Vokiečių klasikos rašytojų gimimo vietos ir gyvenimo keliai

Vokietija pasaulyje garsėja kaip iškilių poetų ir mąstytojų šalis, o jos literatūrinis palikimas aukštinamas iki šių dienų. Nuo brolių Grimmų iki J. V. Goethe ir E. M. Remarque, vokiečių literatūra yra palikusi neišdildomą pėdsaką pasaulio kultūroje. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurių žymiausių vokiečių klasikos rašytojų gimimo vietas, datas ir svarbiausius jų gyvenimo bei kūrybos etapus.

Erichas Marija Remarkas: karo kartos balsas

Erichas Marija Remarkas (vok. Erich Maria Remarque) gimė 1898 m. birželio 22 d. Osnabriuke (Osnabrück), Vokietijoje. Jis augo katalikų knygų rišėjo Petr Franc Remark ir Anos Maria Remark (mergautinė pavardė Stellknecht) šeimoje. Iki 1912 m. Remarkas mokėsi katalikiškoje mokytojų seminarijoje (vok. Katholische Lehrerseminar). 1916 m. dėl neišlaikyto egzamino buvo pašauktas į Vokietijos imperijos kariuomenę. Pirmojo pasaulinio karo metu granatos skeveldrų jis buvo sužeistas į koją, ranką ir į kaklą. Šie įvykiai padarė didžiulę įtaką jo kūrybai. E. M. Remarkas matė karą ir jo baisumus, ir tai buvo lemiama prielaida, kad galėjo praėjus dešimčiai metų jį meniškai pavaizduoti taip, jog įtikino viso pasaulio skaitytojus.

Po karo, 1919-1920 m., Remarkas dirbo mokytoju, o 1921-1924 m. - laikraščių redaktoriumi. Kūrė reklaminius tekstus, komiksus laikraščiams ir žurnalams, pasirašydamas E. M. 1921 m. jis pakeitė pavardę į prancūziškai užrašytą Remarque, kurią naudojo jo senelis XIX amžiuje. 1929 m. Remarkas išleido savo garsiausią knygą „Vakarų fronte nieko naujo“ (vok. Im Westen nichts Neues). Interviu apie išleistą romaną „Vakarų fronte nieko naujo“ autorius sakė: „Mes visi buvom - ir dažnai dar esam - neramūs, neturį jokių tikslų, čia energingi, čia viskam abejingi, tačiau sielos gelmėse nusiminę. Karo šešėlis kabojo tiesiai virš mūsų, nors mes ir negalvojame apie karą.“

1930 m. pagal romaną Holivude buvo sukurtas filmas. Tai įsiutino nacius ir jų propagandos ministrą Gebelsą, kuris viešai puolė Remarką, o pastarasis neslėpė savo antinacinių pažiūrų. Jo romanai nukreipti prieš karą. Visas tris knygas „Vakarų fronte nieko naujo“ (1929 m.), „Kelias atgal“ (1931 m.) ir „Trys draugai“ (1938 m.) jungia ta pati tema - Pirmojo pasaulio karo „prarastosios kartos“ likimas. 1933 m. naciai degino Remarko darbus propagandiniais tikslais, skleidė nepagrįstus gandus, kad jis prancūzų žydas ir jo tikroji pavardė - Kramer.

1932 m. Remarkas apsigyveno Šveicarijoje, Tičino kantone, Ronke prie Askonos, prie Madžorės ežero. Šiame itališkame Šveicarijos kantone gyveno ir kiti vokiečių rašytojai, pasitraukę nuo nacių persekiojimo. 1938 m. nacistinė Vokietija atėmė iš Remarko pilietybę. 1939 m. emigravo į JAV, o 1947 m. tapo natūralizuotu piliečiu. 1948 m. grįžo į Šveicariją. Remarko sesuo Elfriede Scholz, kuri gyveno Drezdene ir dirbo siuvėja, už savo pasisakymus buvo įskųsta savo klientės ir 1943 m. pasmerkta giljotinuoti. Remarkas mirė sulaukęs 72 metų 1970 m. lapkričio 25 d. Lokarne nuo ypatingos aterosklerozės komplikacijos, po kurios jį ištiko keletas infarktų.

Remarkas parašė 14 romanų (Paskutinis liko nebaigtas). Autoriaus romanų temos - meilė ir mirtis: žmogaus būties pagrindas. Jose skaitytojas sutinka pats save, išgalvoti veikėjai atrodo jam kaip jo paties svajonių, abejonių ir baimių atspindys. Pirmasis pasaulinis karas („Vakarų fronte nieko naujo“), Veimaro Respublikos drama („Kelias atgal“, „Trys draugai“, „Juodasis obeliskas“), tremtis („Mylėk savo artimą“, „Triumfo arka“, „Naktis Lisabonoje“, „Šešėliai rojuje“). Kai paprašydavo jo pareikšti nuomonę, jis atsakydavo, jog viską, ką norėjęs pasakyti, pasakęs romanais.

Tomas Manas: Nobelio laureatas ir antinacinių pažiūrų šalininkas

Tomas Manas (Thomas Mann) gimė 1875 m. birželio 6 d. Liubeke, Vokietijoje. Mirė 1955 m. rugpjūčio 12 d. Jis gimė pirklio, senatoriaus Johano Heinricho Mano ir jo žmonos Julijos da Silva - Brūns šeimoje. Po tėvo mirties (1891 m.) šeima persikėlė į Miuncheną, kur Tomas trumpai dirbo draudimo nuo gaisro savanoriu. Tėvo palikimas buvo didelis, tad nuo 1895 m. Antrasis romano „Budenbrokai“ leidimas (1903 m.) padarė Tomą Maną žymiu ir turtingu autoriumi. Paklusdamas tuometinėms savo luomo tradicijoms, 1905 m. vedė Katią Pringsheim (1883 - 1980), kilusią iš pasiturinčios žydų šeimos. Su ja Tomas Manas susilaukė šešių vaikų.

Dėl 1914 m. išsakyto entuziastingo pritarimo karui, daugeliui metų nutrūko jo ir brolio Heinricho santykiai. 1929 m. Tomas Manas buvo apdovanotas Nobelio literatūrine premija. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje jis daugelyje savo kalbų įspėjo apie galimus nacionalsocializmo pavojus. 1933 m. naciams užgrobus valdžią, Manas išvyko skaityti paskaitų ir į Vokietiją, iš kur nebegrįžo. 1938 m. emigravo į JAV, kur gavo šios šalies pilietybę ir dėstė Prinstono universitete. Nuo 1940 m. BBC stotis kartą per mėnesį transliavo Mano vedamas radijo laidas „Vokiečių klausytojai“. Tik 1949 m. kūrėjas vėl apsilankė Vokietijoje, tačiau dėl „kolektyvinės kaltės tezės“ buvo aršiai kritikuojamas. Paskutinius savo gyvenimo metus (nuo 1952 m.) Tomas Manas praleido Šveicarijoje.

T. Mann‘as literatūros pasauliui padovanojo romanus „Budenbrokai“, „Užburtas kalnas“, apsakymą „Mirtis Venecijoje“. Beje, šis vokiečių klasikas mėgo leisti laiką ir Lietuvoje. 1930-1932 m. jis vasarodavo Nidoje, ten ilsėdamasis parašė romaną „Juozapas ir jo broliai“. Name, kuriame jis leisdavo vasaras dabar veikia T. Mano muziejus. T. Manas 1930-1932 m. vasarą gyveno Nidoje, buvo žymiausias Nidos dailininkų kolonijos svečias.

Heinrichas Hofmanas: „Adomėlio susivėlusio“ autorius

Heinrichas Hofmanas (H. Hofmanas) gimė 1809 m. birželio 13 d. ir mirė 1894 m. rugsėjo 20 d. - vokiečių psichiatras ir rašytojas, visuomenės veikėjas. Jis gyveno, kūrė bei dėstytojavo Frankfurte prie Maino, suvaidinusio svarbų vaidmenį XIX a. viduryje vykusio Vokietijos žemių suvienijimo istorijoje. Ko gero, jis dažnai painiojamas su vokiečių pasakininku Ernstu Teodoru Amadėjumi Hofmanu. Tačiau šio autoriaus sukurtą herojų su vietoje plaukų styrančiomis šakomis sunku supainioti su kuo nors kitu - tai vokiškasis Struwwelpeteris, lietuviams pažįstamas kaip „Adomėlis susivėlęs“.

Struwwelpeterio idėja gimė, kai vieną dieną, ieškodamas dovanos savo trimečiam sūnui, H. Hofmanas patyrė didžiulį nusivylimą teradęs vien tik „ilgiausius pasakojimus, paveikslėlių rinkinius, natūralistines iliustracijas bei paprasčiausią moralizavimą“. Tuomet gydytojas nusprendė pats pamėginti parašyti knygą savo sūnui ir nusipirkęs tuščią sąsiuvinį ėmėsi darbo. Šis pasakojimų rinkinys Vokietijoje nuo pat savo pasirodymo 1844-aisiais išlieka viena skaitomiausių vaikų knygų ir yra stipriai įsišaknijęs vokiškai kalbančių šalių kultūroje.

H. Hofmano veikla neapsiribojo vien gydytojo praktika. Jis taip pat priklausė neformaliam klubui, besivadinusiam „Tutti Frutti“, kurio nariai - to meto Frankfurto inteligentija - susitikę po darbų diskutuodavo visuomeninėmis, kultūrinėmis, politinėmis temomis, dalydavosi savo pačių kūryba. Šis ratas ir buvo pirmoji platesnė publika, susipažinusi su būsimąja knyga bei paskatinusi gydytoją išspausdinti iki tol nežinomą leidinį.

Heinrichas Marija Denneborgas: vaikų literatūros meistras

Heinrichas Maria Denneborgas gimė 1909 m. birželio 7 d. Vokietijoje, ir mirė 1987 m. lapkričio 1 d. Apie 1929-uosius H. M. Denneborgas susidomėjo lėlių teatru ir ėmė dirbti laisvai samdomu lėlininku. 1931 m. pradėjo studijuoti dramą ir vokiečių kalbą, bet mokslų nebaigė. Iki 1939 m. jis dirbo Gelsenkircheno savivaldybės bibliotekoje ir ten nuolatos rengdavo lėlių teatro spektaklius. 1935 m. persikėlė į menininkų gyvenvietę Halfmanshofe. Jo pirmoji knyga „Mediniai vyrai. Romanas laimingiems žmonėms nuo devynių iki devyniasdešimties metų“ pasirodė 1932 m. ir buvo išversta į olandų, flamandų ir slovėnų kalbas. 1934 m. H. M. Denneborgas apdovanotas Žemutinio Reino literatūrine premija. Per Antrąjį pasaulinį karą su savo lėlių teatru važinėjo po frontą, rodė spektaklius vokiečių kariams.

Nuo 1947 m. H. M. Denneborgas su savo lėlių teatru daug keliavo po Vakarų Vokietiją ir Šveicariją. 1955 m. pasirodė H. M. Denneborgo knygelė vaikams „Asiliukė Grizela“, kuri buvo išversta į 13 kalbų. Tačiau didžiausios sėkmės sulaukė knygelė „Janas ir laukinis arkliukas“ (1957), kuri 1958 m. buvo apdovanota Vokietijos jaunimo knygos premija. Jos tęsinys „Laukinis arkliukas Baltazaras“ (1959) taip pat buvo nominuotas 1960 m. Vokietijos jaunimo knygos premijai. Abi knygos buvo išverstos į daugiau nei 15 kalbų ir pelnė H. M. Denneborgui ne tik pripažinto lėlininko, bet ir talentingo vaikų knygų autoriaus vardą. 1961 m. buvo išleista dar viena H. M. Denneborgo kūryboje karo patirtys ir išgyvenimai, kurių, sprendžiant iš autoriaus biografijos, jis neabejotinai turėjo patirti, neatsispindėjo - knygose kuriamas hermetiškas vaiko kasdienybės pasaulis, gyvenimas šeimoje, su artimaisiais, arba - šalia geranoriškų, pasiruošusių padėti suaugusiųjų. Aktyviai veikia tik keturi personažai (kiti lieka fone), o jų dialogai sudaro didžiąją teksto dalį.

Kviečiamas Goethe᾽s instituto, su savo lėlėmis jis lankėsi Skandinavijoje, Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kaip Vokietijos kultūros ambasadorius. Nuo 1948 m. H. M. Denneborgas sukūrė daugiau kaip 30 radijo laidų, visų pirma - vaikų radijo laidų. Į lietuvių kalbą yra išverstos keturios H. M. Denneborgo knygos. Jo knygos vaikams sukurtos pagal panašią schemą: jose centre atsiduria mažame miestelyje gyvenantis vaikas ir jo draugystė su išskirtiniu (išgelbėtu nuo neaiškaus likimo) gyvūnu, vaizduojami darnūs santykiai su suaugusiais šeimos nariais, teigiamų ir pasiruošusių padėti veikėjų daugiau nei neigiamų - šie labiau pasitarnauja kaip siužeto varomoji jėga.

Vokiečių literatūros įvairovė: kiti klasikai

Vokiečių literatūra nebūtų palikusi tokios didelės žymės pasaulyje, jei į ją nebūtų įtrauktas humanistas, filosofas ir vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų J. V. Goethe. Vokietijos Šekspyru laikomas J. V. Goethe 1774 m., būdamas vos 25-erių, išgarsėjo su per mėnesį parašytu romanu „Jaunojo Verterio kančios“, pavertusiu jaunuolį Švietimo amžiaus įžymybe. O garsusis „Faustas“ iki šiol puikuojasi privalomųjų skaitinių sąrašuose mokyklose. „Klaida santykiauja su tiesa kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą“, - Johann Wolfgang von Goethe.

Nors vokiečių pasakininkai broliai Jacobas ir Wilhelmas Grimmai labiausiai siejami su parašytomis pasakomis, tačiau jie taip pat buvo talentingi kalbininkai ir istorikai. Iš tiesų, brolių Grimmų buvo net ne du - iš viso Grimmų šeimoje augo 9 vaikai, 3 iš jų mirė vaikystėje. Jacobas ir Wilhelmas augo su dar trimis broliais ir viena seserimi. Jų gyvenimas nebuvo lengvas - 1796 m., mirus tėvui, vyriausieji broliai turėjo išlaikyti visą šeimą. Liaudies pasakas broliai pradėjo užrašinėti 1806 m., o po šešerių metų pasirodė ir pirmasis jų pasakų rinkinys. Daugelis tikrai pamena „Joniuką ir Grytutę“, „Snieguolę“, „Brėmeno muzikantus“ arba pasaką apie auksaplaukę princesę Rapunzelę. Vis dėl to, visame pasaulyje pamėgtos pasakos nebuvo pagrindinis brolių Grimmų projektas.

XVIII a. vokiečių literatūros klasikas F. Schiller‘is neapsiribojo viena profesija. Jis buvo poetas, filosofas, gydytojas, istorikas ir dramaturgas, o jo įtaka literatūrai lyginama su L. van Bethoveno indėliu muzikos pasauliui. Jo kūryba įkvėpė kompozitorius sukurti operas ir baletus. Vokiečių klasiko parašyta „Odė džiaugsmui“, kuriai muziką sukūrė L. van Bethovenas, šiandien skamba visoje Europos Sąjungoje.

Hermann Hesse kūryboje atsispindi jo daugiakultūrė patirtis - savo gyvenimo metais jis nemažai keliavo po Šveicariją, Italiją ir Indiją, jo kūriniuose nagrinėjamos Indijos ir Kinijos filosofijos, taip pat jo santykis su vokiečių nacionalizmu. „Prasmę gyvenimas įgauna tik per meilę. Vadinasi, kuo daugiau sugebame mylėti ir atsiduoti, tuo prasmingesnis tampa mūsų gyvenimas“, - Hermann Hesse.

XIX a. pabaigoje, tuometinėje Austrijos-Vengrijos imperijoje gimęs R. M. Rilke jau nuo jaunų dienų domėjosi literatūra. Vis dėl to, kūrybinis blokas aplanko ir geriausius. Pirmojo pasaulinio karo metais R. M. Rilke, kaip ir daugelis to meto kūrėjų, išgyveno nelengvus laikus.

tags: #kada #ir #kur #gime #vokieciu #klasikos

• Ką duoti valgyti 7 mėnesių mažyliui
• Ar Višnevskio tepalas saugus laukiantis?
• Dulos vaidmuo gimdymo metu naktį
• Vytauto Šiškausko karjera
• Išsamus vadovas apie Super Seni Plus Small sauskelnes