimdymo. Tačiau, jei nuovargis ir silpnumas yra itin varginantys ar kartu pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai, svarbu pasitarti su gydytoju.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl silpnumo ir kitų simptomų?

Nors daugelis simptomų yra įprasti, kai kurie gali reikšti komplikacijas ir reikalauti medicininės priežiūros. Per pirmąjį susitikimą su nėščia moterimi ginekologas turi papasakoti apie visas būkles, simptomus ir negalavimus, kurie gali atsirasti nėštumo metu, kad moteris žinotų, kada kreiptis jau nebelaukiant skirto kito vizito laiko.

Moterys turi kreiptis į gydytoją, jei yra nėščios ir turi stiprų pykinimą bei vėmimą. Kai moterys negali nei valgyti, nei gerti ir vemia, organizmas netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų, o vėliau ir medžiagų apykaita. Kai per 12-24 valandas kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos požymių, būtina kreiptis į medikus.

Pavojingi simptomai, reikalaujantys nedelsiamos medicininės pagalbos:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas: Tai gali rodyti rimtas būkles, tokias kaip persileidimas, placentos problemos ar ankstyvas gimdymas. Jei nėštumo pradžioje (iki 14 nėštumo savaitės) atsiranda kraujingų išskyrų, nelaukiant skirto vizito laiko reikia eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar nėštumas vystosi normaliai. Bet kokios kraujingos išskyros antrą-trečią nėštumo trimestrą (nuo 14 savaičių) yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą nelaukiant ryto ar kitos dienos. Šie simptomai gali rodyti negimdinį nėštumą, gresiantį persileidimą ar infekciją.
• Ilgalaikis galvos skausmas: Stiprus ir nuolatinis galvos skausmas gali būti preeklampsijos požymis, ypač jei kartu pakyla kraujospūdis.
• Staigus patinimas: Stiprus patinimas, ypač veido, rankų ar kojų, gali rodyti preeklampsiją. Jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas - galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos.
• Regos sutrikimai: Miglotas matymas, spengimas akyse arba kiti regėjimo pokyčiai gali rodyti aukštą kraujospūdį.
• Sumažėjęs vaisiaus judrumas: Jei vaisius juda mažiau nei įprastai, tai gali rodyti vaisiaus būklės pokyčius. Apie vaisiaus elgesio pokyčius moteris turėtų pasakyti ginekologui, tada šis atliks vaisiaus kardiotokogramą.
• Stiprus niežulys: Intensyvus niežėjimas, ypač delnuose ir paduose, gali būti kepenų sutrikimo požymis, vadinamosios intrahepatinės nėščiųjų cholestazės. Naktį vykti į ligoninę nebūtina, bet skubos tvarka kreiptis į savo ginekologą reikia.
• Inkstų skausmas ir karščiavimas: Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
• Skausmas skrandžio plote: Preeklampsiją lydi ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas.

Nelaukite, net jei nesate tikros dėl nėštumo, pasikonsultuoti su gydytoju yra būtina.

Nėštumo eigos stebėjimas ir svarbiausi tyrimai

Pirmas vizitas pas ginekologą paprastai vyksta 6-8 nėštumo savaitę. Per jį atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina, kad vaisius yra gimdoje ir ar širdis plaka. Jau nuo pat pradžių svarbu pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuri yra būtina vaisiaus nervinio vamzdelio formavimuisi.

Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi kas 4 savaites. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, o tai reiškia, kad moteris yra sveika ir iki nėštumo nesirgo jokia liga, užtenka apsilankyti pas ginekologą 6-7 kartus per visą nėštumą. Tokie terminai numatyti antenatalinės priežiūros protokole, priimtame SAM. Prieš eidama pas akušerį-ginekologą moteris turėtų pasiruošti ir susirašyti klausimus, kurie jai rūpi.

Svorio augimas

Nėščiosios pastebi, kad dabar į svorio augimą nėštumo metu nekreipiama tiek dėmesio, kaip anksčiau. Anksčiau svorio kontrolė buvo labai griežta, nėščiajai nebuvo leidžiama priaugti daugiau kaip 10-12 kg. Dabar griežtų rekomendacijų nėra, tačiau reikia stengtis per nėštumą nepriauginti antsvorio, nes nutukimas labai apsunkina pačią gimdymo eigą. Jei svoris auga tolygiai, panikuoti nereikia, bet jei svoris greitai padidėja dėl susikaupusių organizme skysčių - situacija pavojinga. Kai kurioms moterims svoris pradeda augti tik apie 4 mėnesį.

Kraujospūdis

Moteris turi žinoti, kad nėštumo metu jai gali pradėti kilti kraujospūdis. Nėštumo metu pati pavojingiausia būsena yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Ši būklė kartais labai greitai progresuoja. Taigi, jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Įsigyti ar pasiskolinti aparatą nėščiajai siūloma tik tada, kai tariama, jog kraujospūdis gali didėti. Matydami aparato parodymus, gydytojai nurodo ribas, kokiam spaudimui esant moteris turi kreiptis į medikus.

Vaisiaus judesiai

Moterims rekomenduojama skaičiuoti vaisiaus judesius, tačiau ne anksčiau kaip nuo 34-36 nėštumo savaičių. Iki tol pakanka tiesiog savistabos - vakare pagalvoti, kaip vaikutis judėjo, ar judesius jautėte? To užtenka. Vaisiaus judesių skaičiavimas nuo 34-36 savaitės rekomenduojamas dėl to, kad moteris įprastų prie vaisiaus ritmo, pavyzdžiui, suvoktų, kad vaisius daugiau aktyvus vakare arba net naktį. Moteris gana greitai pajunta tuos vaisiaus aktyvumo etapus ir tada gali pastebėti, jei judesių gerokai sumažėja arba jei jie pasidaro itin silpni.

Gimdos dugnas

Kiekvieno apsilankymo metu po 22 savaitės moteriai turi būti matuojamas gimdos dugnas ir stebima, ar jis auga pakankamai, tolygiai. Gimda yra raumuo, o raumuo turi savybę susitraukinėti. Jei gimda sukietėja tarsi akmenukas, pradeda mausti pilvo apačią, strėnas po sunkesnio fizinio krūvio ar įtemptos darbo dienos, o ramiai pagulėjus praeina, tai normalu ir nepavojinga. Apie tai reikėtų pasakyti gydytojui planinio vizito metu - gydytojas ultragarsu patikrins gimdos kaklelio ilgį ir vidinių žiomenų būklę.

Kaip palengvinti nėštumo simptomus?

Kai kurie nėštumo simptomai gali būti sumažinami ar palengvinami:

• Sveika mityba: Vartokite mažesnes porcijas dažniau, venkite riebaus ir aštraus maisto, kad sumažintumėte pykinimą ir rėmenį. Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio be jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. pagulėti. Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 valandas.
• Pakankamai skysčių: Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos ir vidurių užkietėjimo. Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų, vaistažolių. Gėrimai, kurie dažnai neskatina vėmimo, yra selteris, gazuotas vanduo, gazuoti gėrimai su imbiero skoniu, ne citrusinių vaisų sultys.
• Vengimas erzinančių kvapų: Virtuvės ir maisto gaminimo, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako ir kt. kvapai gali sukelti pykinimą.
• Vaistai ir papildai: Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti mėnesį ar net keli mėnesiai iki pastojimo ir yra tęsiami per pirmąjį nėštumo trimestrą. Imbiero preparatai (po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus per dieną) taip pat gali padėti.
• Lengvas fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta padeda palaikyti gerą kraujotaką, mažina patinimus ir gali palengvinti vidurių užkietėjimą.
• Šilti kompresai ir masažai: Šilti kompresai arba masažai gali padėti sumažinti kojų mėšlungį ir raumenų įtampą.
• Kojų pakėlimas: Jei jaučiate patinimą kojose, pabandykite jas laikyti pakeltas, kad pagerintumėte kraujotaką.
• Akupresūra: Gali padėti akupresūra: spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje.
• Poilsis: Moteriai rekomenduojama daugiau poilsio ir nėštumą palaikantis režimas. Jei moteris sunkiai dirbanti, jai skiriamas nedarbingumo lapelis, kad ji pabūtų namuose.

Nėštumo patvirtinimas ir klaidingi požymiai

Kūnas pradeda siųsti signalus apie galimą nėštumą dar prieš vėluojant mėnesinėms. Problema ta, kad dauguma šių ankstyvųjų nėštumo požymių yra labai panašūs į priešmenstruacinius simptomus, todėl šiuos du dalykus supainioti labai lengva, nes juos sukelia tos pačios hormonų grupės.

Ankstyvieji nėštumo požymiai ir kada jie pasireiškia

Tikslaus atsakymo, kada pasireiškia nėštumo požymiai, nėra, nes kiekvienos moters organizmas reaguoja savaip. Hormonų pokyčiai kūne prasideda iškart po apvaisinimo, bet juntamus simptomus sukelia tik pakankamai pakilus žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) ir progesterono lygiui. Tai paprastai nutinka 2-4 savaites po apvaisinimo, t. y., pirmą ir antrą savaitę jokių nėštumo požymių dar nėra, nes nėštumo savaitės skaičiuojamos nuo paskutinių mėnesinių pradžios, o apvaisinimas įvyksta tik antros savaitės pabaigoje. Nuo šeštos savaitės simptomai tik stiprėja, pykinimas gali tapti kasdienybe, o nuovargis kai kurioms moterims verčia keisti dienos planą.

Ketvirtą savaitę vyksta implantacija, ir kai kurios moterys pastebi nežymų tepimą arba lengvus pilvo spazmus. Implantacinis kraujavimas yra silpnesnis, dažniausiai rusvos ar rausvos spalvos ir trunka nuo kelių valandų iki poros dienų.

Kaip atskirti nėštumo simptomus nuo PMS?

Nors daugelis simptomų yra panašūs, yra skirtumų:

1. Krūtų jautrumas: Per PMS krūtys paprastai maudžia, bet speneliai nepajautrėja. Nėštumo atveju speneliai tampa ypač jautrūs, areolė gali pradėti tamsėti jau po kelių savaičių.
2. Pykinimas: Dėl PMS pykinimas būna lengvas ir greitai praeina. Nėštumo pykinimas gali būti stipresnis ir ilgiau trunkantis.
3. Nuovargis: Prieš mėnesines nuovargis trunka dieną ar dvi, po to praeina. Nėštumo nuovargis gali būti ilgalaikis ir stiprus.
4. Uoslė: Nėščioms moterims uoslė tampa itin jautri: mėgstami kvepalai ar maisto kvapai gali staiga sukelti šleikštulį.
5. Mėnesinės: PMS simptomai mažėja prasidėjus mėnesinėms. Reguliaraus ciklo sutrikimas yra patikimiausias ankstyvas nėštumo ženklas.

Svarbu suprasti, kad visi šie ženklai yra tik netiesioginiai. Juos gali sukelti stresas, hormonų svyravimai ar kitos sveikatos būklės.

Nėštumo patvirtinimas

Jei abejojate, patikimiausia yra palaukti kelias dienas po numatomos mėnesinių datos ir atlikti testą. Patikimiausias laikas atlikti nėštumo testą yra praėjus bent dienai po numatomų mėnesinių pradžios. Testų tikslumas priklauso nuo hCG hormono kiekio šlapime. Šis hormonas pradeda augti po implantacijos, kuri paprastai įvyksta 6-12 dienų po ovuliacijos.

Kraujo tyrimas (beta hCG) yra tiksliausias nėštumo nustatymo būdas. Jis gali aptikti nėštumą jau 6-8 dienas po apvaisinimo ir parodyti tikslią hormono koncentraciją. Jei esate nekantri ir norite sužinoti atsakymą kuo greičiau, rinkitės testą, kurio jautrumas yra 10 mIU/ml. Tokio jautrumo testai gali aptikti hCG jau 3-4 dienomis po implantacijos.

Neigiamas testas nereiškia galutinio atsakymo. Jei testuojate per anksti arba hCG lygis dar nepakankamai aukštas, testas gali būti klaidingai neigiamas.

Gavus teigiamą nėštumo testą, pirmasis žingsnis yra registracija pas ginekologą. Gydytojas patvirtins nėštumą ultragarsu, paskirs reikiamus tyrimus ir sudarys priežiūros planą.

Kitos priežastys, sukeliančios į nėštumą panašius simptomus

Taip, į nėštumą panašių simptomų pasitaiko dažniau, nei galėtumėte manyti. Stresas, nerimas dėl galimo nėštumo ar stiprus troškimas pastoti gali sukelti simptomus, itin panašius į tikrus nėštumo ženklus. Tokiu atveju moters organizme pakinta hormonų balansas dėl emocinės įtampos. Ne visada simptomus sukelia psichologinė priežastis.

• Psichologinis nėštumas: Stresas, nerimas ar stiprus troškimas pastoti sukelia hormonų pokyčius, kurie imituoja tikro nėštumo simptomus.
• Sveikatos būklės: Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) gali sukelti mėnesinių vėlavimą, svorio pokyčius ir nuotaikų svyravimus. Skydliaukės sutrikimai taip pat paveikia nuovargį, šlapinimosi dažnumą ir kūno temperatūrą.
• Kasdienės priežastys: Nuovargis dėl miego trūkumo, pykinimas dėl streso arba krūtų maudimas dėl hormonų svyravimų prieš mėnesines.

Jei jaučiate simptomus, panašius į nėštumo, neskubėkite panikuoti. Jei testai nuolat neigiami, bet simptomai kartojasi, specialistas padės nustatyti tikrąją priežastį ir pasiūlys tinkamą pagalbą.

Nėštumo požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingu laiku ir intensyvumu, todėl universalaus recepto nėra. Kiekvienas nėštumas yra individualus, ir pasikliauti savo nuojauta bei kreiptis specialisto pagalbos yra protingiausias sprendimas.

tags: #kada #praeina #silpnumas #nestumo #metu

• Sužinokite apie Roko Petkevičiaus asmeninį gyvenimą
• Svajonių suknelės mergaitėms
• Gimtadienio magija: sėkmės ir laimės paslaptys
• Vadovas apie Betadine tepalą vaikams
• Sužinokite, kokią naudą teikia bulvės – pasaka mažiesiems