Kada kūdikio viduriavimas dygstant dantims tampa nerimą keliančiu: išsamus vadovas tėvams

Dantų dygimas - tai vienas pirmųjų didžiųjų išbandymų, kurį tenka išgyventi ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams. Dygstantys dantukai gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių reakcijų. Pieninių dantukų dygimo periodas tęsiasi beveik trejus metus. Per šį laiką bus paūmėjimų, kai dantukas prasikala pro dantenas, bus ir ramių periodų. Retam kūdikiui dantys dygsta be jokių papildomų varginančių pojūčių, dažniausiai, deja, tai nėra malonus procesas.

Kada pradeda dygti pirmieji dantukai?

Dantukų dygimas kūdikiams paprastai prasideda apie 6 mėnesį, tačiau kai kurie kūdikiai gali pradėti šį procesą anksčiau arba vėliau - kai kuriems mažyliams pirmieji dantukai išdygsta net ir 4 mėnesių amžiaus. Dažniausiai pirmieji pasirodo apatiniai centriniai kandžiai, vėliau - viršutiniai. Visų pieninių dantų atsiradimas užtrunka iki maždaug 3 metų amžiaus, tačiau šis procesas vyksta palaipsniui. Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.

Dantukų dygimo schema:

• 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
• 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
• 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
• 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
• 16-23 mėn. - iltiniai dantys
• 23-33 mėn. - antrieji krūminiai

Kiekvienas vaikas skirtingas, bet tai yra vidutiniai dygimo laikotarpiai. Dantukai kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Tai priklauso ir nuo vaiko kaulų struktūros, ir nuo genetikos. Kartais dygimą stabdo persirgtos ligos ar paveldimumas.

Dantų dygimo simptomai - kaip atpažinti?

Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6-10 mėn., o visas procesas trunka iki 3 metų. Kūdikis verkia, seilėjasi, kiša viską į burną, karščiuoja arba dantenos patinusios? Tai klasikiniai dantukų dygimo simptomai. Dantų dygimas - tai fiziologiškai sudėtingas procesas, lydimas tam tikrų nemalonių pojūčių. Dažniausi požymiai (ne visi vaikai juos turi):

• Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną. Padidėjęs seilėtekis. Gausus seilių kiekis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir odos sudirginimą aplink burną, o tai dar labiau trikdo miegą.
• Dantenos patinusios, raudonos, kartais su baltu „burbuliuku“. Dantenos tampa raudonos ir patinusios, blizgančios, kartais su mėlynomis hematoomis. Vaikas jas kaso pirštuku. Po dantenos matosi baltas dantuko kraštelis.
• Vaikas viską graužia, kiša kumštuką į burną. Noras kramtyti daiktus. Kūdikiai dažnai pradeda kramtyti įvairius daiktus, nes tai padeda mažinti dantenų skausmą ir niežėjimą.
• Dirglumas, prastas miegas, verksmas. Dantenos tampa jautresnės ir gali būti skausmingos. Dėl skausmo ir diskomforto kūdikis gali keltis viduryje nakties, būti neramus ir prastai miegoti. Dirglumas ir nuotaikų kaita. Skausmas ir diskomfortas veikia kūdikio emocinę būseną. Vaikas gali būti nervingas, verkšlenti be aiškios priežasties, jaustis nesaugus ir reikalauti daugiau tėvų dėmesio.
• Apetito sumažėjimas. Sutrūkinėjęs ar pablogėjęs apetitas.
• Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada. Dėl lengvos uždegiminės reakcijos temperatūra gali pakilti iki 37,1-37,8°C, tačiau tai nebus ilgas ir aukštas karščiavimas. Šiek tiek padidėjusi temperatūra.
• Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo). Pasikeitusios išmatos.
• Lengva sloga. Kadangi dygstant dantukams imuninė sistema kiek susilpnėja, gali pasirodyti sloga.

Kada viduriavimas dygstant dantims tampa nerimą keliančiu?

Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jo išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis. Svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą. Mamytės patarikt ką daryti. Mano dukrytei 11 mėnesių. Kai tik dygsta jai dantukas - ima viduriuoti, nelabai valgo. Tai natūrali vaiko reakcija į dantų dygimą. Jei minėti simptomai išlieka ilgiau, reikia ieškoti kitos priežasties.

Labai svarbu: aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Kreipkitės į gydytoją! Jei mažyliui atsiranda sloga, viduriavimas ar netgi vėmimas - tai tikriausiai jau ne dantų dygimo, o ūminių infekcijų požymiai. Stiprus karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas nėra būdingi dantų dygimui - tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kūdikių viduriavimo priežastys (nesusijusios su dantų dygimu):

Viduriavimas kūdikiams gali kilti dėl daugybės skirtingų priežasčių. Kartais jis gali būti trumpalaikis ir susijęs su paprastais virškinimo pokyčiais, tačiau kitais atvejais viduriavimas gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

• Infekcijos: Virusiniai susirgimai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, yra labai paplitę tarp mažų vaikų ir kūdikių. Rotavirusas sukelia ypač ūmų viduriavimą kūdikiams, dažnai kartu su vėmimu, karščiavimu ir pilvo skausmu. Bakterinės infekcijos, tokios kaip salmonelės, Escherichia coli (E. coli) ar Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą. Bakterijų sukeltas viduriavimas dažnai yra sunkesnis nei virusų, ir jis gali būti lydimas kraujo išmatose, stipraus pilvo skausmo bei karščiavimo. Parazitinės infekcijos yra retesnės, bet taip pat gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.
• Mitybos pokyčiai: Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą. Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti. Tam tikri vaisiai, daržovės ar pieno produktai gali sukelti viduriavimą.
• Antibiotikų vartojimas: Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą.
• Alergijos ir netolerancijos: Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas. Kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės.

Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta. Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną. Be to, viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, o jų spalva gali tapti šviesesnė nei įprastai. Viduriavimas dažnai lydimas ir kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.

Kada kreiptis į gydytoją dėl viduriavimo?

Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų. Būtina kreiptis į gydytoją šiais atvejais:

• Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai: kūdikis rečiau šlapinasi, sauskelnės ilgiau sausos, burna atrodo sausa, kūdikis verkia be ašarų, atrodo vangus arba labai neramus.
• Jei išmatose matomas kraujas: tai gali reikšti rimtesnę infekciją, žarnyno uždegimą ar alerginę reakciją.
• Jei viduriavimas užsitęsia: jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą.
• Jei vaikas karščiuoja: jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C).
• Jei vaikas vemia: jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas.
• Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas: jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia.
• Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti: jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką.

Atsargi rekomendacija: Jei kūdikis karščiuoja aukščiau 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija. Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo duokite tik pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, tiksliai laikydamiesi dozės pagal svorį ir amžių.

Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą? (Saugūs būdai)

Nors dantų dygimas neišvengiamas, yra būdų, kaip sumažinti su juo susijusį diskomfortą ir pagerinti vaiko miegą:

• Šalti kramtukai: įdėkite į šaldytuvą (ne į šaldiklį!). Atšaldyti (bet ne sušaldyti) kramtukai padeda malšinti dantenų niežulį ir dirginimą. Svarbu, kad jie būtų saugūs ir neturėtų mažų detalių. Kramtymas taip pat padeda kūdikiui išlaikyti savo dėmesį ir nuraminti diskomfortą.
• Dantenų masažas: švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes. Švelnus dantenų masažas švariu pirštu ar specialiu silikoniniu šepetėliu gali sumažinti spaudimą ir skausmą. Masažą atlikite tik tuomet, kai mažyliui jis patinka. Jei vaikas priešinasi ir verkia, tuomet šios procedūros atsisakykite.
• Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas: (vyresniems).
• Specialūs geliai: homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino. Galite išmėginti specialiai dantų dygimo laikotarpiui sukurtus gelius, kurie padeda sukurti apsaugines plėveles ant burnos gleivinės ir tokiu būdu mažinti dantenų paburkimą, skausmą bei paraudimą.
• Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams: tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju.
• Naktį pakelta galvutė: mažiau spaudimo dantenoms.
• Kuo dažniau duokite vaikui atsigerti: Nesijaudinkite, jei sutriko vaiko apetitas - išdygus dantukams jis ir vėl turėtų tapti normalus.
• Ramus maistas: Geriau dažniau duokite vėsaus ir minkšto maisto, kad jis papildomai nedirgintų jautrių dantenų. Puikus pavyzdys - vėsus jogurtas be priedų. Žindomus kūdikius dažniau maitinkite krūtimi.
• Rami atmosfera prieš miegą: Sukurkite ramią, saugią ir pastovią miego rutiną - maudynės, švelni muzika ar lopšinė gali padėti vaikui atsipalaiduoti prieš miegą.
• Tėvų artumas: Kartais viskas, ko reikia vaikui - tai mamos ar tėčio apkabinimas. Jūsų buvimas ir švelnus kalbėjimas nuramina bei padeda lengviau užmigti net ir skausmo metu.

Kada kreiptis į vaikų odontologą?

• Pirmas vizitas rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų.
• Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C.
• Dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja.
• Dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn.
• Pirmasis susitikimas visuomet būna žaidybinės formos, o tėvai su odontologu gali aptarti žindymo, maitinimo ir dantų priežiūros klausimus.

Dantukų priežiūra ir mityba dygimo metu

Dantukų priežiūra - tai ir jų saugojimas nuo sugedimo. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Burnos higiena - visos šeimos reikalas. Kūdikiai gimsta burnoje neturėdami kariesą sukeliančių bakterijų. Ir, deja, tik tėvai (ar kiti prižiūrintys asmenys) padaro taip, kad tokių bakterijų jo burnytėje atsirastų.

• Gėrimai: Jei jūsų mažylis geria iš buteliuko, į jį pilkite tik paprastą vandenį, mamos pieną arba pieno mišinį. Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“.
• Valymas: Vos tik pro dantenas prasikala pirmojo dantuko viršūnėlė, padovanokite savo mažyliui dantų šepetėlį. Pirmais kartais valykite dantuką tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Kai tik dantukas išdygs visas, pradėkite naudoti dantų pastą - ne daugiau kaip ryžio grūdo dydžio rutuliuką. Mažyliui sulaukus trejų metukų, dantų pastos kiekį padidinkite iki žirnio dydžio gumulėlio. Rinkitės saugios sudėties, mažyliui malonaus skonio dantų pastą. Vaikams iki trejų metų odontologai pataria naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoro, stiprinančio dantų emalį. Jei vaiko dantukai jau pažeisti, fluoro kiekis gali siekti 1000 ppm. Švelniai trinkite visus išdygusius pieninius dantukus judesiais pirmyn ir atgal, nuvalydama visą jų paviršių. Ypač svarbu nuvalyti dantenas po maitinimo ir ruošiantis miegoti.

Mama ar kitas suaugęs asmuo turėtų mažyliui valyti dantis tol, kol šis išmoksta pats išlaikyti rankose dantų šepetėlį. Visada stebėkite, ar nėra dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus. Dantų šepetėlį mažyliui keiskite kas 3-4 mėnesius arba dažniau, jei matote, kad jis pažeistas. Net jei visi išdygę dantukai gražūs ir sveiki, pas odontologą rekomenduojame apsilankyti išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieni.

tags: #kada #kudikis #nustoja #viduriuoti #kai #dygsta

• Vaikų augimo normos: ar jūsų vaikas auga tinkamai?
• Idėjos įsimintinoms darželio išleistuvėms
• Pagalba sloguojančiam naujagimiui
• viskas apie motinystės išmokas Lietuvoje
• „Svajos“ ugdymo filosofija