Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidaus auditas: kokybės užtikrinimo pagrindai

Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tapo švietimo kokybė. Tačiau jos neįmanoma siekti be nuolatinio vertinimo, įsivertinimo, kurie numato struktūrines galimybes veiklai apžvelgti, t. y. nustatyti, kiek toji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir, reikalui esant, atlikti koreguojamuosius veiksmus bei tokiu būdu garantuoti mokyklos veiklos tobulinimą. Vienas iš populiariausių būdų, padedančių užtikrinti švietimo kokybę, yra mokyklų vidaus auditas.

Mokyklos įsivertinimas (vidaus auditas) - palyginti nauja praktika Lietuvos švietime. Mokyklos įsivertinimo idėja kilo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija. Nuo 2005 metų, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr. ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką.

Vidaus audito paskirtis ir esmė

Vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas. Nors kartais pabrėžiamas tik kuris nors vienas iš šių aspektų - įvertinimas kaip informacijos apie mokyklos veiklos kokybę šaltinis arba pats vertinimo procesas kaip tobulėjimas bei vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinimui - vis dėlto to dirbtinai nederėtų atskirti. Mokyklos įsivertinimo (vidaus audito) tikslas - kurti mokyklą kaip nuolat besimokančią organizaciją, kurios nariai kartu aptaria savo veiklos kokybę, susitaria dėl jos tobulinimo krypčių bei būdų ir siekia juos įgyvendinti. Mokyklos įsivertinimo procese yra svarbu ne tiek pats vertinimas, kiek mokymasis.

Vidaus audito procesas ir metodika

Vidaus audito procesas susideda iš keturių etapų. Kiekvieną etapą sudaro keli žingsniai:

1. Pasirengimas: Mokytojai supažindinami su vidaus audito esminiais principais, sukuriama vidaus audito koordinavimo (VAK) grupė, informuojama mokyklos ir vietos bendruomenė.
2. „Platusis“ auditas: Pedagogai analizuoja visas įstaigos veiklos sritis ir rodiklius, vertindami kiekvieną pagalbinį rodiklį keturiais lygiais: 4 - labai gerai; 3 - gerai; 2 - patenkinamai; 1 - nepatenkinamai. Apibendrinami rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlymai bendruomenei.
3. Pasirinktos srities analizė („giluminis“ auditas): Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detaliau analizuoti. Išsamiam pasirinkto rodiklio įvertinimui naudojami mažiausiai trys metodai (pvz., dokumentų analizė, anketavimas, stebėjimas, lyginamoji analizė, diskusijos).
4. Strateginio planavimo rengimas: Parengiama ir pristatoma mokyklos vidaus audito bei jo rezultatų ataskaita, suformuluojami tikslai ir nusistatomi prioritetai.

Bendruomenės požiūris ir iššūkiai

Visos vidaus auditą atlikusios mokyklos teigia, kad vidaus auditas mokyklų bendruomenėms yra nemažas psichologinis ir kultūrinis iššūkis. Jį atliekant daugiau laiko skiriama savianalizei ir kitokiai refleksijai, planavimui. Mokyklose, kuriose personalas jaučiasi saugus, žmonės vieni su kitais bendrauja geranoriškai, vidaus auditas neturėtų kelti didelės psichologinės įtampos.

Tyrime dalyvavo 20 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tyrimu nustatyta, kad atlikti vidaus auditą teko visoms apklausoje dalyvavusioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Didžioji dalis šių įstaigų neabejoja vidaus audito teikiama nauda, todėl ketina jį kaip veiklos kokybės vertinimo būdą taikyti ir ateityje. Vidaus audito metodikos modelis bei pats vidaus audito procesas vertinami gana teigiamai.

tags: #ikimokykliniu #istaigu #vidaus #auditas #iqes

• kodėl verta mėgautis karšta vonia
• skaitykite daugiau apie „Perą, laimės kūdikį“
• Atraskite vardų istoriją ir kilmę
• Kaip kurti sveikus santykius?
• Išsamūs patarimai tėvams